Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir gripo simptomus lengva supainioti. Šiuos susirgimus sukelia įvairaus tipo virusai. Gydymo taktika iš esmės skiriasi, todėl klaidos pasekmės gali būti skaudžios.
Daugelio Europos Sąjungos šalių šeimos gydytojai skiria gripo testą, kuris per 30 minučių duoda atsakymą apie ligos sukėlėją. Tyrimui tereikia mėginio iš nosiaryklės. Lietuvoje šis greitas testas iki šiol buvo retai naudojamas, nes jo nefinansuoja Ligonių kasos. Situaciją bando pakeisti „Medicina practica“ laboratorija, kuri pasiūlė išsitirti visiems, jaučiantiems gripo požymius.
„Žmonės turi žinoti apie galimybę greitai išsitirti dėl gripo. Vakarų Europoje tai yra standartinis testas. Ten gerai suvokiama, kad gydyti komplikacijas kainuoja žymiai brangiau nei nustatyti susirgimo kilmę. Taip išvengiama nereikalingo vaistų vartojimo“, – sakė „Medicina practica“ laboratorijų tinklo vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.
Gripo požymiais laikomi aukšta temperatūra, šaltkrėtis, galvos ir sąnarių skausmai, silpnumas. Šio susirgimo inkubacinis periodas – 2–3 dienos. Čiaudėdamas ir kosėdamas žmogus kasdien gali užkrėsti po keletą bendradarbių. Nenuostabu, kad gripo epidemija auga geometrine progresija.
Jei gripas netinkamai gydomas, gali kilti pavojingų komplikacijų. Neretai jo liūdna tąsa – plaučių uždegimas. Tai pablogina deguonies įsisavinimą, apsunkina širdies darbą ir paskatina tolimesnes komplikacijas. Pasitaiko atvejų, kai gripo virusai žaibiškai pažeidžia daugumą organizmo ląstelių. Su tokia infekcija organizmas jau nepajėgia kovoti.
Pasak gydytojo S.Barakausko, geriausia gynyba gripo epidemijos metu – stiprus imunitetas. Blogiausia, kad jo susilpnėjimo negali tiksliai nustatyti net ir laboratoriniai tyrimai. Dažniausia žmonės kreipiasi tuomet, kai suserga.
„Kai kuriuos ligos požymius atskleidžia bendras kraujo tyrimas, parodantis tam tikrą kraujo kūnelių disbalansą. C-reaktyvaus baltymo nustatymas padeda atskirti virusinę infekciją nuo mikrobinės, eritrocitų nusėdimo greitis – tai elementarūs pirminiai rodikliai, iš kurių gydytojas gali spręsti apie susirgimo pobūdį. Dažniausia to pakanka, kad būtų nustatyta diagnozė. Nuolat sergančių vaikų ir suaugusių imunitetas nusilpsta. Tuomet rekomenduojami specifinių imunoglobulinų tyrimai“, – aiškino gydytojas S.Barakauskas.
Jis priminė, kad stipriam imunitetui būtinos sąlygos: geras miegas, streso kontrolė, tinkama mityba ir dažnas fizinis aktyvumas.
