Švietimo ir mokslo viceministrės kėdę užėmusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovė Edita Tamošiūnaitė laiko veltui neleidžia – ji inicijuoja lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino palengvinimą tautinių mažumų atstovams.
Ministras Dainius Pavalkis sako, kad E. Tamošiūnaitė „užsiėmė ne visai tuo, kuo reikėtų“, tačiau patvirtina, kad lengvatos tautinėms mažumoms diskutuojamos.
DELFI žiniomis, LLRA atstovės E. Tamošiūnaitės iniciatyva Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) parengti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimai. DELFI šaltinių teigimu, atsakingi ministerijos darbuotojai verčiami pasirašyti po projektu, kuriuo keičiamas egzamino organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas.
Darbuotojams, nesutinkantiems pasirašyti po naujovėmis, grasinama atleidimu. Dalis jų pasirašė dokumentą, tačiau pareiškė atskirąją nuomonę, nes įtaria, kad tokie pakeitimai negalimi pagal galiojančius teisės aktus.
Esminės egzaminų pataisos nėra galimos, nes turi būti skelbiamos likus dvejiems metams iki egzaminų. Tam, kad papildymai būtų priimti ne atbuline data, ministras bus priverstas pasirašyti Egzaminų tvarkos aprašo nustatymo datos pratęsimo įsakymą. Beje, egzaminų programos keitimus turi aprobuoti ir Bendrojo ugdymo taryba, kurios kadencija pasibaigusi, o nauja taryba nesuformuota.
Pagal siūlomas naujoves tautinių mažumų moksleiviams egzamine būtų dar daugiau palengvinimų nei yra numatyta dabar. Jei tokia tvarka įsigaliotų, tautinių mažumų moksleiviai egzamino metu turėtų išskirtines privilegijas. Pavyzdžiui, lietuviai valstybiniame egzamine rašytų 500–600 žodžių rašinį, tautinių mažumų abiturientai – 350–400 žodžių. Jei lietuviai turėtų aptarti nurodytus kūrinius, tautinių mažumų abiturientai kūrinius pasirinktų patys.
Šį klausimą ŠMM kuruojantis Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktorius Saulius Zybartas susidariusią situaciją DELFI komentuoti atsisakė.
DELFI primena, kad nuo 2013-ųjų vienodinant lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą lietuvių ir tautinių mažumų kalbomis dėstomų mokyklų abiturientams, jau įtvirtintos specialios normos, kurios lenkų ar rusų mokyklų abiturientų rašybą, gramatiką ir kalbinę raišką leidžia vertinti laisviau. Pereinamasis laikotarpis truks aštuonerius metus. Pasirodo, naujoji ŠMM vadovybė rusams ir lenkams nori dar daugiau lengvatų.
Praneš, kada nuspręs
Viena naujovių iniciatorių E. Tamošiūnaitė nebuvo kalbi. „Kol kas apie tai tik kalbamės ir tikrai to nenoriu komentuoti, kai bus nutarta, priimti konkretūs sprendimai, papildymai, visuomenę informuosime“, – DELFI sakė E. Tamošiūnaitė. Viceministrė atsisakė komentuoti ir ginčus su ministerijos specialistais.
Švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis patvirtino, kad lengvatų lenkams klausimas bus svarstomas. „Nei Prezidentūra, nei premjeras, nei aš pats neginčijame fakto, kad tautinių mažumų mokyklų absolventai turėtų laikyti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Tai pagrindinis prioritetas. Kitas klausimas: ar tikrai dvejus metus pasimokę pagal naują programą, jie gali ir turi įsisavinti visą medžiagą kaip tie, kuriems lietuvių kalba gimtoji“, – sako D. Pavalkis.
Pasak D. Pavalkio, tautinių mažumų atstovai nebekelia klausimo nelaikyti valstybinio lietuvių kalbos egzamino. Tai esą yra nuolaida iš lenkų pusės, tad turi būti ir nuolaida iš kitos pusės. „Kiek mes galime palengvinti egzamino vertinimą bus tariamasi pirmadienį koalicijos politinėje taryboje“, – teigė švietimo ir mokslo ministras. Jis užsimena, kad E. Tamošiūnaitė galėjo persistengti.
„Dar neturiu dviejų viceministrų ir kompetencija tarp jų dar nėra padalinta. Tai dėl to kartais susidaro neapibrėžtumas, kas kuo rūpinasi. Galbūt viceministrė Edita šiek tiek užsiėmė ne visai tuo, kuo reikėtų. Bet iš tikrųjų gerai, kad užsiėmė – geriau klausimą išspręsti atvirai diskutuojant negu tyliai urzgiant, pykstant ir darant pamatuotas ar nepamatuotas keršto akcijas“, – paklaustas apie spaudimą ministerijoms specialistams, kalbėjo D. Pavalkis.
Specialistams esą pavesta paruošti kelis „juridiškai švarius“ variantus, kaip problemą spręsti. Sprendimo būdai pirmadienį bus pateikti svarstyti koalicijos politinei tarybai. Ministras patikino, kad gimtosios kalbos egzaminą laikantys lietuvaičiai nenukentės.
Premjero Algirdo Butkevičiaus atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė patvirtino, kad pirmadienį vyksiančiame valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdyje bus sprendžiamas klausimas dėl egzamino vertinimo palengvinimo galimybės tautinių mažumų mokyklų absolventams.
Beje, kitą savaitę A. Butkevičius vyksta oficialaus vizito į Lenkiją.
LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“
Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis