A. Veryga. Ar valstybė sugebės atsikratyti korupcinės kupros – alkoholio reklamos?

Toks klausimas kyla paskaičius viltingas žinutes apie Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio iniciatyvą vėl imtis svarstyti alkoholinių gėrimų reklamos draudimo klausimą. Prisiminus prieš dvejus metus vykusį nervų karą, kurio pasekoje areštinėse atsidūrė, net lobistai, buvo pažeidinėjamas Seimo statutas, meluojama, manipuliuojama, grasinama, papirkinėjama ir t.t., o dalis itin aktyviai reklamą gynusių asmenų jau nepateko į Seimą, toks ministro žingsnis vertas ypatingos pagarbos. Manau, jis puikiai supranta, kad dalis žiniasklaidos yra tiesiogiai susijusi su reklamos ar alkoholio verslu ir ta dalis nebūtinai yra sąžininga ir pozityvi žiniasklaida, kuriai rūpi visuomenės interesas.

Šiandien laukinio kapitalizmo sąlygomis veikianti didžioji žiniasklaidos dalis yra suinteresuota tik reitingais ir su tuo susijusiais reklamos pinigais. Taigi ministrui teks atlaikyti ne tik liberaliais save vadinančių, o iš tikrųjų dažniausiai nieko daugiau nežinančių kaip tik frazę „draudimais nieko neišspręsi“ politikų, bet ir tiesiogiai alkoholio reklamos pinigais suinteresuotos žiniasklaidos puolimą. Labai gali būti, kad dėl tokios iniciatyvos žiniasklaida pradės kasti ministrui duobę visai ne dėl reklamos, o dėl kitų jo daromų darbų sveikatos sistemoje. Šitas mechanizmas labai gerai žinomas, kuomet ieškant kompromato ar jį dirbtinai kuriant žmogus tiesiog šalinamas iš posto. Labai gerai pamenu vieno iš mano tiesioginių vadovų pasakojimą apie tai, kad aludariai siūlė pinigų moksliniams tyrimams, mainais už kompromituojančią informaciją apie mano darbą universitete.

Taigi, šitos kompanijos veiklos metodai žinomi. Belieka laukti užsakytų straipsnių ir purvo. Kas jau pradeda aiškėti, tai, kad Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė nė nesiruošia keisti praeitoje kadencijoje turėtos nuomonės šiuo klausimu ir interviu žurnalistams jau užsiminė, kad tokius griežtinimus reikia pagrįsti rinkos tyrimais, derinti su Europos komisija ir pan. Taip pat jau pareiškė, kad tai savotiškas politikavimas prieš artėjančius rinkimus. Norėtųsi tik priminti gerbiamai komiteto pirmininkei, kad politikų darbas ir yra politikuoti, tai yra vykdyti vienokią ar kitokią politiką. Ką dar jie turėtų daryti tapę politikais? Ir gerai jei politikai daro darbus visą kadenciją, o ne pabaigoje prieš rinkimus ir manau, kad V.Andriukaičio neveiklumu apkaltinti negalėtų nė vienas.

Tegul kai kurie sprendimai vieniems ar kitiems atrodo nepriimtini, bet apkaltinti ministrą neveiklumu būtų sudėtinga. Tiesa būtų galima paminėti gerbiamos komiteto pirmininkės reakciją į Seimo narių alkoholio kontrolės politikos reitingą, kuriame ji tarp 141 praėjusios kadencijos Seimo narių atsidūrė tik 100-ojoje vietoje ir viename iš posėdžių atvirai pareiškė nepasitenkinimą tokiais vertinimais. Ką gi gaila, kad Seimo nariai ne tik priima sprendimus, kuriais matyt patys nesididžiuoja, bet ir piktinasi jei tie sprendimai viešinami, o tai jau daro gėdą demokratinės valstybės politikui. Bet matyt ten tokia tvarka. Ne veltui D.Mikutienė dar man tebesant Nacionalinės sveikatos tarybos nariu priėjusi per Nacionalinės sveikatos tarybos metinį pranešimą mano kolegų akivaizdoje pareiškė, kad raštus aš dabar rašysiu tik kai ji paprašys tą daryti. Taip davusi suprasti, kad mano parašytas atsiliepimas dėl alaus prekybos bambaliais yra jai nepriimtinas. Kadangi nepuoliau tam pritarti, tai ir Nacionalinėje sveikatos taryboje vietos man neatsirado. To nesureikšminu ir manau, kad gerai jei žmonės keičiasi, bet jei tai daroma tik tam, kad nutildyti kalbančius, tai rodo tam tikrą politinės kultūros lygį.

Kitas nerimą keliantis ženklas yra dabar jau ex Seimo pirmininko Vydo Gedvilo susitikimas su MG Baltic vadovu Dariumi Mockumi. Ši bendrovė valdo ne tik dalį žiniasklaidos priemonių, bet kartu yra vienos didžiausių alkoholio gamybos ir didmeninės prekybos įmonių. O turint galvoje, kad V.Gedvilo padėjėju ankstesnėje kadencijoje buvo aludarių atstovas Saulius Galadauskas, o ir šiandien jį galima sporto reportažų metu pamatyti besipuikuojantį šalia A.Sabonio, A.Butkevičiaus ir kt., galima tikėti kas sunkioji krepšinio korta su visomis sėklomis ir marčiulioniais Seimo balkone, bus mesta dar kartą.

Tiesa S.Galadauskas siekį dar kartą svarstyti šį klausimą Seime, praėjus tik dviems metams po sprendimo priėmimo, pavadino negarbingu. Gal tas S.Galadauskas juokauja? O grįžti prie jau priimto įstatymo atšaukimo, kuomet turėję dvejus metus pasiruošti reklamos draudimui prieš pat jo įsigaliojimą aludariai „ėjo iš proto“, siūlė korupcinio tvaiko sandorius  – matyt galima pavadinti džentelmenų elgesio kodekso etalonu. O ir piktintis S.Galadauskui yra dėl ko, nes sukišus matyt tikrai nemenką sumelę į praėjusį procesą, dabar jų jau tiesiog gaila. Ir galima tik paspėlioti kokius ir kokių politikų labdaros fondus šį kartą rems alkoholio gamintojai ir kas šį kartą atsidurs su kaltinimais teisme. Be to ir vėl metama Baltarusijos ir kitų rinkos dalyvių kortos, teigiant, kad tai neva pablogins sąlygas mūsų verslininkams.

Realybė yra tokia, kad Rusija reklamą jau reguliuoja kitaip nei prieš dvejus metus, be to paties S.Galadausko atstovaujami aludariai nesibodi vežtis Rusijoje pagamintą alų ir jį pardavinėti su lietuviškais prekių ženklais. Taip pat reikia pastebėti ir tai, kad didieji aludariai jau seniai ne Lietuvos kapitalo įmonės. Jie Lietuvoje sumoka tik pelno mokestį, o akcizą ir PVM sumokant pirkėjams, jų indėlis į biudžetą yra daugiau nei simbolinis. Taip pat būtina pastebėti ir tai, kad Lietuvoje lieka tik pelno mokestis, pelnas iškeliauja į Skandinaviją įmonių savininkams. O kalbantiems apie darbo vietų svarbą norėtųsi pasiūlyti paklausti tų pačių aludarių, kiek darbo vietų jie sunaikino automatizavę procesus ir pradėję masinę pigaus alaus gamybą. Taip pat reikėtų paklausti ką apie milijonus kainuojančią alaus reklamą mano mažieji Lietuvos aludariai, kurie neturi tų skandinaviškų milijonų ir yra iš tikrųjų diskriminuojami.

Taip pat nereikia pamiršti šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės, nes didelis aludarių draugas J.M. Barossas gali nepatingėti pakelti telefono ragelį ir gali nutikti kaip prieš keletą metų, kuomet ilgą laiką signalus apie pritarimą alkoholio reklamos draudimui siuntusi Prezidentūra staiga persigalvojo ir nekreipusi dėmesio į kelių šimtų Lietuvos nevyriausybinių organizacijų prašymą vetuoti įstatymą jį pasirašė, kažką neaiškiai pakomentavusi, kad taip alkoholio reklamą reguliuoja tik Norvegija. O mums su ja matyt ne pakeliui.

Taigi laukia naujas nervų karas. Mokslo  įrodymų apie tai, kaip alkoholio reklama keičia vaikų alkoholio vartojimo įpročius yra daugiau nei reikia, todėl Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė gali būti rami. Jei tik bus poreikis, jie visi bus pateikti politikams, tik ar bus noro klausytis.

Autorius yra Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas, docentas