Sausio 1 dieną, minint Lietuvos vėliavos dieną, Gedimino kalno Pilies bokšte Vilniuje įvyks tradicinė Lietuvos vėliavos pakėlimo iškilmės.
1919 metų sausio 1 dieną pirmą kartą ant Gedimino kalno buvo iškelta lietuviška trispalvė.
Deja, tąkart iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną.
Antrą kartą Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920 m. rugpjūčio 26 d., kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė. Tačiau tų pačių metų spalio 9 d. Vilnių užgrobė lenkai „želigovskininkai“ ir lietuvišką trispalvė vėl buvo nuplėšta.
Trečią kartą Lietuvos trispalvė iškelta virš Gedimino bokšto 1939 spalio 29 d., Lietuvai iš lenkų okupantų atgavus Vilnių. Pirmajam Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pėstininkų pulkui buvo suteikta didžiulė garbė – Gedimino pilies bokšte iškelti Lietuvos vėliavą. Varpai skambėjo tol, ko šaudė patrankos. Po vėliavos pagerbimo, garbės kuopa, palikusi prie vėliavos garbės sargybą, nulipo nuo kalno į Katedros aikštę ir atsistojo į bendrą rikiuotę. Pirmojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pulko vadas pulkininkas Leonas Gustaitis Vilniaus rinktinės vadui atraportavo: „Pakėliau vėliavą Gedimino kalne, pastačiau garbės sargybą ir pabrėžiau, kad kol Gedimino pulkas yra Vilniuje, tol Trispalvė vėliava čia laisvai plevėsuos“. Tačiau ir tuomet vėliava neilgai plevėsavo. Prasidėjo gūdūs sovietmečio metai be Lietuvos trispalvės.
Ketvirtą kartą Gedimino pilies bokšte Trispalvė iškelta 1941-ųjų birželio sukilimo metu – 1941 m. birželio 23 d. vakare.
Penktą kartą vėliavą Gedimino kalno pilies bokšte 1944 m. balandžio 5 d. iškėlė Lietuvos vietinės rinktinės 306-ojo bataliono kariai savanoriai, vadovaujami pulkininko leitenanto P.Grebliausko. 1944 m. vasario 16 d. Lietuvos vietinės rinktinės vadas generolas leitenantas Povilas Plechavičius Lietuvos žmones informavo apie lietuviško kovinio junginio formavimą iš lietuvių-savanorių, pavadintą Lietuvos vietine rinktine. 1944 m. kovo 20 d. buvo suformuota Lietuvos vietinė rinktinė iš 19500 karių savanorių ir 2000 kariūnų iš karo mokyklos Marijampolėje. Lietuvos vietinės rinktinės iškelta trispalvė plevėsavo iki 1944 m. gegužės 15 d.
Šeštą kartą Lietuvos trispalvė virš Gedimino bokšto iškelta tik 1988 m. spalio 7 d. ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol.
Ceremonijos metu Garbės sargybos kariai nuleis Pilies bokšte 2013 metais plevėsavusią vėliavą ir, skambant Lietuvos himnui bei aidint trims ginklų salvėms, skiriamoms Lietuvai – Tėvynei, Vilniui – Lietuvos sostinei ir Lietuvos Laisvės simboliui – Lietuvos trispalvei, pakels naują vėliavą 2014 metams.
Gedimino bokšte plazdėjusi vėliava tradiciškai perduodama vienai Lietuvos mokyklų. 2013-ųjų pilies bokšto vėliava bus perduota Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijai, pasižymėjusiai pilietiniu ir tautiniu ugdymu.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvaus Seimo Pirmininkė, krašto apsaugos ministras, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos ir krašto apsaugos savanorių kariai, Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“, visuomeninių organizacijų atstovai, vilniečiai ir miesto svečiai.
Kodėl gerbiamieji vis dar praleidžiate vieną atvejį, kai buvo iškelta lietuviška trispalvė 1944 liepos 13, kai Stalinas paskambino Sniečkui, jau esančiam prie Vilniaus ir liepė iškelti lietuvišką trispalvę, nes Stalinas norėjo parodyti kam turi po karo priklausyti Vilnius. Ir Sniečkus šitą klusniai įvykdė. Tai aprašyta M. Bordonaitės (A. Sniečkaus žmonos) prisiminimų knygoje “Draugas Matas” ir pakartota Jelenos Zubkovos knygoje “Pabaltijys ir Kremlius 1940-1953” išleistoje 2010 metais.
Neminima, jog tradicija Vėliavos dienai kilo nuo jubiliejinių 750-ųjų karaliaus Mindaugo vainikavimo metų 1993 m. sausio 1 d. ryte, kuomet Karaliaus Mindaugo kolegija buvo surengusi pirmąją visuomenės ir karių eiseną su lietuviška trispalve ir minėjimą prie Aukštutinės (Vorutos) pilies. Vėliava dalyvavusi ir Baltijos kelyje tebesaugoma.