2011 m. kovo 1 d. 103 šalies miestuose ir 16 762 kaimo gyvenamosiose vietovėse gyveno 3 mln. 43 tūkst. 429 nuolatiniai gyventojai, remdamasis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Mieste gyveno 2 mln.31 tūkst. 211 (66,7 proc.), kaime – 1 mln. 12 tūkst. 218 (33,3 proc.) gyventojų. Laikotarpiu tarp surašymų (2001–2011 m.) mieste gyventojų sumažėjo 300,9 tūkst., kaime – 139,7 tūkst. Mieste vyrai sudarė 44,9 proc., moterys – 55,1 proc. visų gyventojų, kaime – atitinkamai 48,4 ir 51,6 proc.
Daugiausia – ketvirtadalis – Lietuvos gyventojų gyveno Vilniaus apskrityje, mažiausia – Tauragės (3,6 proc. visų šalies gyventojų). Vilniaus, Klaipėdos, Kauno ir Šiaulių apskrityse kartu sudėjus gyveno du trečdaliai šalies gyventojų. Alytaus, Panevėžio, Šiaulių ir Utenos apskrityse daugiau kaip pusė gyventojų gyveno miestuose, Tauragės ir Marijampolės apskrityse – kaimuose.
Gyventojų skaičius per dešimtmetį tarp surašymų padidėjo tik keturiose savivaldybėse: Klaipėdos rajono – 11 proc., Neringos – 7,7, Vilniaus ir Kauno rajonų – atitinkamai 7,6 ir 5,4 proc. Kitose 56 savivaldybėse gyventojų skaičius sumažėjo. Daugiau nei penktadaliu gyventojų sumažėjo Visagino savivaldybėje – 23,6 procento, Akmenės rajono – 22,9, Pagėgių – 22,2, Kelmės rajono – 20,6, Biržų rajono – 20,5, Ignalinos rajono – 20,1, Jurbarko rajono – 20,1 procento.
Vaikai iki 15 metų sudarė 16,1 procento visų šalies gyventojų (vyrai – 8,3, moterys – 7,9 proc.), darbingo amžiaus gyventojai – 62,5 procento (vyrai – 30,7, moterys – 31,8 proc.), pensinio amžiaus gyventojai – 21,4 procento (vyrai – 7,1, moterys – 14,3 proc.). Kas penkta šalies moteris ir kas aštuntas vyras buvo 65 metų ir vyresnis.
Didžiausia dalis iki 15 metų amžiaus vaikų buvo Telšių apskrityje – 17,6 procento visų apskrities gyventojų, mažiausia – Utenos apskrityje – 13,9 procento. Didžiausia darbingo amžiaus gyventojų dalis buvo Vilniaus apskrityje (64,8 proc.), mažiausia – Panevėžio apskrityje (60,7 proc.). Didžiausia pensinio amžiaus gyventojų dalis buvo Utenos apskrityje (24,9 proc. visų apskrities gyventojų), mažiausia – Vilniaus (19,2 proc.).
Lietuvos gyventojai senėja. Vidutinis šalies gyventojų amžius pailgėjo ir 2011 m. kovo 1 d. siekė tiek mieste, tiek kaime 41 metus (2001 m. – 37, mieste – 36, kaime – 38). Vyrų vidutinis amžius sudarė 38 metus (2001 m. – 35), moterų – 43 (2001 m. – 39).
Lietuvoje galėtų gyventi dvidešimt penki milijonai (25 000 000) gyventojų, lyginantis su Anglija. : )
Tikrai tiek daug nereikia. Pakaktų 6-7 mln.
manau butu 7mln. tikrai, jei………….. po Nepriklausomybes paskelbimo butume kure Tautine Valstybe ivykdzius griezta DESOVIETIZACIJA bent Rytu Vokietijos modeliu (iki kaimo mokyklu direktoriaus pareigu), o geriau pokariniu Norvegijos, Prancuzijos, Danijos, Olandijos saliu modeliais.
Deja… dabar turime 3 kartus maziau ir beviltiskai sunykusi 65.200kv.km Zemes plota formaliu pavadinimu Lietuva 🙁
Ir jeigu būtume riboję kosmopolitizmo bei tolerastizmo skverbimąsi, nes tai smarkiai sumažino gimstamumą.
Kaimas mūsų šaknys , jėga ir stiprybė, saugokim, saugokim tuos kaimų likučius.
o aš manau, kad Lietuvai pakaktu 4 mil. gyventoju. Nes jei būtu kokie 10-12 tai būtu kaip Olandijoje, per salį važiuoji ir niekaip negali išvažiuoti is miestų-gyvenviečių,
Kad būtų tankumas kaip Olandijoje (405.4/km2), tai Lietuvoje turėtų būti 26,4 mln. gyventojų. O jeigu būtų 10-12 mln. (lietuvių, aišku), tai būtų labai gerai – būtų žymiai didesnis tautos potencialas.
Saugomos teritorijos išstumia žmogų- teritorijos kur būtų prioritetai statybai, ypač gryžtantiems iš svetur. Projektuojami kvartalai dirbamuose plotuose ???o gražios vietovės- paliekamos sosnovskio barščiui plisti -ypač upelių pakrantės, šlaitai—greit nebematysime upelių per 5 m aukščio baisiuosius augalus. Tai visai netolima Lietuvos dar viena tragedija…