Šių metų Vilniaus knygų mugėje kelios dešimtys tūkstančių lankytojų galėjo ne tik pavartyti ir įsigyti popierinių knygų, bet ir pamatyti gausiai pasipildžiusią elektroninių knygų gausą.
Elektroninės knygos kainavo pastebimai mažiau nei popierinės – kainų skirtumas svyravo nuo trečdalio iki dviejų. Kai kurias įsigyti galima vos už 4 Lt.
Knygų mugėje bene daugiausiai dėmesio sulaukusių knygų elektroninės versijos buvo pastebimai pigesnės: A.Tapino „Vilko valanda“ – 32,89 Lt (popierinė – 45 Lt), A.Čekuolio „Mūsų slaptieji ir dramblys bute“ – 20,99 Lt (popierinė – 28 Lt) ir t.t.
Šalia tradicinių knygų įsispraudę elektroninių knygų stendai vis dar atrodė neįprastai – keletas konsultantų ir gausybė įrenginių, kurie pritaikyti maloniam skaitymui. Čia pat galima buvo jų ir įsigyti.
Šios rūšies knygų platintojai tvirtina, kad ne tik kaina, bet ir ekologiškumu, galimybe tekstą papildyti vaizdu ir garsu bei greitesniu platinimu pranašesnės yra elektroninės knygos, nei popierinės.
Nors pastaraisiais metais lietuviškų elektroninių knygų nuo keleto pagausėjo iki kelių šimtų, tačiau didelio skaitytojų būrio vis dar nesutelkia. Palyginus, su kitomis šalimis, Lietuva dar atrodo kukliai, nors išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių ir skaitytkių skaičius ir sparčiai didėja.
Knygų pardavėjai pastebi, kad elektroninių knygų dažniausiai įsigyja jaunesni, keliaujantys žmonės ar verslininkai. Tiesa, pirmieji elektroninių knygų privalumus įvertino lietuviai, gyvenantys užsienyje.
Nors elektroninės knygos mažiausiai 30 proc. pigesnės, bet jų išleidimo kaštai nėra jau tokie maži, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Veikiančią elektroninių knygų sistemą būtina nuolat atnaujinti, apsaugoti nuo neteisėto perpardavimo ir platinimo, o tai šiuo metu yra sudėtinga ir brangu. Nereikia pamiršti, kad nemažą tokios knygos dalį sudaro autorinis atlygis.
Tikimasi, kad jau po poros metų elektroninių knygų pardavimo mastai turėtų pasiekti tokį lygi, kad jau bus galima pakalbėti ir apie rimtą pelną.
