
Eidamas 81-uosius metus mirė nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vladas Vildžiūnas.
Žymus Lietuvos skulptorius, fotografas, visuomenės veikėjas Vladas Vildžiūnas gimė 1932 m. gruodžio 20 d., Dabužiuose Anykščių rajone, baigė Anykščių mokyklą, vėliau – studijas tuometiniame Lietuvos valstybiniame dailės institute, nuo 1957 m. dalyvavo parodose. Sukūrė paminklinių skulptūrų (M. K. Čiurlioniui Druskininkuose, L. Stuokai-Gucevičiui Vilniuje ir kt.), monumentalių dekoratyvinių skulptūrų („Trys karaliai“, „Lietuviška baladė“, „Barbora“ ir kt.) ir daug kitų žymių ir reikšmingų kūrinių. 2012 m. už gyvenimo nuopelnus, taip pat moderniosios naci
onalinės kultūros vizijos įkūnijimą ir laisvosios dvasios kultūros židinio puoselėjimą apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno premija bei Nacionaline kultūros ir meno premija.
Per Vlado Vildžiūno asmenybę ir kūrybą galima būtų papasakoti beveik visą XX amžiaus lietuvių skulptūros istoriją. Jam pačiam įtakos turėjo lietuvių liaudies skulptūra, vėliau – dėstęs skulptorius Juozas Mikėnas ir bendraminčiai amžininkai Teodoras Kazimieras Valaitis, Alfonsas Ambraziūnas.
Brandžiausi šio skulptoriaus kūrybos metai prabėgo Jeruzalėje, kurioje buvo sukurti charakteringiausi kūriniai. Čia brendo anuomet jaunesnioji skulptorių karta – Mindaugas Navakas, Stanislovas Kuzma, Petras Mazūras.
Vladas Vildžiūnas – netikėtai išėjęs ištisos epochos ženklas. Jo darbai ir atminimas ilgai bus reikšmingi visai Lietuvos kultūrai.
Atsisveikinimas su dailininku – 2013 m. lapkričio 1 d. nuo 11 val. iki 12 val. prie Jeruzalės bažnyčios, šventoriuje.
Šv. Mišios už mirusį dailininką Jeruzalės bažnyčioje bus aukojamos 12 val.
Laidotuvės vyks 2013 m. lapkričio 1 d. po šv. Mišių Vilniaus Jeruzalės kapinėse.
Artimieji prašo nenešti gėlių ir vainikų, bet skirti aukas skulptoriaus neįgyvendintai svajonei LT18 7044 0600 0102 3124, VšĮ Vilniaus Jeruzalės meno centras.

Užuojautą dėl vieno iškiliausių šalies menininkų mirties artimiesiems ir visiems Lietuvos žmonėms pareiškė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė bei Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
„Kūrybingas ir drąsus, turėjęs unikalų talentą pajusti medį, akmenį, metalą, V. Vildžiūnas nuo jaunystės metų savo skulptūrose įskeldavo Laivės ir Nepriklausomybės viltį. Sudėtingomis sovietmečio sąlygomis kūręs menininkas visai tautai primindavo, kad Lietuvos istorija nenutrūko. Jo namuose nuolat burdavosi menininkai ir intelektualai, iš kurių lūpų ir širdžių sklindantis Laisvės troškimas padrąsindavo ir kitus“, – sakoma užuojautoje.
Šali es vadovės teigimu, skulptorius buvo ištikimas savo valstybės pilietis, iki paskutinių dienų aktyviai dalyvavęs Lietuvos kūrime, savo laikysena, kruopščiu ir sąžiningu darbu įkvėpęs ne vieną menininkų kartą.
„Tokių įspūdingų skulptūrų kaip paminklo Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui Druskininkuose, Laurynui Stuokai-Gucevičiui, „Lietuvos baladė“ ir „Barbora“ Vilniuje, monumento Lietuvos tremtiniams Vorkutoje autorius amžiams įrašė save į Lietuvos kultūros istoriją“, – sakoma Ministro Pirmininko užuojautoje.
Užuojauta šeimai. Iškilus buvo meninkas.
Liūdna žinia. Guodžia tai, kad liko kūryba. Ji nemari. Kaip nemarūs bus vildžiūniški debesys Lietuvos danguje. Didis žmogus buvo. Tyras. Lenkiuosi jo atminimui. Tesiilsi.