Sekmadienis, 1 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Architektūra

Atidaryta paroda skirta architekto E.Arbo-Arbačiausko 100-osioms gimimo metinėms

www.alkas.lt
2013-06-27 21:24:05
0
Edmundas Arbas-Arbačiauskas | kaisiadoriumuziejus.lt nuotr.
Edmundas Arbas-Arbačiauskas | kaisiadoriumuziejus.lt nuotr.

Birželio 25 d. Vilniuje, Kazio Varnelio namuose-muziejuje (Didžioji g. 26) atidaryta paroda, skirta architekto Edmundo Arbo-Arbačiausko 100-osioms gimimo metinėms. Paroda veiks iki rugsėjo 28 d.

Architektas Edmundas Arbas-Arbačiauskas gimė 1913 m. birželio 26 d. Karsakų kaime, Žaslių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone. Būsimo architekto vaikystė praskriejo Korsakų dvaro pašonėje, gražioje sodyboje gamtos apsuptyje. Tėvai Jurgis ir Ona (Cesiūnaitė) Arbačiauskai buvo šviesūs žmonės, todėl stengėsi išmokslinti ir savo vaikus. 1918 m. jų namuose buvo įrengta kaimo mokykla.

Tolimesnis E.Arbo kelias vingiavo į Kaišiadorių gimnaziją. Būtent besimokydamas Kaišiadoryse ir matydamas statomą naują katedrą, E.Arbas susižavėjo architekto profesija. Architektą jis regėjo tarsi šventąjį, kuris sugeba sukurti tokius milžiniškus pastatus.

Baigęs gimnaziją ir nežinant tėvams, E.Arbas įstojo į Kauno aukštesniąją technikos mokyklą (dabar Kauno technikos kolegija). Pirmaisiais studijų metais daugiausia rūpesčių kėlė finansinė padėtis. Bet padėtis pagerėjo antro kurso pradžioje, kai jis pasirinko mokslus Statybos ir architektūros skyriuje, taip pat gavo Susisiekimo ministerijos stipendiją. Trečiame kurse atsirado nedidelių papildomų darbelių, dirbo architekto Antano Jokimo asistentu. 1936 m. baigęs studijas, kaip Susisiekimo ministerijos stipendiatas, buvo paskirtas į ministerijai priklausiusią Kauno plentų valdybą.

Edmundas Arbačiauskas Kaišiadorių gimnazijos moksleivis | LCVA nuotr.
Edmundas Arbačiauskas Kaišiadorių gimnazijos moksleivis | LCVA nuotr.

1939 m. Lietuvai atgavus Vilnių, E.Arbas persikėlė į sostinę ir įsidarbino Vilniaus apskrities inžinieriaus pagalbininku. Karo metais dirbo Pramonės statybos tresto (vėliau pervadinta „Statyba“) direktoriumi ir vyriausiuoju inžinieriumi. 1943 m. įvyko jo ir Elenos Nakaitės (Alės Rūtos) vestuvės. Bet jaunavedžių laimė Lietuvoje truko neilgai. Dėl dalyvavimo pogrindiniame pasipriešinime hitlerininkams (buvo vienas iš penkių vyriausiųjų „Kęstučio“ pasipriešinimo organizacijos štabo narių) teko palikti Vilnių, o neilgai trukus – ir Lietuvą.

1944 m. E.Arbas atsidūrė Austrijoje, kurioje įstojo į Vienos aukštąją technikos mokyklą ir studijavo architektūrą. Kai sąjungininkai ėmė bombarduoti Vieną, persikėlė į Štutgartą Vokietijoje, kuriame bandė tęsti studijas. 1947 m. su žmona ir pirmagime dukra Vijole paliko Europą ir iškeliavo į JAV. Detroitas tapo pirmuoju miestu, kuriame jie apsistojo. E.Arbas gana greitai gavo tarnybą projektavimo įstaigoje, nes jau turėjo tinkamą išsilavinimą ir darbo patirties. Atsiradus galimybei, įstojo į Detroito Lawrence technologijos institutą (dabar universitetas). 1950 m. baigęs studijas galėjo visa galva nerti į taip išsvajotą architekto darbą.

E. Arbą žavėjo Le Korbiuzje (Le Corbusier), Franko Loido Raito (Frank Lloyd Wright), Pauliaus Rudolfo (Paul Rudolph), Minoru Jamasaki (Minoru Yamasaki), Briuso Gofo (Bruce Goff) ir Ero Sarineno (Eer Saarinen) kūryba. Su pastaruoju išsamiau susipažino po studijų, nes buvo pakviestas dirbti šio pasaulinio masto architekto firmoje. Darbas su šiuo menininku tapo neįkainojama patirtimi, kurią E.Arbas vertino visą gyvenimą. Šiek tiek vėliau kartu su lietuviu architektu dr. Stasiu Kudoku įsteigė privačią firmą, tačiau įmonei nesisekė taip, kaip tikėtasi. 1959 m. E.Arbas su tuo metu jau gausia šeimyna, žmona ir trimis vaikais, persikraustė į JAV vakarus, į Kalifornijos valstiją.

E.Arbas sėkmingai dirbo didelėse architektūros įmonėse: „Stark Josens and Nacht“, „Charles Luckman“, „Danniel Mann Johnson & Mendenhall“, „Edward Durell“. 1969 m. susiklosčius palankioms sąlygoms, jis įkūrė privačią firmą „Edmund Arbas, Inc. AIA Associates“. Architekto projektų skalė – labai plati: nuo funkcionalių ir racionalių administracinių pastatų iki jaukių, prie aplinkos derinamų gyvenamųjų namų, nuo tautinio lietuviško romantiško stiliaus pastatų, skirtų išeiviams, iki technologiškai pažangių konstrukcijų. Svarbią vietą užima paminklų ir monumentų kūryba.

Nuo mokyklos laikų E.Arbas aktyviai dalyvavo įvairioje visuomeninėje veikloje, buvo ateitininkų, šaulių, skautų organizacijų narys. Dalyvavo pasipriešinimo okupantams judėjimuose. Persikraustęs už Atlanto, buvo Amerikos ir Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos PLIAS/ALIAS centro valdybos vicepirmininkas, Amerikos architektų instituto (AIA) ir Tarptautinės politinės platformos asociacijų narys, aktyviai dalyvavo kituose lietuvių išeivių judėjimuose.

E.Arbas-Arbačiauskas, Lietuvos ambasados Brazilijoje projektas
E.Arbas-Arbačiauskas, Lietuvos ambasados Brazilijoje projektas

Laisvu nuo darbo metu architektas sėkmingai dalyvaudavo daugiausia Amerikos ir Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos PLIAS/ALIAS rengiamuose konkursuose. Pirmoji vieta E.Arbui atiteko už Lietuvos atstovybės rūmų Brazilijoje projektą (1959), lietuviško stiliaus vasarnamio ir lietuviško stiliaus namo projektą (1970), rašytojo Pulgio Andriušio paminklą Adelaidėje, Australijoje (1971). E.Arbui buvo skirta trečioji vieta už Amerikos paviljono Niujorko pasaulinėje parodoje projektą (1964).

Šioje parodoje daugiausia eksponuojami minėti konkursiniai architekto projektai, sukurti 1951–1997 m. Darbai, kurių dauguma susiję su Lietuva ir lietuviais, ir vos keli projektai skirti kitų šalių rengtiems konkursams. Deja, tik nedidelė dalis šių puikių darbų buvo įgyvendinta. Architektas mirė 2004 m. liepos 31 d. Santa Monikoje, JAV. Ekspozicijos daugumą sudaro kūriniai iš Lietuvos nacionalinio muziejaus kolekcijos, parodą papildo keli darbai iš Vilniaus apskrities archyvo. Nuotraukas paskolino architekto duktė Vijolė Arbas.

Kazio Varnelio namus-muziejų galima aplankyti kasdien, išskyrus sekmadienį ir pirmadienį, nuo 10 iki 16 val.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Išrinktos geriausios viešosios erdvės: apžvalgos ratas Zarasuose – Europos elite

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Saulės elektrinė | statybunaujienos.lt nuotr.
Energetika

Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?

2025 06 01
Bernadetos gobelenas | valdovurumai.lt nuotr.
Kultūra

Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

2025 06 01
LNM
Architektūra

Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

2025 06 01
Sūduviai
Etninė kultūra

Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo

2025 05 31
Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda | voruta.lt nuotr.
Istorija

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2025 05 31
Liuteronų sodas | M. Avik nuotr.
Architektūra

Vilniaus viešosios erdvės – tarp geriausių Lietuvoje: įvertintos Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose

2025 05 31
„Stasys Museum“ | V. Garlos nuotr.
Gamta ir ekologija

„Stasys Museum“ pirmųjų veiklos metinių proga pristato „Vaikų miško paviljoną“

2025 05 31
V. Zelenskio ir D. Trampo susitikimas Ovaliajame kabinete
Ukrainos balsas

V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis

2025 05 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas
  • Globalistas apie V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis
  • jo apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip laiku atpažinti mitybos sutrikimo pavojų?
  • Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?
  • Cukrus – ne tik baltos smulkios granulės
  • Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

Kiti Straipsniai

Seimas

Seimas patikslino 2026-ųjų proginius metus

2025 04 29
Vijolė Arbas su sūnumi Kimo 2023, Vilniuje

Džiugesio, dvasios šviesos ir laisvės skleidėjai Vijolei Arbas būtų sukakę 80.

2025 04 13
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas pakvietė pažymėti svarbias 2027-ųjų sukaktis

2024 11 05
Sevilija | unsplash.com, T. Karaseva nuotr.

5 gražiausi miestai Ispanijoje

2024 08 23
Roma | unsplash.com, K. Czermak nuotr.

Ką verta aplankyti Romoje?

2024 04 01
Istorinis pastatas | S. Žiūros nuotr.

Vertingų pastatų atnaujinimui – dalinė parama

2024 01 04
Sekmadienį Šventojoje bus minimas Pasaulinis švyturių savaitgalis (dienotvarkė)

2024-ieji Klaipėdoje – Švyturių metai

2024 01 01
„The Guardian“ įvertino Kauno išskirtinumą: Lietuvos miestas nusileido tik Paryžiui

Steigiamas Nacionalinis architektūros institutas

2023 12 20
Vinco Kudirkos muziejaus statybos | LNM nuotr.

Architektas A. Ambrasas apie pirmąjį po 1990 metų Lietuvoje pastatytą muziejų

2023 12 07
Nulipimas į rūsį | Rengėjų nuotr.

Signatarų namai visuomenei atveria XV amžiaus rūsius

2023 10 07

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas
  • Globalistas apie V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis
  • jo apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas
  • KUR, KADA ir KAIP??? apie V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Valdovų rūmų nuotr.

Į Valdovų rūmų muziejų atkeliavo unikalūs gobelenai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai