Kovo 24 d., sekmadienį, 16 val. Vilniaus jaunimo Ramuva ir Lietuvių etninės kultūros draugija kviečia ant Pūčkorių piliakalnio sutikti pavasario Lygę. Šventėje dalyvaus apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“, folkloro ansamblis „Laukis“, liaudies dainų klubas „Raskila“.
Pavasario lygė švenčiama kasmet kai dienos ir nakties trukmė susilygina. Tuomet bundančios Gamtos pavasarinis virsmas švenčiantiesiems perteikia vis aukščiau kylančios saulutės džiugesį. Mūsų gyvenimas, darbas ir kūryba yra susiję su Gamta.
Sakoma, kad pavasario šilumą ant sparnų parneša paukščiai, todėl tradiciniame kovo mėnesio lietuvių kalendoriuje pavasario šventės vadinamos paukščių vardais: Kovarnių, Keturiasdešimt paukščių, Pempės. Po lygiadienio ir Gandro šventė čia pat. Visais laikais Žmogaus ir Paukščio ryšys buvo ypatingas, pavasarį ypač džiugina paukštelių giesmelės, čiulbėjimas. Kuo aukščiau kyla miesto mūrai, tuo daugiau trokštame gamtos prieglobsčio.
Švęsti pavasario lygiadienį prie Pūčkorių piliakalnio vilniečiai kviečiami jau antrą dešimtmetį. Šioje šventėje noriai dalyvauja studentai, moksleiviai, Naujosios Vilnios bendruomenė, Aukštutinio Pavilnio gyventojai, klubo „Raitija“ nariai. Vieni atjoja raiti, kiti važiuoti ratuose, o treti pėsti, kaip senovėje. Apeigas, dainas, šokius veda senųjų tradicijų puoselėtojai: apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“, Vilniaus folkloro ansamblis „Lauksna“, liaudies dainų klubas „Raskila“ ir kt.
Švenčiantiesiems primename, ką veikė mūsų tolimi protėviai tuo metų laiku, kada diena ir naktis tampa lygios. Lygėje reikia atlikti šiuos apeiginius veiksmus: pagerbti Vandenį, įdegti naują pavasario Ugnį, pabudinti Žemę, iškviesti pavasarį. Apeigas lydi dainos, žaidimai, rateliai, šokiai.
Šventė pradedama pagerbiant vandenį, aplankant šaltinį. Piliakalnio papėdėje nuo stačių Vilnios šlaitų srūvantį šaltinis papuošiamas atgimstančios gamtos gyvybinės galių simboliu – žilvičio šakele su kačiukais. Šventės dalyviai sustoja abipus šaltinio, laistosi vandeniu, iš delno į delną pildami vandenį labinasi: „Atėjom pasisveikinti geru žodeliu ir palaistyti baltų rankelių tyru vandenėliu.“ Dainuojant senovinę dainą „Pavasaris, pavandenis, plovė vanduo kalnus, klonis…“ atsigeriama vandens, juo nuprausiamas veidas ir rankos.
Tuo metu nuo piliakalnio ir nuo gretimų kalvų plūste plūsta tirpsmo vanduo, pieva prieš piliakalnį jau būna pradžiūvusi, o šiauriniuose šlaituose, medžių paunksmėje, dar boluoja sniegas.
Nuo šaltinio kopiama į piliakalnio viršų, kur uždegame naują pavasario ugnis ir atliekamos Ugnies pagerbimo apeigas prie aukuro. Ugnis „pamaitinama“ druska, grūdais, nuliejama šlakelį gėrimo.
Nedidelėje viršutinėje piliakalnio aikštėje besiburiuojantys šventės dalyviai pajunta bendrumo jausmą dalindamiesi Duoną ir gerdami girą iš vieno apeiginio kaušo. Įspūdį sustiprina bendra giesmė „Dijūta kalnali, dijūta kalnali…“.
Paskui verčiamasi „kūliais per galvą“ į pakalnė. Tai daroma tam, kad „pabudintumėme“ dar sustingusią Žemę, suteiktume jai stiprybės. Žiemos pabaigoje žemė esanti nusilpusi, ir voliodamasis žmogus perduoda jai savo stiprybę.
Tai laikas, kai reikia pradėti suptis. Seniau būdavo supamasi net iki pat Rasų šventės. Šioje šventės dalyje kiekvienas randa sau malonią būtį: vieni supasi, kiti šoka prie laužo grojant armonikai, treti žaidžia pavasarinius žaidimus, ketvirti vaikštinėja vaizdingomis Pūčkorių apylinkėmis.
„Tie kas per Lygę atsigręš į Saulę, Ugnį, Vandenį, Medį, tie kas su meile atliks mūsų protėvių apeigas – sustiprins Darną savyje ir aplink save“, – sako šventės rengėjai.
Vytauto Daraškevičiaus nuotraukos iš 2012-ųjų metų Lygės:
Algimanto Stalilionio nuotraukos iš 2012-ųjų metų Lygės:
Gintaro Žalnoros nuotraukos iš 2012-ųjų metų Lygės:
Eilinį kartą “romuviai” kviečia švęsti kada jie patys sugalvoja,ne tada kada nusako/pasako/sako Motulė Gamta 🙂
Kur toje vietoje Taurioji Darna ?
Artistai 🙂
Gamta nei minučių, nei sekundžių neskaičiuoja ir tuo šventadienių neriboja. Gamtinės šventės paprastai apima tam tikrą laikotarpį
Arturai, o kada ta gamta nusako?
Prie Kauno piles santakoje buvo panaši šventė, kurioje apsilankyti teko laimė palaimė. Teko išgirsti labai įspūdingus, taryt visam gyvenimui įsimintinus, tik gaila, nekasdienius žodžius, kurie nuskambėjo, neatkartosiu, tačiau labai ypačiai:
Žeme, Tu mūsų kūnas,
Dangau, Tu mūsų siela,
Vėjau, Tu mūsų kvėpavimas,
Saule, Tu mūsų akys,
Perkūne, Tu mūsų stiprybė.
———————————————————
Nepaisant nukrikščionintų giminių ordos, aš visą gyvenimą ieškojau žmonių, su tokia Perkūniška galia galinčių taip kalbėti tarpusavyje ir su savo Protėviais !
Ir juos radau !
Pataisau:
Prie Kauno pilies…
ateikime, juk reikia pavasrį sutikti gamtoje
Ar bent mes suprantame, ką mes norime atlikti/parodyti?
Gal geriau brangieji "apeigų darytojai" eikit žemę arti. Klausimas: Ar Jūsų Tėvai tokias apiegas/papročius atliko? Ar pagal Jūsų modelį žemę arė, akėjo, sėjo ir t.t. Ar Jūs žinote kada reikia eiti žiemkenčių apžiūtėti (jei esate Juos pasėję)? Tai gal nesvaikite savo pasakaitėmis apie "sakralumus".
Jei nesutinkate su mano išsakytomis mintimis – rašykite. Esu pakantus kitaminčiams: bralis1966@gmail.com Ačiū
Kodėl Kauno apylinkėse nieko panašaus nevyks pavizdžiui ant Ringoves piliakkalnio.
Teresėle, Jūs tik pradėkit, tik suorganizuokit, t.y. raskit kas kvalifikuotai atliktų religines apeigas Dievams, skelbimą į “Alką” ir mes sulėksim ir malkelių šventajai ugnelei atsivešim, dar gerą šventinę nuotaiką. Katalikai Ringovės piliakalnio šlaitą išniekino pastatydami ten mūsų krauju aplaistytoje žemėje savo simbolį angelą. Tokio personažo mūsų tradicijoje nėra. Tik religinėmis apeigomis galima atkurti vietos šventumą ir apvalyti nuo svetimos religijos išpuolio ir Piliakalnio išniekinimo.
Ženklas:
,,suorganizuokit, kvalifikuotai, religines, simbolį angelą, personažo, tradicijoje, religinėmis, religijos”.
,,…ir mes sulėksim ir malkelių šventajai ugnelei atsivešim…” – sulėkę lietuvių kalbos išdavikai šventąją ugnelę kurens 😀 😀 😀
Ženklas pasišovęs nuo šabaškynų apvalyti ir pabaigti sutvarkyti Marvelės Piliakalnį. Vadinasi, jis ne kokiais kažkokiais žodžiais, o darbais Tėvynę myli.
Pagauk kampą.
Anot Visvaldo, tas Ženklas – jei kritikuoja, tai siūlo, jei siūlo, tai ir įgyvendina.
Spėju, kad tai protėvių palaiminti žmonės, ar panašiai, kaip bepavadintum.
Jau pertrumpas laikas ką suorganizuot bet žmonių tikrai susirinkt, ir mokykloj yra viena mokytoja skautė etnografė, ir Sniečkai prisidėtų, bet mano menka galia kam surengt. čia reikia ne ant juoko.
“Pavasario lygė švenčiama kasmet kai dienos ir nakties trukmė susilygina. Tuomet bundančios Gamtos pavasarinis virsmas švenčiantiesiems perteikia vis aukščiau kylančios saulutės džiugesį. Mūsų gyvenimas, darbas ir kūryba yra susiję su Gamta.”
….
Išvertimas pagal šiuos Artistus “romuvius” 🙂
Pavasario lygė švenčiama kasmet,kai darbadienio ir savaitgalio reikšmė nesusilygina.Tuomet bundančios akys po darbadienių,švenčiantiesiems perteikia vis toliau tolstančio vaidinimo džiugesį.Mūsų gyvenimas,darbas ir kūryba yra susiję su alga ir pinigais.. 🙂
…..
Kaip šis Didingas mokslas vadinasi,kad vis neišeina pataikyti į Motulės Gamtos švenčių dienas ?
Ar ir savo,ir vaikų gimimo dienas švenčiat pagal savaitgalį ?
Ar LR Valstybės šventes švenčiant pagal savaitgalį ?
O gal švenčiant kiekvieną savaitgalį,vis pritempdami prie jo ką nors praėjusio,ateinančio ar šiaip kūniško poilsio savaitgalio ? 😀
Iki ko nusigyventa mielieji,kur pajautos įkvėpimas tikrasis dingęs,ar tik savaitgaliui jis belikęs ?
🙂
Šventėms ir apeigų vaidinimams tikslumo nereikia, reikia geros nuotaikos 🙂 Romuviai nieko daugiau nesugeba paaiškinti žmonėms – tik linksminkis ir tikėk, kad protėviai taip TIKĖJO. J.Vaiškūnas Kaune aiškino apie ‘zodiako’ ženklus: pasakojo, bet ne kaip asmeninę nuomonę, mokslu nepavadinsi, astrologijai netinka… apie Žynius nieko nesupranta… vnž., kiek protėvių žiūrėjo į žvaigždes, tiek žvaigždynų matė.
Tai ilgametę tradiciją turinti graži šventė. Laikas, kurio metu vyksta šventė yra šventinis -šventasis laikas. Reikia ne kniaukti, kaip Gotautas ar Kemblys, o tiesiog dalyvauti ir pasijusti šventės laike, pajusti religinius jausmus ir visų mūsų bendrumą. Kviečiu visus romuvius ir prijaučiančius dalyvauti, o negalinčius,- mintimis būti su mumis kartu.
“Tai ilgametę tradiciją turinti graži šventė. Laikas, kurio metu vyksta šventė yra šventinis – šventasis laikas”
Su Gamta tai neturi nieko bendro,su “romuviais” taip 😀
Ot artistai,tai bent artistai 😀
Nežinau, kodėl neįsirašė prieš tai buvęs komentaras, tai jei susiduobliuotų, atsiprašau. Nesu nei fanatikas, nei išpažinėjas kokių tai radikalių nuomuonių, todėl pažiūrėjus iš šalies į visą veiklą, o ne žodžius, tai gerbiasis Artūrai Gotautai, ar nebus čia liaudies išminties perlas, kad juokiasi puodas, kad katilas juodas. Ir kad dar didelis klausimas, kas čia didesnis ARTISTAS: h t t p : / / pseudohistorikas.popo. lt /2012/ 04/ 01/ 1925/ (tarpus reikėtų ištrinti)
Na ir pasižiūrėk “spokai” kiek svetimžodžių prirašei į savo atsiliepimą,ar čia iš Didžios Meilės Lietuvai ir Jos Kalbai tai ???
Prisidėk ir pats kuo gali,pasiūlyk kažką geresnio,protingesnio,veiksmingesnio ir mes padėsime tuo pačiu 🙂
Artistai visada lieka artistais,kol salėje būna žiūrovų,kai salės tuščios palieka,artistai prasigeria galutinai 😀