Sumedžiotų vilkų skaičiui artėjant prie 30-ties Lietuvo Prezidentei Daliai Grybauskaitei ir aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui buvo įteikta visuomenės palaikymo sulaukusi peticija, raginanti sumažinti šių metų vilkų medžioklės limitą. Lietuvių kalba paruoštoje peticijoje surinkti 7167 parašai, o anglų kalba – 4241 parašas.
Stojant į Europos sąjungą vilkų medžioklė Lietuvoje buvo apribota, įsipareigojant nepakenkti vilkų populiacijos stabilumui šalyje, tačiau šiam medžioklės sezonui vis viena patvirtintas 50-ties vilkų sumedžiojimo limitas, nors per miškininkų vykdytą apskaitą tebuvo apskaityta 250 vilkų (minimalus pageidaujamas vilkų skaičius Lietuvoje). Pastarasis sumedžiojimo limitas prieštarauja stabilios populiacijos išlaikymo siekiams ir yra nepagrįstas nei vilkų skaičiaus didėjimu, nei jų daromos žalos augimu. Registruota laukinių žvėrių padaryta žala ūkininkams šiemet nėra padidėjusi lyginant su pernai metais. Šiemet suskaičiuota 50-čia mažiau vilkų, nei buvo suskaičiuota pernai (300 vilkų), tačiau sumedžiojimo limitas nuo pernai buvusio 5 vilkų padidintas 10-čia kartų. Toks nemotyvuotas limito padidinimas gali būti paaiškinamas tik medžiotojų interesų tenkinimu.
Iš ankstesnių metų tik 2010 m. buvo patvirtintas didesnis nei šiemet – 60 vilkų, sumedžiojimo limitas, tačiau po visuomenės protesto jis buvo sumažintas iki 40-ties vilkų, o Aplinkos ministerija tais metais pažadėjo parengti Vilko populiacijos valdymo planą. Baigiantis 2012 m. toks ES standartus atitinkantis planas vis dar nėra patvirtintas, tačiau šiemet buvo sukurtas daug siauresnis Vilko populiacijos gausos reguliavimo planas, apibrėžiantis vilkų medžioklės ir apskaitų tvarką. Deja, ir šiuo planu, tvirtindamas vilkų medžioklės limitą, aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas vadovavosi tik iš dalies – numatė maksimalų medžioklės limitą, nepaisydamas minimalaus žvėrių skaičiaus šalyje. Reguliavimo plane įvardintas minimalus pageidaujamas vilkų skaičius Lietuvoje yra 250, toks skaičius ir buvo šiemet apskaitytas. Pagal Reguliavimo plano nuostatas, minimalus pageidaujamas vilkų skaičius nebeturi būti mažinamas, o vilkų medžioklė, pasiekus šį skaičių, rajonuojama. Nei vienos iš šių nuostatų, tvirtinant medžioklės limitą, nebuvo laikomasi – patvirtintas maksimalus pagal Reguliavimo planą galimas penktadalio apskaitytos populiacijos sumedžiojimo limitas, nenumatant medžioklės rajonavimo. Pagal Reguliavimo planą vilkų medžioklė uždrausta saugomose teritorijose, tačiau nesiimta reikiamų priemonių nei informuoti medžiotojų apie šį draudimą, nei kontroliuoti, kad jo būtų laikomasi. Medžiotojai iki šiol nėra įpareigoti teikti tikslios informacijos apie sumedžiotą vilką, dažnai tenurodomas rajonas ir sumedžiojimo data. Labai liūdina, kad priimti įstatymai, kuriais siekiama saugoti Lietuvos gamtą ir kurie nėra ﾄpatogūs” medžiotojams, paliekami galioti tik popieriuose.
Iki šiol vyksta teisminis ginčas dėl Aplinkos ministerijos priimtų įstatymų prieštaravimo vieni kitiems. Gamtos apsaugos asociacija (GAA) „Baltijos vilkas“ siūlė sustabdyti vilkų medžioklę tam tikram laikotarpiui, kol bus išspręstas ginčas ir perskaičiuojamas vilkų medžioklės limitas. Tačiau Aplinkos ministerijos atstovai teismui pateikė savus argumentus, kad medžioklės ribojimo priemonės nėra būtinos ir netgi žalingos Lietuvos gamtai ir žmonėms. Atsižvelgęs į Aplinkos ministerijos argumentus teismas leido tęsti medžioklę. Tačiau šių metų vilkų medžioklės grėsmė vilkų populiacijos stabilumui jau atsispindi sumedžiotų vilkų statistikoje – Biržų rajone iš apskaitytų 10 vilkų sumedžioti 7, nors medžioklės sezonas dar nė neįpusėjo. Taigi, intensyvi medžioklė gali lemti lokalų vilkų išnaikinimą atskiruose šalies rajonuose, kuris niekaip nedera su vilko kaip saugomos rūšies Lietuvoje ir ES statusu.
GAA „Baltijos vilkas“ tikisi, kad aplinkos ministras Valentinas Mazuronis atsižvelgs į išdėstytus argumentus ir visuomenės nuomonę ir sustabdys pernelyg intensyvią vilkų medžioklę, kol medžioklės limitas dar nėra išnaudotas.
