Gargždiškė Genovaitė Rauktienė dar prieš 13 metų sirgo sunkia liga, buvo dažna ligoninių pacientė. Ir kai medikai nuleido rankas, nebesitikėdami jai padėti, moteris ryžosi bandyti gydytis pati.
Šiandien jos pavyzdžiu jau seka ne vien vyras, vaikai, bet ir septyni anūkai. Sveiko gyvenimo propaguotoja skaitytojams sutiko ne tik papasakoti savo istoriją, bet ir pasidalyti kai kuriais sveikos mitybos receptais.
„Nors turime sodą ir ten auga įvairios vaistažolės, labiau mėgstu skinti miškuose, pievose, ypač prie piliakalnių – tikiu, kad jų, surinktų šventose vietose, poveikis stipresnis“, – sako Genovaitė Rauktienė.
Kas tai buvo per ligos, kurių medicina nepajėgė išgydyti?
1999 metais susirgau atsparia inkstų tuberkulioze, kurios priežasties gydytojai nenustatė. Metus laiko gulėjau ligoninėje, 18 mėnesių gėriau labai daug antibiotikų, kurių vertė mėnesiui siekė 3 tūkst. litų, šalia – dar daugybė vaistų. Pradėjo irti kepenys. Išleido mane iš ligoninės kaip beviltišką, sakė, kad nebėra vilties. Ir leido numirti.
Ir kas padėjo išlikti?
Turėjau draugę medikę, kuri kalbėjo man tokius dalykus, kad atrodė kaip išprotėjusio žmogaus kliedesiai – apie badavimą, apie mėsos nevalgymą ir pan. Maniau, tai neįmanoma. Bet kadangi pasirinkimo nebeturėjau, pabandžiau badauti. Badavau pirmą kartą 10 dienų, su vandeniu. Badaudama labai nustebau, kad tikrai pasijutau gerai sunkia liga sirgdama, susinormalizavo kraujo spaudimas, dingo skausmai, galvos svaigimas, atsirado daug energijos.
Paskui badavau daug kartų, ir 30, ir 21 dieną. Net plaučių uždegimą man padėjo įveikti. Stengiuosi pabadauti ir kartą per savaitę. Bet badaudama visada geriu vandenį, kartais į jį citrinos sulčių įspaudžiu ar medaus ant šaukšto galiuko.
Ar patikėjote sveikatos tyrimus medikams?
Tyrimus dėl darbo pobūdžio tenka darytis kartą metuose, visi tyrimų rezultatai geri. Inkstų tuberkuliozės neberanda, nebeyra kepenys, nors buvo sakyta, kad jų irimas nesustabdomas.
Kokie yra kiti Jūsų sveikuoliškumo principai?
Ne. Pamačiau, kuo paprastesnis maistas, žolių arbata daro stebuklus. Nereikėtų tiek ligoninių, vaistinių, jei žmonės patys stengtųsi būti sveiki. O prekybos centrai tai išvis didelis chaosas, kuris tik sujaukia ir išsiurbia energiją. Ten parduodamas maistas nieko naudingo organizmui neduoda: kuo daugiau valgai, tuo daugiau nori ir vis blogiau jautiesi.
Yra dar viena labai paprasta sveiko gyvenimo taisyklė: reikia keistis dvasiniu lygmeniu. Kai man buvo labai blogai, kreipiausi į Dievą, nes nebuvo į ką daugiau kreiptis. Pažadėjau, jog jei išliksiu gyva, papasakosiu apie tą stebuklą vaikams, anūkams… Ir papasakojau. Iš pradžių jiems buvo nesuprantama, ką darau, kaip tai galima, o dabar, praėjus daug metų, patys apsieina be vaistų, be gydytojų, pradėjo sekti mano pavyzdžiu. Gyvename laimingi, sveiki. Labai daug galima šeimoje vienas kitam pasidaryti – ir masažus, ir maistą, skanų bei paprastą, arbatas. Nedaug tereikia, kad galėtum išgyventi. Mano nuomone, ligų priežastys yra dvasinės. Svarbiausia norint būti sveikam – geros, gražios, nesavanaudiškos mintys, besąlyginis meilės spinduliavimas, švarus fizinis kūnas. Reguliarus pasninkas, susilaikymas nuo blogų minčių, darbų, maisto pertekliaus.
Kokie Jūsų mitybos principai?
Nevalgau mėsos, pieno produktų, gaminuosi pieną iš sezamo sėklų ir riešutų. Karvės pienas gleivina ir rūgština organizmą. Anūkai kartais pavalgo mėsos, bet retai. Jie sako: nenorime valgyti nieko, kas nužudyta. Kita vertus, juk nedirbame sunkaus fizinio darbo, kad reikėtų mėsos. Galiu teigti, kad daržovės ir žalumynai duos energijos daug daugiau, greičiau, jausimės lengvesni, nei prisivalgę cepelinų ar kepsnių. Nuo pavasario spaudžiu ir geriu įvairių žalumynų sultis. Maitinuosi atsižvelgdama į metų sezonus. Klausau organizmo, ko jis norėtų. Gerdama žolelių arbatas medituoju, vizualizuoju tas pievas, miškus, iš kur jas rinkau.
Cukraus nevartoju. Didelio saldumo poreikio nėra, bet, kai noriu saldaus, vartoju medų, ryžių sirupą. Saldumo poreikį patenkina ir uogos, džiovinti vaisiai.
Geriu tik žolelių arbatas, kartais prieskonines, ajurvedines, arba gryną vandenį.
Paminėjote pieną iš riešutų ir sezamo sėklų. Kaip jį pasigaminti?
Sezamo sėklas nuplauname, keliolika minučių pamirkome. Spausti pieną galima su lėtaeige sulčiaspaude, galima ir suplakus plakikliu. Stiklinei sėklų reikia kiek mažiau nei litro vandens. Mėgstu gerti pieną kaip atskirą valgį. Iš likusių sezamo sėklų tirštimo galima pasidaryti pagardą, pridėjus saulėgrąžų sėklų, linų sėmenų, truputį medaus.
Taip pat gaminu riešutų pieną. Juos pamirkyti per naktį, 8 val. (tik anakardžius mirkyti trumpiau, 2-3 val.) ir spausti sulčiaspaude, ar suplakus plakikliu. Į likusias išspaudas galima įdėti vanilės, cinamono, džiovintų vaisių, uogų, medaus – bus skanus desertas.
Iš pasigaminto pieno, pridėjus vaisių, galima plakti kokteilį, paskaninti vanile ar cinamonu. Tai puikus baltymų šaltinis vakare. 5 minutės – ir vakarienė paruošta. Viskas, kas paprasta, yra sveika.
Koks yra Jūsų rytas?
Rytais atsikėlusi išgeriu vandens, darau mankštą, bėgu į Miniją maudytis, atlieku dvasines praktikas: domiuosi budizmu, tad praktikuoju meditacijas, kartoju mantras, kurios palaiko sveikatą. Kai pavargstu, praktikas darau kelis kartus per dieną. Turiu daug gerų paprastų įpročių, kurie lengvai malšina stresą, grąžina energiją.
Kas suteikė žinių apie augalų sveikatinančias savybes?
Gimiau ir augau miške, mama domėjosi žolėmis, nuolat kambary kabėjo šluotelės žolių: kraujažolių, medetkų, pelynų, gervuogių, bruknių, ramunėlių, rugiagėlių, kmynų. Jomis susirgę ir gydydavomės. Tad žoles pažinau nuo penkerių metų, nes teko pačiai rinkti. Svajojau, kad užaugus jokių žolių pas mane nebus. Ir kam jų reikia, jei pilna vaistinių, gydytojų. O gyvenimas taip pakoregavo, kad šiandien nuostabiausias mano poilsis kūnui, atgaiva sielai – basomis braidyti po pievą ar mišką, žiūrėti į dangų, kol viskas susilieja ir visi vargai ištirpsta beribėj erdvėj. Jaučiuosi laiminga, nesinori į Turkiją ar Egiptą. Sveikata ir gyvata yra čia pat, po mūsų kojomis. Pažįstu ir myliu visas žoles. Juolab, kad prekiauju žolėmis ir aliejais iš jų, turiu mokėti viską paaiškinti žmogui apie žoleles – kur ir kada jos auga, kaip atrodo, kada jas skinti, kaip laikyti ir vartoti
Nors turime sodą ir ten auga įvairios vaistažolės, labiau mėgstu skinti miškuose, pievose, ypač prie piliakalnių – tikiu, kad jų, surinktų šventose vietose, poveikis stipresnis. Žolės, kurios auga aukštesnėse vietose, katros skurdesnės – jų vaistingosios savybės stipresnės, pačios švaresnės. Rinkdama kalbu mantras, medituoju. Tikiu, kad geriant tokias arbatas jų poveikis darosi stipresnis.
Mažiau lietuviams pažįstamas burnotis – o jūsų sode jis auga…
Burnotis – stebuklingas augalas, turįs daug vitaminų. Iš jo lapelių galima salotas daryti, sultis spausti, arbatą virti. Iš sėklų – košę virti ar kokį šaukštą jų įdėti į kitą košę – labai praturtintų mitybą. Vaikams vietoj manų košės daug sveikiau. Pusę stiklinės sėklų užpili, kad apsemtų, truputį pavirini, palaikai, kol išbrinksta, įdedi šaukštą aliejaus ar sviesto, pasūdai, įdedi prieskonių – skanu ir sveika.
Koks mėgstamiausias jūsų augalas?
Labai mėgstu margainį, nes tai vienintelis augalas, kuris atkuria kepenų ląsteles. Iš jo spaudžiamas aliejus, iš lapų – sulys. Sėklas sumalti ir po arbatinį šaukštelį dėti ant maisto porą kartų per dienų. Margainis gerai tinka, jei suriebėjusios kepenys, jei vartota daug vaistų, išgėrus alkoholio ar suvalgius riebaus maisto, kai netenkama energijos, kankina odos problemos, silpsta regėjimas, pučiant, kietėjant viduriams. Man tai yra sodo karalius, aštrus, spygliuotas, bet labai draugiškas mano sveikatai.
Kartu su kitais sveikuoliais dalyvaujate ruonių maudynėse. Ar niekada nepakenkė?
Niekada ruonių maudynės nepakenkė. Kai anūkė Justina buvo 6 metukų, su vyru važiavome į maudynes, pakviečiau anūkę pasižiūrėti. Ji bėgo kartu su visais du kilometrus ir žiūriu – ji nusirengusi lipa į jūrą. Buvo sausio 1 diena. Kiek nusigandau, bet nespėjus jos sustabdyti, ji jau buvo jūroje, panėrė su visa galva ir po to neturėjo net slogos. Padariau išvadą, kad visos ligos yra baimės išraiška. Jei anūkė būtų pagalvojusi, kad šalta ir todėl gali susirgti, būtų susirgusi. Bet ji nebijojo, nepagalvojo, kad gali susirgti, bėgo ir maudėsi kartu su kitais. Mano draugės buvo prie jūros kailiniuotos, jos sušalo ir susirgo sloga. Sakė, kad peršalo. Taigi viskas yra galvoje, mintyse.
Ne kartą bėgote per žarijas. Ką tai duoda?
Tai kelia pasitikėjimą savimi, padeda nugalėti baimę. Baimės sukelia daug ligų. Mes visko bijome, o kai supranti, jog esi tik visatos dalelė, nesi niekam šeimininkas – nei vyrui, nei vaikui, už nieką geresnis nei blogesnis. Kai viską paleidi tekėti ramiai savo vaga, viskas stoja į savo vietas. Įrodęs sau, kad nieko nebijai, gali išgyventi be prekybos centrų, vaistinių, poliklinikų laimingas, sveikas ir nepriklausomas.
