Balandžio 16 d., 14.40 val. Užsienio reikalų ministerijoje (J. Tumo-Vaižganto g. 2, Vilnius) bus pristatyti leidiniai (dokumentų rinkiniai) „Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigovskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis-1920 m. spalis)“ ir „Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai 1938-1940 metais“.
Renginio svečius pasveikins užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Diskusiją modernuos Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas Darius Staliūnas.
Apie Lietuvos ir Lenkijos santykius nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki lenkų pajėgų įvykdyto Vilniaus užėmimo bylojančiame dokumentų rinkinyje atspindimas itin dinamiškas, visuomeninių ir politinių įvykių kupinas laikotarpis. Tuo metu formavosi lietuvių ir lenkų bendravimo pamatai bei principai. Ryškus šio laikotarpio baigiamasis akcentas – lenkų generolo L. Želigovskio akcija ir „Vidurio Lietuvos“ politinio darinio atsiradimas, padarę bene didžiausią įtaką vėlesniems santykiams.
Dokumentų rinkinys „Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai 1938-1940 metais” – bendras Lietuvos istorijos instituto ir Lenkijos tarptautinių santykių instituto atstovų darbo rezultatas. Jame publikuojami daugiausia originalūs dokumentai iš Lietuvos ir Lenkijos archyvų. Jo tikslas – sisteminis, nuoseklus istorinių šaltinių apie Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių užmezgimą 1938 m. pavasarį ir tolesnę jų raidą 1938-1940 m. pateikimas.
Dauguma dokumentų Lietuvoje publikuojami pirmą kartą. Be to, tai pirmas projektas, kuriame integraliai pateikiami Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai šaltiniai, atskleidžiantys lietuviškąją Lenkijos užsienio politikos ir lenkiškąją Lietuvos užsienio politikos percepcijas Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir pradžioje.
Vėl Linkevičius atsiprašinės, kad A.Smetona Lenkijai Vilniaus nepripažino.
Kas gali garantuoti, kad dokumentai nebus tendencingai parinkti.
Panašiai atrodė ,,besisveikinantis” Lavrovas, prieš Turkijos surengtas RU ir UA derybas padavęs ranką turkui. Nė nestabtelėjo, žiūrėjo pro šalį, tartum pro stulpą eidamas… Tskant, žinok savo vietą…