Vyriausybė siekia, kad, mažėjant mokinių skaičiui, švietimo finansavimas nekistų

Šiandien, rugpjūčio 22 d., Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus susitikime su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais sutarta, jog kitąmet bus skiriama lėšų formaliojo švietimo mokyklų tinklo pertvarkai, o tai suteiks galimybę išlikti kaimo mokykloms.

„Remdamasi Vyriausybės programa, Švietimo ir mokslo ministerija parengė mokyklų tinklo taisyklių pakeitimo projektą, kuriuo siekiama išsaugoti galimybę vaikams įgyti vidurinį išsilavinimą arčiau namų“, – sakė Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.

Pakeitimais siūloma esant itin mažam mokinių skaičiui, jungti ne tik gretimas klases (5–6, 6–7, 7–8), bet ir įvairesniais variantais (5–7, 6–8, 5–6 ir pan.). Tokia galimybė leis kaimuose išlaikyti pagrindines mokyklas, kad ir esant labai mažam mokinių skaičiui. Pasienio ruože esančioms mokykloms bus priskirtos mokyklos, kurios priklauso ir pasienio ruože esančiose seniūnijose. Tokioms mokykloms skiriamos didesnės mokymo lėšos. Taip pat bus padidintos galimybės nuotoliniu būdu mokyti išvykusius iš Lietuvos mokinius.

Nors susitikime būta įvairių nuomonių dėl lėšų skyrimo, tačiau premjeras įsitikinęs, jog dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus likusios lėšos turi būti paliktos švietimo sričiai, kad būtų galima gerinti kokybę ir prieinamumą.

„Sutarėme, kad Finansų ministerija atras galimybę skirti šias būtinas lėšas. Nusprendėme, jog 2014 m. asignavimai mokinio krepšeliui finansuoti dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus nebūtų mažinami lyginant su 2013 metais, o būtų investuojama į švietimo kokybę ir prieinamumą. Taigi 33 mln. Lt bus palikti švietimui“, – teigė premjeras.

Susitikime sutarta, jog bus sumažintas privalomas klasės mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą (11–12 kl.), skaičiaus vidurkis. Kalbėta ir apie parengtą mokinio krepšelio metodikos pakeitimo projektą, kuris šiuo metu derinamas su Teisingumo ministerija.

Siekiant amortizuoti klasių komplektų finansavimo mažėjimą siūloma mokinio krepšelį padidinti 38 Lt (naujas MK dydis – 3 348 Lt). O lėšas, kurios atsilaisvina sumažėjus mokinių skaičiui nuo rugsėjo 1 d. iki metų pabaigos (dabar jos grąžinamos į biudžetą), siūloma paskirstyti savivaldybėms ir leisti jį naudoti išeitinėms išmokoms bei mokymo reikmių įsiskolinimams dengti.

Planuojama, kad dėl mokinių skaičiaus sumažėjimo 2014 m. atsilaisvintų apie 60 mln. Lt, kurie, pakeitus MK metodiką, būtų skirti šiems tikslams: 22 mln. Lt – klasių komplektų finansavimo mažėjimui amortizuoti; 19 mln. Lt – finansavimo nuostatas suderinti su Tinklo kūrimo taisyklių pakeitimais; 2 mln. Lt – padidinti pedagoginių psichologinių tarnybų finansavimą; 11 mln. Lt – patikslinti sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientus, suderinti juos su ugdymo planais; 6 mln. Lt – dėl ikimokyklinukų skaičiaus augimo.

Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė teigė, kad buvusi Vyriausybė finansinės krizės metu sistemingai mažino mokykloms skirtas lėšas, o tai vertė mokytojus, ypač kaimo mokyklų, dirbti už minimalią algą arba net eiti nemokamų atostogų. Pasak jo, dėl tokio lėšų mažinimo dauguma mokyklų pasirinko dirbti pagal minimalų atlyginimo koeficientą.

„Jei mokykloje mokinių sumažėja dešimčia, išlaidos nesumažėja, nes nė vienas mokinio komplektas nesumažėja. Tai tas dirbtinis trejų metų pinigų mažinimas privedė prie to, kad mokytojai ir eina nemokamų atostogų, ir dirba pagal minimalų koeficientą“, – sakė B. Ropė.

Pasak jo, Ignalinos rajone iš penkių kaimo mokyklų trims gresia uždarymas.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas džiaugėsi, kad Vyriausybė atidžiai peržiūri mokinio krepšelio apmokėjimo metodiką ir mokyklų tinklo pertvarkos taisykles.

„Nuo šių mokslo metų finansavimas švietimui bus 60 mln. litų didesnis, nors yra mokinių mažėjimo tendencijos. Tai reiškia, kad atsiranda visiškai naujos galimybės neišskirti įvairių mokyklų atlyginimų, mokėti jiems už sąsiuvinius, mokėti išeitines kompensacijas. (…) Manau, kad reikia susitarti, koks bus kaimo mokyklų likimas“, – sakė Kauno rajono meras.