Šiandien, vasario 12 dieną, Varšuvoje (Lenkija) viešintis Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius susitiko su Lenkijos Vyriausybės vadovu Donaldu Tusku. Lietuvos ir Lenkijos premjerai aptarė abiem šalims svarbius ekonomikos ir energetikos klausimus bei dvišalį bendradarbiavimą.
„Būtume pačia saugiausia ir laimingiausia valstybe, jei su kitomis šalimis būtų tokie santykiai kaip su Lietuva“, – po susitikimo spaudos konferencijoje kalbėjo Lenkijos premjeras D. Tuskas.
Lietuvos Ministras Pirmininkas A. Butkevičius taip pat pasidžiaugė aktyviu ekonominiu bendradarbiavimu. Pasak premjero, abipusė prekyba ir investicijos siekia rekordines aukštumas. Susitikimo metu Vyriausybių vadovai aptarė ir bendradarbiavimą energetikos sektoriuje bei sutarė, kad nuo jo priklauso viso Baltijos regiono energetinis saugumas.
„Džiaugiamės sklandžiu „LitPol Link“ projekto įgyvendinimu. Mūsų požiūriai į elektros ir dujų jungtis yra panašūs“, – teigė premjeras A. Butkevičius.
Lenkijos Ministras Pirmininkas D. Tuskas taip pat pažymėjo, jog „LitPol Link“ projektas turi būti įgyvendintas, kad Baltijos šalys nebūtų atskirtos salos Europos Sąjungoje (ES).
Varšuvoje su Lenkijos Ministru Pirmininku susitikęs Lietuvos premjeras taip pat kalbėjo apie projektų „Rail Baltica“ bei „Via Baltica“ koordinavimą. Pasak Lietuvos Vyriausybės vadovo, abu projektai yra itin svarbūs, norint sujungti Baltijos valstybes su vieninga ES rinka, be to, jie teigiamai veiks ir Lenkijos bei Baltijos šalių ekonominį augimą. Lenkijos premjeras taip pat pritarė šiai minčiai, „Rail Baltica“ pavadinęs prioritetiniu projektu bei pabrėžęs, jog jis turi būti europinio lygio.
Pristatydamas Lietuvos pasiruošimą pirmininkauti ES Tarybai, premjeras A. Butkevičius pakvietė Lenkijos Ministrą Pirmininką dirbti išvien, kad Vilniuje lapkričio pabaigoje vyksiantį ES Rytų partnerystės valstybių vadovų susitikimą lydėtų sėkmė. Lenkijos premjeras D. Tuskas žadėjo pagalbą pirmininkavimo laikotarpiu, nes Lenkija jau turi sėkmingo pirmininkavimo ES Tarybai patirties.
Aptardami nerimą tautinėms mažumoms keliančius klausimus, Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių vadovai sutarė, jog būtina ieškoti kompromiso. „Sudaryta darbo grupė iš Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Užsienio reikalų bei Kultūros ministerijų atstovų, kuriai vadovaus kultūros viceministras Edvard Trusevič. Ši darbo grupė įpareigota kovo mėnesį Vyriausybės strateginiam komitetui pateikti pasiūlymus, kaip spręsti tautinių mažumų iškeltus klausimus“, – sakė premjeras A. Butkevičius.
Lietuvos Ministro Pirmininko teigimu, nepaisant to, kurios srities klausimai tai būtų – ekonomikos, energetikos ar tautinių mažumų, jie turėtų būti sprendžiami, remiantis abipusiu supratimu, pagarba ir ieškant kompromiso.
„Būtume pačia saugiausia ir laimingiausia valstybe, jei su kitomis šalimis būtų tokie santykiai kaip su Lietuva“, – po susitikimo spaudos konferencijoje kalbėjo Lenkijos premjeras D. Tuskas.
Negali nepritarti – kas nenorėtų, kad kitos valstybės joms lankstytųsi ir kaprizus pildytų?
Deja, kitų valstybių ministrai keturlinki neatvyksta ir neatsiprašinėja kaip baudžiauninkai ponų…
“Rail Baltica” pagal idėją turi sujungti ES sostines europine vėže. Kadangi Vilnius yra istorinės ir dabartinės Lietuvos sostinė, o ne Lenkijos vaivadijos centras, kaip numato Lenkijos strateginė perspektyva, todėl laikas Lenkijai pranešti, kad Lietuvai būtų daroma skriauda, jeigu europinės vėžės “Rail Baltica” neitų per Vilnių (Lentvarį). Su “Rail Baltica” aplenkti Vilniaus negalima, todėl Lietuva turėtų “Rail Baltica” projektą koreguoti. Lietuvai būtų naudingiausia jį tiesti iš Lietuvos teritorijos (Vilniaus) į Lenkiją ne Elko kryptimi, kaip dabar numatyta, o tiesiai į Baltstogę (Augustavą) per Druskininkus, o gal net ir per Gardiną. Ar svarstė tai Butkeičius vizito metu, informacijoje nepasakyta. Ar tik ne dar vienas darbas tyliai valdžios daromas Lietuvos nenaudai.
Pakoreguoti “Rail Baltica” projektą Vilniaus – Druskininkų kryptimi yra būtina. Akivaizdu, kad dabartinė jo aplinkinė kryptis per Kazlų Rūdą, Kauną Lietuvai nėra naudinga nei ekonomiškai, nei žmonių, turistinio susisiekimo prasme. Ji naudinga tik Lenkijai, mat, tokiu atveju ji gauna argumentus nusitiesti savo teritorijoje europinę vėžę Elkas – Balstogė už ES pinigus. Taigi ko mums vykstant į Varšuvą, Berlyną vykti per Kazlų Rūdą, Elką (važiuoti kelių šimtų kilometrų ilgesnį kelią), tada grįžti į Baltstogę, kai protinga ir ekonomiškai naudinga ją pasiekti vykstant iš Vilniaus tiesiai per Druskininkus į Balstogę (Augustavą).
Dabartinis projektas yra privačių asmenų ir Lenkijos politinių, ūkinių interesų rezultatas, taigi kuo skubiau – peržiūrėtinas. Tai Lenkijai siūlyti daryti Butkevičius galėjo jau šio vizito metu. Informacijos apie tai nepateikiama, kodėl…, juk žmonės apie šiuos projektus nebuvo ir nėra informuoti, viešai jie nesvarstumi.
kaip įsivaizuojate tiesti per Gardiną, per Baltarusiją? O gal jau yra garantija, kad Gardiną prisijungs Lenkija kaip dainavo čia į Vilnių atvykę?
Gardinas – tik siūlymo tiesti per Druskininkus alternatyva. Galbūt, tiesiant per Gardiną būtų galima panaudoti Rytų partnerystės lėšas, taigi būtų papildomo finansavimo šaltinis Rail Balticai.
Be abejonės europinės vėžės geležinkelis pasitarnautų Baltarusijos demokratizavimui, Pietryčių Lietuvos ekonominiam vystymui, turizmo plėtojimui ir t.t.
Visokie Vilniaus, Gardino, Lvovo prisijungimai, tai tik vaikogalių svaičiojimai – dainelė čia jau sudainuota. Beje, Gardinas teisėtai niekada Lenkijai netgi nepriklausė, taigi matyti jai Gardiną, kaip savo ausis be veidrodžio.
O apie kokius “kompromisus” eina kalba. Gal reikėtų tiesiai šviesiai visą tai įvardyti vienu žodžių, Lietuviška nuolankumą lenkams ir Lenkijai. Jei anksčiau dar buvo kalbama apie kažkokį veidrodinį kompromisą, tai dabar šio žodžio niekas jau nebevartoja pokalbiuose, nei lenkų nei lietuvių derybininkai, tiktai girdime vienpusišką Lenkijos spaudimą apie kažkokį kompromisą kuri turi padaryti Lietuva, o Lenkija?