Birželio 12 d. Kazlų Rūdos miškuose į laisvę buvo išleistos keturios nelaisvėje įveistos ir paruoštos gyventi gamtoje lūšys – trys patinai ir patelė. Šie gyvūnai papildys pernai šioje girioje išleistas ir čia gyvenančias dvi pateles. „Lūšys grįžta į Lietuvos miškus. Jos, mūsų girių senbuvės, buvo bebaigiančios išnykti, bet bus išsaugotos, išgelbėtos nuo išnykimo“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Išleisti lūšių patinai yra gimę Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“, o patelė – Lietuvos zoologijos sode. Kad prisitaikytų prie gyvenimo laisvėje, gyvūnai buvo laikomi „Žvėrinčiuje“ įrengtame aptvare. Lūšis nutarta išleisti Kazlų Rūdos girioje siekiant atkurti čia kažkada gyvavusią jų populiaciją.
Veisti retąsias rūšis nelaisvėje ir užaugintus gyvūnus išleisti į gamtą vietos populiacijoms gausinti arba atkurti Lietuvoje imta visai neseniai. 2010-aisiais buvo pradėta įgyvendinti ES remiama trejų metų programa lūšims ir didiesiems apuokams veisti nelaisvėje ir grąžinti į laisvę. Į gamtą jau išleista 12 lūšių, netrukus bus išleistos dar trys, o keli žvėrys bus perduoti į adaptacinius voljerus ir ruošiami gyventi laisvėje.
Mūsų šalyje lūšys nuo seno buvo veisiamos Lietuvos zoologijos sode, tačiau jaunikliai iškeliaudavo į kitus zoologijos sodus. Tokiais tikslais jos buvo veisiamos ir Klaipėdos rajone Jonušų kaime esančiame „Mini zoo“ bei Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“. 2010 metais voljerą lūšims laikyti Kelmės rajono Naisių kaime įsirengė ūkininkas Petras Adeikis. Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“ ir P. Adeikio veislyne įrengti adaptaciniai voljerai. Lūšys į gamtą yra išleidžiamos su siųstuvėliais, todėl visą laiką žinoma apie jų buvimo vietas, galima operatyviai nustatyti gyvūno aktyvumą, o žūties atveju – kūno temperatūros pokyčius.
Lūšims laisvėje kyla nemažai grėsmių. Kai kada gyvūnai žūsta, susidūrę su transporto priemonėmis, pakliuvę į brakonierių paspęstas kilpas. Aplinkosaugininkai primena, kad už sunaikintą lūšį tektų atlyginti 16,3 tūkst. litų gamtai padarytą žalą. Prieš porą metų Anykščių rajone lūšį sunaikinusiems brakonieriams buvo skirta laisvės atėmimo bausmė.
****************************************************************************************************************
Naujausia žinia apie tai kas svarbaus vyksta seime. Cituoju.
“Birželio 12 dienos Naktigonės Pranciškaus laidoje nuskambėjo Rasos iš Panevėžio rūpestis, kad neatsiranda 36 seimo narių, kurie galėtų “palengvinti” žemės referendumo klausimo sprendimą.
Informuoju, kad seime yra surinkta virš 40 seimo narių parašų po reikalavimu surengti referendumą dėl 47 Konstitucijos straipsnio pakeitimo. Ir dar teberenkama…
Referendumui siūloma pateikti tokį reikalavimą (ištraukos iš 47 straipsnio projekto): “….Lietuvos žemė gali priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei…. Užsienio subjektai žemę gali tik nuomotis…”
Tačiau tai nereiškia, kad referendumas bus paskelbtas. Tas reikalavimas tik privalomai bus pateiktas balsavimui. O seimo dauguma (šios dienos duomenimis) yra už kuo greitesnį žemės pardavimą (Tėvynės sąjungos -konservatorių frakcija kategoriškai atsisako paremti referendumo iniciatyva. Nors trys atskalūnai pasirašė); socdemų dauguma taip pat pagarbiai žiūri į Europos sutartį ir bijo veltis į konfliktą. Nors iš jų keli pasirašė. Siurprizas, bet Darbo partijos frakcija pasirašė beveik visa. Po balsavimo dėl referendumo, mes galėsime skelbti oficialų balsavusiųju už ar prieš sąrašą
Tačiau mums bet kokiu atveju tai tik padės, nes jei reikalavimas balsuoti bus atmestas, taps lengviau ne tik motyvuoti save pačius (paaiškės, kad Lietuvą valdo Čičinskų dauguma), bet ir lengviau išprašyti parašų iš gyventojų. Jei kas pasiryžęs aktyviau paspausti seimo narius, tai pranešu, kad jie dar šiek tiek skaitosi tik su rinkėjų laiškais (tikrais, dar geriau, jei registruotais, o ne e-mailais). ”
Algirdas Pilkauskas
*********************************************************************************************************************
Dar kartą pasikartodamas,
pranešu žinią dėl pasiruošiamojo renginio Lietuvos Žemės referendumui organizuotis.
Pranciškaus Šliužo kvietimas
”Š.m. birželio mėn. 15 d. Kaune (Donelaičio g. 2 – Žemės ūkio rūmai) kviečiu visus esamus ir būsimus referendumo organizatorius aptarti lemiamus veiksmus baigiamajame pasiruošimo etape. Pradžia 11 val. Užtrukti planuokime porą valandų prieš tai pasiruošus labai aiškiam pokalbiui šiais klausimais:
Referendumo iniciatyvos registravimas VRK rugpjūčio 1-2 dienomis, skaičiuojant, kad komisija derins klausimus dvi savaites ir priėmus sprendimą gamins dar savaitę parašų rinkimo lapus. Pagrindinės iniciatyvinės grupės (kuri pasirašo VRK) praplėtimas iki 25.
Žemės gynėjų suvažiavimo skelbimas rugpjūčio 24 d. ir jame paskirstomi visiems susirinkusiems parašų rinkimo lapai. Pasižadėjimų pasirašymas, instruktažas apie darbą ir t.t. Suvažiavimo org. grupės sudarymas.
Numatymas kito sambūrio suvežant visus lapus analogiškan suvažiaviman ar atstovų susirinkiman ir pridavimas VRK po trijų, ar keturių mėn. (Terminas dar neaiškus, nes pateikta Seimui Referendumo įstatymo pataisa, kad rinkimo terminas būtų ne trys, o keturi mėnesiai) Numatymas priemonių spaudimui Seimo nariams, kad minimo įstatymo pataisos būtų svarstomos kuo greičiau.
Tolesnis parašų rinkėjų tinklo plėtimas – ar padrikai ieškome visur ir raginame atvykti suvažiaviman, ar tvirtiname rajonų organizatorius ir pasitikime jais? Pasiskirstome šefuoti neapimtus rajonus, kas gali, ar ne?
Pinigų paieškos gaminti ženkleliui šešialapiui, rinkėjo liemenei, skelbimui pakelės stenduose, agitaciniam lapeliui. Kiekiai nesvarbu, atskiros sąskaitos dabar nėra, vėliau bus oficiali, tad pervedimai ir legalūs galimi ateityje – po registracijos. Dabar tiesiai.
Kitus siūlomus klausimus kiekvieno norinčio prašau paderinti su manim, nes nebus taikstomasi su bandymais sujaukti susirinkimą ir padaryti jį nesprendžiamu. Pranciškus Šliužas tel.nr.8698 02118, el.p. pranciskus.sliuzas@kaisiadorys.lt Kviečiame tik labai aiškiai apsisprendusius ir rimtai patriotiškai nusiteikusius asmenis”.
Pagarbiai
Grįžta lūšys – grįš ir Lietuva…
Labai laukiu…
O ar bus atkurta vilpišių populiacija? Šie didieji katinai, mažesnieji lūšių giminaičiai, dar prieš šimtmetį klestėjo Lietuvos giriose!