
Nors vasara visaip stengiasi įtraukti į savo verpetą ir gundyti teikiamais malonumais, grįžęs į miestą negaliu atsiplėšti nuo lietuviškos spaudos ir interneto. Galų gale to reikalauja žurnalistinė prigimtis. Paprastai rytą prie kavos nusiperku „Lietuvos rytą“ – vis dėl to jame daugiausiai informacijos, o ir įvairesnių temų gali pasisemti. Kartais kai kas nustebina.
***
Šiaip jau su „Lietuvos rytu“ – buvusiu solidžiausiu Lietuvos dienraščiu – buvau susijęs beveik 12 metų: kiekvieną pirmadienį jame rašiau užsienio įvykių komentarus. Kai kokioje nors išvykoje užsieniečiai smalsiai klausdavo, kuo užsiimu, didžiuodavausi sakydamas, kad esu šio laikraščio apžvalgininkas. Paskui leidinio, kaip ir visos spausdintinės Lietuvos žiniasklaidos, reikalai pašlijo, redakcija svyravo sulig kiekvienos valdžios pasikeitimu, nors Rimvydas Valatka, kažkada žadėjęs apžvalgininką nuleisti laiptais, vis kartojęs, kad „lietrytis“ visada viskam bus opozicijoje…
Na, jo reikalas: juk laikraščio gali nepirkti, kaip turi galimybę radiją išjungti, o internetą – uždaryti. Dabar ne apie tai.
Pasiimu šio pirmadienio numerį. Buvusiuose „Laiko ženkluose“ (dabar „Nuomonės“) nustebino Andriaus Užkalnio akibrokštas. Šis žurnalistas, nors ir nebaigęs VDU anglų kalbos studijų, bet įgijęs daug praktikos BBC ir dirbdamas Londone, šiaip jau patraukia savo tekstais, kuriuose nemažai ironijos, sveiko humoro, kandžių palyginimų, vingrios beletristikos, ir, prisipažinsiu, tokius jo rašinius mėgstu.
Bet šį kartą kulinarijos ekspertas nuklydo į globalias lankas. Mat, jam nepatinka lietuvių kalbos sergėtojai, o konkrečiai – buvusi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė, kritikavusi vieną neseniai vykusią konferenciją, kurioje (o tai tapo jau įprasta) dominavo anglų kalba. „Šliaužiantis modernumo perversmas prieš balanų, iškritusių dantų ir smūtkelių Lietuvą, kurią gynė ir gina – kaip Pilėnų tvirtovę – atsilikimo ir užsisklendimo frontas, ne tik vis labiau matomas. Jis išdrąsėjo“, – sarkastiškai rašo A.Užkalnis. Šį sarkazmą galima suprasti ir tiesiogiai, ir ne. Aš jį supratau kaip lietuvių kalbos puoselėtojų įžeidimą: esą modernus pasaulis prieš nusenusią, sukriošusią „smūtkelių“ (liet. rūpintojėlių) Lietuvą, ir tik globalizacija atneš pažangą mūsų kraštui, kaip būtų save izoliavę vargšai laukiniai lietuviai. Jų vieta – ne drąsintis, ne priešintis kalbos sunaikinimui, o įsisprausti į kamputį ir tylėti…
Taip, nors I. Smetonienė kalbėjo apie Pasaulio lietuvių ekonomikos forume vyravusią anglų kalbą (ar kas pasirūpino bent vertimu į lietuvių?), tačiau pagrindinė tautos kalba vis labiau išstumiama ne tik tarptautiniuose forumuose. Būtent I.Smetonienė ne kartą kritikavo verslininkus, kurie nepaiso komisijos patarimų nerašyti savo biurų, kavinių, įstaigų pavadinimų nelietuviškai (kodėl, pavyzdžiui, „Coffe Inn“, kur dažnai ryte geriu skanią kavą, negali būti „Kavos svetainė“?). Juk Vilniaus savivaldybės kalbos sergėtojai yra bejėgiai…
Valstybinės kalbos įstatymas yra aklas, jis nepasiduoda emocijoms ir ironijai. Tai – įstatymas. Jis priimtas dar 1995 m., o 2001-aisiais atskiru teisės aktu įkurta Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija. Aišku, įstatymas per 18 metų nukentėjo. Dabar valstybinę lietuvių kalbą siūloma reglamentuoti konstituciniu įstatymu. Seime įregistruotas Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas. Konstitucinio įstatymo statusas reiškia, kad jam priimti bei pakeisti reikalingas didesnis Seimo narių balsų skaičius. Konstitucinio įstatymo projektas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė visų Seimo narių – 71, o norint pakeisti galiojantį konstitucinį įstatymą reikia ne mažiau kaip trijų penktadalių visų Seimo narių balsų – 85. Seime jį priimti bus sunkiau, bet tai reiškia, kad lietuvių kalbos apsaugos garantijos bus tvirtesnės.
Kita vertus, 2005 m. buvo sudaryta darbo grupė naujam Valstybinės kalbos įstatymo projektui parengti, Seimas tuomet priėmė kitą reikalingą nutarimą „Dėl lietuvių kalbos politikos ir perspektyvų Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare“. Tikimasi, kad tai taps patikimu barjeru užsienietiškų kalbų invazijai – ne tik anglų ar vokiečių, bet ir lenkų bei rusų. O juk su svetima kalba atšliaužia ir kitokios, jau ne kalbinės grėsmės…
Kodėl primenu šias teisines aplinkybes? Nes A.Užkalnis, patekęs į globalistų užutekį, supranta jį kaip modernumo bangą į Lietuvą, kaip pažangos būtinybę, kaip išsigelbėjimą ir neišvengiamybę. Tuo tarpu jaunimas, kurį autorius giria už sugebėjimą įsiminti angliškų dainų tekstus, kaip neseniai parodė rašinio varžytuvės, nesugeba lietuviškai be klaidų suregzti trumpučio sakinio…
Atleisk, kolega, bet šiuo atžvilgiu apie restoranų patiekalus tu geriau parašai.
Jau kelintą Č.Iškausko straipsnį perskaitau su malonumu. Ačiū! Pagalvojau, kad į naudą jam ir mums, kad nebedirba tame komsomolcų – renegatų užpečkyje, kažkodėl ne lietuvos užpečkiu, o rytu pavadintu, nors komjaunuoliška “tiesa” iš visų jos galų varva per visus ekskomjaunuoliškus užpakalius, užkalnius, užkulnius…
na ir radote ką skaityti- komsomolską pravdą…nei anuomet nebuvo, nei dabar nėra tai objektyvus laikraštis.O Užkalnis yra cinikas,kuriam atrodo, kad pasitrynęs Londone gali mokyti lietuvius . Tai labai provincialu, nors jam gal atrodo priešingai
Gotai-Getai-Gudai-Getitai-Godai yra godotojai, gaudziantys, gudus (gudi giria ar igudis yra antriniai zodziai suristi su senuoju giedoreliu savivardziu reiskia gaudzianti-osianti gasdinanti-baugi giria bei senoves giedoreliu Tautos ziniu turejima ir ju pritaikyma ar sugebejima buti sumaniu ir isradingu kaip kad prabociai buvo), giedotojai arba tiesiog Dainaviai kitaip dar Soduviai…Kreve zinojo kad Musu Tauta yra dainiu ir sodu tauta ir jos kalba yra ir buvo Lietuviu (suliejanciu Rasu-Saku ir PaRasiu-Neriu zemes) kalba…panasiai Nemunas yra NeMainus (per Deli teka upe Jamuna, o Gangas yra Dangaus upe kaip ir Dunojus-Dangojus), o Palemonas yra PaleiMainu (kur Nemuno srove stipresne)…tykiai tykiai Nemunelis teka
Autorius rašo: ,,taip, nors I.Smetonienė kalbėjo apie Pasaulio lietuvių ekonomikos forume vyravusią anglų kalbą (ar kas pasirūpino bent vertimu į lietuvių?), tačiau pagrindinė tautos kalba vis labiau išstumiama ne tik tarptautiniuose forumuose”. Tikrai taip. Ne tik tarptautiniuose, bet ir vietos savivaldos renginiuose.
Birželio 7-9 dienomis Birštone vyko trijų dienų kurorto šventės renginiai. Birželio 8 d. (šeštadienį ) 21 val. naujai atidarytame Birštono Kurhauze Kurorto gyventojus ir svečius džiugino vokalinės muzikos vakaras su Vaida Genyte ir Sergejumi Krinicinu. Tačiau Lietuvių kalbą gerbiantys ir saugantys birštoniečiai nusivylė, kai atlikėja Vaida Genytė per 1 valandos ir 10 minučių trukmės muzikos vakarą, lietuvių tautos kalba sudainavo vieną kūrinį, o visą vakarą skambėjo tik anglų kalba.
Česlovas – į dešimtuką, Andrius – nei į tvorą, nei į mietą.
Bet taip pat prisiminkime, ką žiūrime ir matome per TV kanalus – iš esmės beveik vien amerikietiškus filmus su jų gyvenimo sampratomis bei pigia to propaganda. Vadinasi, TV ekranuose gyvename svetimų tautų gyvenimus. Ko gero, jau geriau suvokiame jų pasaulėžiūrą, nei savąją… Tai irgi veikia žudančiai, ir ne tik kalbą. Dar juokingiau, kai lietuvis skaito kitų lietuvių angliškai parašytus (mokslinius) straipsnius. Na, ir kuo tai skiriasi nuo rusų laikų?? Tik gal nereikia stebėtis, jei kraštas valdomas anųjų palikuonių 🙁
Dar + štai kas: jeigu naudojiesi ne angliškais šaltiniais, tai esi prastas rašytojas ir apskritai pilietis,tai esu patyręs praktikoje, ir čia kaltas ne kalbos nemokėjimas (aš jas neblogai moku tris), o snobų įtaka
Nežinau ar teisingai suvokiau, ką rašo, šiuo atveju, Česlovas Iškauskas svetimžodžiais:
informacijos – žinių?
solidžiausiu – tvirčiausiu?
komentarus – apžvalgines pastabas?
opozicijoje – priešpriešoje?
praktikos – patirties?
tekstais – žodiniais kūriniais?
humoro – linksmumo?
beletristikos – kūrybingumo (žodinio)?
kulinarijos – valgių gaminimo?
ekspertas – žinovas?
globalias – visuotinas (gaublines 🙂 )?
konkrečiai – apibrėžtai?
konferenciją – viešą susirinkimą (keičiasi lytis!)?
dominavo – vyravo?
sarkazmą – kandumą?
modernus – šiuolaikiškas?
globalizacija – ??????
izoliavę – atriboję?
ekonomikos forume – valstybinio ūkininkavimo pasitarime?
kritikavo – supeikė?
komisijos – įgaliotų asmenų?
emocijoms – jausmams?
ironijai – pašaipai?
inspekcija – prižiūra?
konstitucinio – pagrindinio įstatymo?
projektas – parengtinis sumanymas?
garantijos – užtikrinimas (keičiasi lytis!)?
grupė – būrelis?
modernumo – šiuolaikišką?
Jei niekas nepaneigs šių žodžių vertimų, tai, manau, Česlovas Iškauskas, suvokdamas žodžio vertę, sąmoningai išstumia lietuviškus žodžius lygiaverčiais svetimų kalbų žodžiais.
Neišsidirbinėk, Kembly. Tau “kaliošai” iki šiol “purvabridžiai”, o “futbolas” – “spirdžius”… Rodos, suaugęs žmogus…
basketball’ą pavadino KREPŠINIU – tau tinka?
handball’ą pavadino RANKINIU – tau tinka?
jei football’ą pavadintų KOJINIU ar labai pasišiauštum?
Ačiū, už pastabas.Stengsiuosi taip kalbėti ir rašyti:)
Pagyrimas parinkusiam straipsnio nuotrauką, nes anglų kalbos žodis WORD yra tos pačios indoeuropietiškos kilmės kaip ir lietuvių žodis VARDAS, latvių kalboje, berods šis žodis reiškia tą patį, kaip ir anglų kalboje.
Tik gaila, kad anglai nebeištaria žodžio VARDAS taip, kaip tardavo jų protėviai – anglai nebeištaria R raidės, bei " pametė" indoeuropietišką galūnę.