Gegužės 9 d. Nacionaliniame dailės muziejuje įvyko Lietuvos kultūros bendruomenės atstovų spaudos konferencija, skirta aptarti kultūros perspektyvas į ją investuojant Europos Sąjungos 2014 – 2020 metų paramos lėšas.
Renginio dalyviai – Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Romualdas Budrys, A. Mickevičiaus bibliotekos direktorius Petras Zurlys, Lietuvos restauratorių sąjungos vadovas Arūnas Boruta, Lietuvos archeologijos draugijos tarybos pirmininkas Vykintas Vaitkevičius, Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkas Raimundas Balza, Lietuvos žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky, Vilniaus klubo atstovas Romualdas Bakutis, bažnytinio paveldo atstovė Sigita Maslauskaitė ir kiti – skelbė, jog „esam ant slenksčio sprendimų, negrįžtamai paveiksiančių Lietuvos ateitį, nes artėjantis 2014 – 2020 m. struktūrinės paramos laikotarpis savo paramos dydžiu bus paskutinis, o tai, kokias strategijas priimsime, kokius projektus įgyvendinsime, lems tolesnį šalies likimą“.
Konferencijos metu kalbėta, kad kultūros visuomenę optimistiškoms viltims nuteikė Vyriausybės deklaruojamas prioritetas kultūrai. Vis dėlto diskusijos viešoje erdvėje bei užkulisiuose grąžino jausmą, kad kultūra vėl atsidurs politikos paraštėse. Kultūros sektorius yra susiskaičiavęs, kad minimaliems jo poreikiams patenkinti – paveldui atgaivinti, muziejams, bibliotekoms, kitoms kultūros sritims padėti, kūrybinėms industrijoms įkvėpti – reikalingi 2,5 mlrd. litų.
„Poreikis kultūros paveldui – miestams ir miesteliams, pilims ir dvarams, parkams, sakralinės paskirties pastatams, etnografiniams kaimams, piliakalniams, net pramoninio ar karinio paveldo objektams – yra akivaizdus. Visos šios vietos yra daugiau nei tik turizmo objektai, kuriuose galime pavalgyti ir pamiegoti. Tai pirmiausiai kultūrinės erdvės, galinčios žmonėms suteikti dvasinį pasitenkinimą, kokybiškai įkurdinti bendruomenių centrus, muziejus, bibliotekas, teatrus ar tradicinių amatų centrus“ – aiškino įžanginį žodį tarusi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Dalyviai sutarė, jog kultūra iki šiol gauna nepakankamą finansavimą, kurio yra išskirtinai reikalinga. Pripažinta, jog tam, kad anksčiau deramo dėmesio nesulaukusi sfera būtų atgaivinta, jai būtina skirti ypatingą dėmesį. Ateinantis ES finansavimo etapas yra paskutinė proga tai padaryti: pasinaudojant ženklia Europos Sąjungos parama prikelti Lietuvos kultūrą, kadangi vien iš valstybės biudžeto nėra galimybių tam pasiekti. „ES struktūrinių fondų pagalba galime prikelti iki šiol podukros vietoje buvusią kultūrą, kaip kad dabar besibaigiančiu finansavimo laikotarpiu tai pavyko padaryti mūsų kaimynei Lenkijai ar kitoms valstybėms“ – pozityviais pavyzdžiais dalinosi kalbėtojai.
Tam, kad ateinantis laikotarpis būtų išnaudotas maksimaliai efektyviai, reikalinga ne tik adekvati finansavimo suma, bet ir nuosekli kultūros politika. „Lietuvoje dažnai nutinka, kad dešinė nežino, ką daro kairė. Panašiai ir kultūros srityje. Imkime paveldo vystymą: dedama daug laiko ir pastangų, kad būtų pradėtas renovuoti kažkuris svarbus paveldo objektas. Tačiau rankos nusvyra išvydus, kad šalia jo už tuos pačius ES pinigus statomas naujas pastatas, pagal paskirtį neabejotinai galėjęs įsikurti paveldo objekte“ – dabartinio finansavimo ypatumus pasakojo D.Varnaitė.
Renginio organizatoriai įsitikinę, kad nuosekli kultūros politika įmanoma tik perleidus finansines priemones kaip politikos įgyvendinimo įrankį vienam administratoriui, o šiai dienai kultūra, jos plėtra faktiškai priklausoma nuo kelių ministerijų, savaip suvokiančių kultūros naudą.
„Kultūra yra ne verslas, o pagrindas mūsų identitetui. Jei savavališkai atsisakome jo, galime visi tiesiog išsivažinėti, nes Lietuvos vis tiek nebeliks“ – nuogąstauja Lietuvos archeologijos draugijos tarybos pirmininkas Vykintas Vaitkevičius. Kultūros politiką kurti ir srities lėšas administruoti turi viena už tai atsakinga ministerija. Lietuvos žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky teigė, kad ministerija, kuri atsako už veiklą, logiška, turėtų pati ir administruoti lėšas. Tik taip galima išvengti praėjusiais finansavimo etapais vykdytų klaidų, tarpinstitucinio nesusikalbėjimo, nelogiškų biurokratinių kliūčių ir tuo pačiu metu nykstančios kultūros.
„Šiandien, švęsdami Europos dieną, galime tik svarstyti, kodėl dabar žiniasklaidoje minima kukli dešimtis vietų, kur pirmininkavimo ES Tarybai metu ketinama nuvežti ES vadovus. Jei nuo įstojimo į Europos Sąjungą Lietuvos kultūra būtų buvusi adekvačiai finansuojama, svečiams galėtume parodyti kur kas daugiau. Tam, kad tai galėtume padaryti ateityje, kviečiame politikus išgirsti čia šiandien susirinkusius tūkstantinės kultūros bendruomenės atstovų nuogąstavimus ir poreikius bei priimti tinkamą sprendimą“ – konferenciją pabaigė KPD direktorė D. Varnaitė.
