Po susitikimo su Norvegijos premjeru D.Grybauskaitė pasisakė už AE ir prieš pavardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis

Birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Norvegijos Ministru Pirmininku Jensu Stoltenbergu. Prezidentė su Norvegijos Vyriausybės vadovu aptarė galimybes importuoti norvegiškas dujas ir elektrą į Lietuvą bei Europos Sąjungos ir Norvegijos bendradarbiavimą Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu.

„Norvegija yra svarbi Baltijos regiono ir NATO partnerė, kuri visada padėjo Lietuvai siekti strateginių tikslų. Dabar Norvegija mums padeda užsitikrinti energetinį savarankiškumą“, – pabrėžė Prezidentė.

Pasak šalies vadovės, 2014 m. pradėjus veikti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui Klaipėdoje, kuriam specialų laivą stato norvegų įmonė „Hoegh LNG“, bus užtikrintas saugus ir alternatyvus dujų tiekimas konkurencingomis kainomis. Norvegija, kuri yra viena didžiausių suskystintų dujų eksportuotojų pasaulyje, taip pat galėtų tiekti dujas ir į Klaipėdos SGD terminalą.

Lietuvą yra prisijungusi prie Šiaurės Europos „Nord Pool Spot“ elektros biržos ir jau perka Norvegijos hidroelektrinių elektrą, kuri yra viena pigiausių pasaulyje. Nutiesus jungtį su Švedija, skandinaviškos elektros energijos importas gali sudaryti iki 50 procentų viso Lietuvos elektros poreikio, iš jų iki 40 procentų – elektros pagamintos Norvegijoje.

Prezidentė su Premjeru taip pat aptarė Europos Sąjungos ir Norvegijos bendradarbiavimą Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu. Pasak šalies vadovės, Norvegija yra itin glaudžiai susijusi su Europos Sąjunga – priklauso Europos ekonominei erdvei (EEE) ir aktyviai dalyvauja ES vidaus rinkoje.

Valstybės vadovės teigimu, užbaigta ir efektyviai veikianti ES vidaus rinka yra būtina Europos ekonomikos augimui ir konkurencingumui užtikrinti. Tai vienas pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo prioritetų.

Prezidentė taip pat padėkojo už Norvegijos paramą Lietuvai siekiant tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare. Būtent pirmininkaujant Norvegijai, Lietuvą pakviesta pradėti derybas dėl narystės šioje organizacijoje. Ji taip pat remia Lietuvos siekį tapti nenuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare 2014 – 2015 m.

Susitikime aptartos ir dvišalio bendradarbiavimo galimybės, Lietuvos ir Norvegijos verslo ryšiai. Norvegija yra 5 – a didžiausia užsienio investuotoja Lietuvoje. Mūsų šalyje veikia daugiau nei 200 norvegų įmonių, yra įsteigti Lietuvos ir Norvegijos prekybos rūmai.

Lietuvai yra reikšminga Norvegijos finansinės parama. 2009 – 2014 m. iš Norvegijos finansinio mechanizmo mūsų šaliai skirta 42 milijonai eurų projektams sveikatos apsaugos, vaikų priežiūros, kultūros paveldo ir regioninės politikos srityse finansuoti. Šiomis lėšomis restauruotas Liubavo dvaras yra pripažintas Europos kultūros paveldo pavyzdys ir apdovanotas tarptautine „Europa Nostra“ premija.

Po susitikimo su Norvegijos premjeru D.Grybauskaitė ir vėl pasisakė už atominę elektrinę Lietuvoje:

„Aš asmeniškai esu už įvairius energijos šaltinius tokiai valstybei, kaip Lietuva. Mes turime patirties ir galime turėti labiau diversifikuotą energiją savo balanse. Ir turint omenyje, kad atominė elektrinė yra švaresnė ir vis dar pigesnė nei kitos, aš esu pasirengusi matyti Lietuvą kaip atominę valstybę. Aš esu už efektyvią, saugią ir modernią atominę elektrinę, jei jos kaina mums prieinama ir jei galime ją pastatyti“, – atsakydama į žurnalistų klausimus sakė D.Grybauskaitė.

Atsakydama į kalusimą dėl dėl galimybės Lietuvos piliečių pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis prezidentė priminė, kad ji negalinti prieštarauti Lietuvos Konstitucijai kuri neleidžia įteisinti pavardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis:

„Mūsų Konstitucija nepalaiko šio pasiūlymo… Negaliu eiti prieš Konstituciją“, –  sakė žurnalistams D.Grybauskaitė.