Tarpininkaujant Egiptui buvo pasiektos paliaubos
Lapkričio 21 dieną tarpininkaujant Egiptui buvo pasiektos paliaubos tarp Izrarėlio ir palestiniečių pasipriešinimo organizacijos „Hamas“. Abi pusės sutiko nutraukti ugnį.
Paliaubomis buvo sutarta, kad Gazos perėjimo punktai turėtų būti atidaryti, kad palengvintų žmonių ir prekių judėjimą ir kad gyventojų laisvas judėjimas neturėtų būti draudžiamas, tuo tarpu visi palestiniečiečių daliniai esantys Gazos ruože turėtų sustabdyti priešiškus karo veiksmus prieš Izraelį, tarp jų ir visas raketų atakas.
Paliaubos buvo paskelbtos po to, kai JAV prezidentas Barakas Obama Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahui pažadėjo karinę pagalbą. Netrukus trys JAV karinio jūrų laivyno laivai buvo pasiųsti į Izraelį užtikrinti, kad nebūtų gabenami ginklai palestiniečiams į Gazos ruožą.
Palestiniečiai išreiškė padėką Iranui dėl pagalbos padedant 8-ių dienų kare su Izraeliu. Iranas palestinečių pasipriešinimo judėjimui tiekė raketas, kurios jau galėjo pasiekti Izraelio sostinę Tel Avivą ir Jeruzalę,
Palestiniečių šaudytos raketos iš Gazos ruožo buvo atsakas į Izraelio apsiaustį vykdytą nuo lapkričio 14 iki 21 dienos, kurio metu žuvo 168 palestiniečiai, tarp jų daug moterų ir vaikų, apie 1 200 buvo sužeista. Izraelis pranešė, kad žuvo 6 izraeliečiai, 5 iš jų civiliai.
Izraelio karo prieš palestiniečius ekonominiai nuostoliai
8-ių dienų Izraelio atakos Gazos ruože prieš palestiniečius padarė 1 245 milijardus JAV dolerių ekonominės žalos, pranešė „Hamas“ atstovas Taheras al-Nunu. Palestiniečių Prekybos Rūmai Gazos ruožą paskelbė ekonominės nelaimės zona.
Tiesioginė Izraelio oro antskrydžių padaryta žala sudaro 545 milijonų JAV dolerių, netiesioginė žala priskaičiuojama apie 700 milijonų JAV dolerių.
Per 8-ių dienų Izraelio oro antskrydžius buvo visiškai sugriauti 200 palestiniečių namų, 8 tūkstančiai buvo apgadinti. Atakos taip pat sugriovė 42 negyvenamuosius pastatus, tarp jų „Hamas“ vadovybės pastatus, 3 mečetes ir sveikatos centrą. Izraelio pajėgos taip pat apšaudė palestiniečių ir užsienio žurnalistų atstovybes. Palestinos Prekybos Rūmai pranešė, kad Izraelis padarė 300 milijonų JAV dolerių ekonominę žalą.
Hezbollah lyderis pagrasino atakuoti Izaelį, jei kiltų karas ateityje
Praėjus dienai po paliaubų paskelbimo Libane įsikūrusios Hezbollah organizacijos lyderis Nassanas Nasrallahas pranešė, kad jei „Izraelis ateityje pradės karinę agresiją prieš palestiniečius Hezbollah iššaus į Izraelio miestus tūkstančius raketų, kurios kris Tel Avive ir kitose vietose.“ 2006 metais Izraelis kariavo su Hezbollah 34 dienas.
„Hamas“ karinės gruuotės „Al-Quds“ brigados pranešė, kad sionistų taip vadinamas Tel Avivas, jau nebėra neįveikiama tvirtovė.
Per spaudos konferencija „Hamas“„Al-Quds“ brigados atstovai pranešė, kad „Hamas“ karinės brigados į Izraelio teritoriją iššovė šimtus „Grad“, „Fajr 3„ ir „Fajr 5“ raketų vykdydami karinę operaciją „Mėlynas dangus“. Izraelio teigimu, iš Gazos ruožo buvo iššauta apie 1500 įvairiausių raketų.
Taip pat buvo paskelbta, kad „Hamas“kovotojai pirma karta naudojo „Cornette“ raketas ir pažangiausius raketų paleidimo įrenginius bei mobiliųjų pokalbių perėmimo įranga. „Nenugalima tvirtove pasivadinęs Tel Avivas daugiau jau nebebus tokiu“, pranešė „Hamas“ atstovas.
Tikrasis Izraelio karo tikslas Gazos ruože – pasiruošimas būsimam karui prie Iraną
Lapkričio 19 dieną Izraelio karinė operacija „Debesies stulpas“ trukusi 8-ias dienas Gazos ruože prieš Hamaz karinę grupuotę buvo praktinis pasiruošimas ir ginkluotės išbandymas būsimame kare prieš Iraną, kuris naudotų ilgojo nuotolio „Fahjr“ tipo raketas galinčias pasiekti Jeruzalę ir Tel Avivą. Tuo pačiu buvo išbandyta Izraelio priešraketinės gynybos sistema. Apie tai prasitarė Amerikos ir Izraelio vyriausybės atstovai.
Izraelio ambasadorius Jungtinėse Valstijose Michaelis B. Orenas (Michael B. Oren) atakas Gazos ruože prilygino prie buvusios Kubos branduolinių raketų krizės: “Kubos krizės metu JAV ne tiek konfliktavo su Kuba, kiek su Tarybų Sąjunga. Izraelio karinėje operacijoje Gazos ruože Izraelis nekonfrontavo su Gaza, bet su Iranu,” – pareiškė Izraelio ambasadorius.
Tačiau toks palyginimas yra visiškai netikęs. Prieš 50 metų Tarybų Sąjunga siekė į Kubą įvežti raketas su branduolinio užtaisu. Į Gazos ruožą raketos ir jos dalys patekusios iš Irano buvo priskiriamos konvenciniams, t.y. tarptautinės teisės nedraudžiamiems ginklams, kurie Izraeliui padarė pakankamai problemų. Izraelis panaudojo karines atakas prieš Gazos ruožą norėdamas sužinoti, kokie yra Hamaz ir Islamo Džihado grupės pajėgumai, bei norėdamas sunaikinti šių grupių artimus ryšius su Iranu.
Pirmasis oro antskrydis prieš 8-ių dienų karinį konfliktą tarp Hamaz ir Izraelio Gazos ruože buvo spalio 22 dieną pradėtas Izraelio šešėlinis karas prieš Iraną Sudano sostinėje Chartumyje, kuomet nelegaliai slapta įskridę į Sudaną keturi Izraelio lėktuvai raketomis apšaudė ir susprogdino Chartumyje esančią lengvųjų ginklų gamyklą, įtarę, kad šioje gamykloje surinkinėjamos Irano gamybos „Fahjr“ tipo ilgojo nuotolio raketos, skirtos palestiniečių Hamaz karinei grupuotei. Apie šias atakas Izraelis ir JAV atstovai nutylėjo.
Iš tikrųjų būsimas Izraelio karinis konfliktas su Iranu atrodys visiškai kitaip, nei dabartinis įvykęs su Hamaz. Dar prieš savaitę prieš Izraeliui pradedant karinę operaciją Gazos ruože Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir Persijos įlankos šalys vykdė karines pratybas jūroje, valė jūrines minas, kurios galėtų būti išmestos į Ormuzų sąsiauryje einantį jūrų laivybos kelią.
Tačiau Izraelio ir Amerikos nenumatytų aplinkybių plane, Izraelis gali susidurti su trijų tipų grėsmėmis konflikte su Iranu: trumpojo nuotolio raketomis, kurios buvo naudojamos Izraelio ir palestiniečių kare, vidutinio nuotolio raketomis, kurių turi sukaupusi Hezbollah Libane ir ilgojo nuotolio raketomis iš Irano. Būtent Irano gamybos ilgojo nuotolio raketos, tarp kurių yra „Shahab-3“ tipo raketa, Amerikos žvalgybos duomenimis netolimoje ateityje gali būti pritaikytos nešti ir branduolinį užtaisą, jei Iranas toliau plėtos branduolinio ginklo vystymo programą.
Iranas taip pat studijuoja šių raketų technines galimybes, siekdamas kad raketos efektyviau pasiektų Izraelio teritorijoje esančius taikinius.
Tad Amerikos ir Izraelio kariškiai iš šio Izraelio ir palestiniečių karinio konflikto pasimokė kaip įveikti šias grėsmes. Izraelio tikslas buvo apsisaugoti nuo Hamaz raketų naudojant radarų gynybines sistemas prieš skirtingo tipo raketas naudotas šiame konflikte. Izraelio Gynybos ministerijos duomenimis priešraketinė sistema taip vadinama „Geležies užtvaru“ sunaikino 88 proc. iš daugiau kaip 1500 visų taikinių, kuriuos turėjo perimti ši gynybinė sistema.
Šiuo metu Izraelis naudoja penkias priešraketines gynybines sistemas vadinamas “Geležies užtvara“, kurių kiekviena kainuoja apie 50 milijonų JAV dolerių. Pirmą kartą “Geležies užtvara“ buvo panaudota 2011 balanžio mėnesį. Paskutiniais metais JAV Izraeliui skyrė apie 275 milijonų JAV dolerių finansinę paramą gynybinei priešraketinei programai. Viena priešraketinės sistemos “Geležies užtvaras“ raketa kainuoja apie 15 tūkstančių JAV dolerių.
Trys savaitės prieš Izraeliui pradedant karinę operaciją Gazos ruože – 2012 spalio 21 d. JAV Karinių štabų vadų jungtinio komiteto pirmininkas generolas Martinas E. Depsi (Martin E. Dempsey) lankėsi Izraelio priešraketinės gynybos sistemų dislokavimo vietose vykdydamas 3-jų savaičių Amerikos–Izraelio didžiausias karines pratybas pavadintas „Austere Challenge“. Šiose pratybose Amerikiečių karinės pajėgos naudojo laikinai Izraelyje dislokuotas „Patriot“ priešraketinės gynybos sistemas, bei karinius laivus, turinčius „Aegis“ tipo priešlėktuvines raketas.
Tačiau nežiūrint šių pratybų, Izraelio-palestiniečių karinis konfliktas parodė, kad Izraelio priešraketinė gynybinė sistema „Geležies užtvarka“ yra ribota. Ši gynybinė sistema sukurta perimti tik trumpojo nuotolio raketas, kurios gali pasiekti taikinius iki 90 km atstumu.
Tokio atstumo pakanka subombarduoti Tel Avivą – Izraelio didžiausią miestą, kuriame gyvena apie 3 milijonus gyventojų, t.y. apie 40 proc. visos šalies gyventojų.
Izraelis šiuo metu kuria vidutinio nuotolio priešraketinę gynybos sistemą pavadintą „David Sling“, kuri buvo išbandyta kompiuterinėje programoje per Amerikos–Izraelio karines pratybas, kartu su ilgojo nuotolio priešraketine sistema „Arrow“. „Iš tikrųjų niekas negalėjo valdyti tokio pobūdžio karo,“ – sakė Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto mokslinis darbuotojas Džefris Vaitas (Jeffrey White), „Tame kare buvo šaudoma daug įvairiausio tipo raketų, kurios apėmė daugiau nei pusę šalies taritorijos,“ – teigė mokslininkas.
Izraeliui buvo labai svarbu sumažinti Irano sąjungininkų – Hamas ir ypatingai Islamo Džihado grupės Gazos ruože, bei Hezbollah Libane karinius pajėgumus (o Hamaz ir visiškai sunaikinti) – kadangi šios karinės grupuotės bendrai turi sukaupusios apie 200 tūkstančių raketų, kurios galėtų būti paleidžiamos į Izraelį karo su Iranu metu.
Po prevencinių oro antskrydžių Izraelio atstovai pranešė, kad ženkliai sumažino Irano gamybos Hamaz sukauptas raketų atsargas.
JAV Izraelyje statys atominio ir cheminio ginklo laboratorijų bunkerius
Irano gamybos ilgojo nuotolio raketos, kurias naudojo palestiniečiai pirmą kartą pasiekė ir Izraelio sostinę Tel Avivą ir branduolinių tyrimų centrą esantį Dimona mieste. Dėl šios priežasties JAV patvirtino slaptą projektą kodiniu pavadinimu „Statybvietė 911“ ir savomis lėšomis pradės statyti požemines slėptuves, kuriose būtų paslėptos Izraelio branduolinio ir cheminio ginklo tyrimo laboratorijos, panašios, kokias turi JAV Kolorado valstijos Čeinio kalnuose. Šių slėptuvių statybos vertė siekia 100 mln. JAV dolerių. Tai įrodo, kad Izraelis ruošiasi ir branduoliniam karui.
Palestiniečių priėmimas į JTO
2012 lapkričio 29 dieną Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (JT GA) patvirtino Palestinos, kaip nepriklausmos valstybės statusą Jungtinėse Tautose. JT GA rezoliucija dėl Palestinos valstybės statuso suteikimo Palestinos savivaldai pateikė Sudano atstovai. Prieš rezoliuciją balsavo JAV ir Izraelis. Lietuvos atstovai balsuojant už nepriklausomos palestiniečių valstybės statuso suteikimą balsuojant susilaikė.
2012 rugsėjo mėnesį po Izraelio žurnalistų grupės apsilankymo Lietuvoje „Jerusalem Post“ paskelbė, kad Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius jiems pažadėjo ir toliau priešintis Palestinos valstybingumui, bei nepritarti šios šalies siekiui tapti JT nare.
Šį kartą balsuojant JT daugiau rėmėsi pasaulio bendruomenės nuomone, nei atsižvelgė į JAV ar Izraelio interesus. Netgi tokios šalys, kurios anksčiau balsavo prieš Palestinos valstybės sukūrimą, šį kartą neprieštaravo. Tuo pačiu palestiniečiai įgijo daugiau Jungtinių Tautų pripažintų ir saugomų teisių. Tačiau realybėje šios teisės tėra daugiau deklaratyvios, nei realios.
Praėjus mažiau nei 24 valandoms po to, kai Jungtinės Tautos balsavo dėl Palestinos vasltybės statuso pripažinimo, Izraelio vyriausybė patvirtino 3 tūkstančių namų naujos gyvenvietės projektą okupuotame palestiniečių Vakariniame krante. Toks Izraelio sprendimas buvo kerštas už palestiniečių priėmimą į JTO. Izraelis jau ne vienus dešimtmečius stato naujas gyvenvietes palestiniečių okupuotose teritorijose, kuriose nelegaliai gyvena jau 600 tūkstančių Izraelio gyventojų. Tačiau dabar Izraelio ir Palestinos situacija tapo dar sudėtingesnė. Palestina įgavo teisę prisijungti prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo ir ateityje galės pateikti ieškinį dėl Izraelio okupuotų palestiniečių teritorijų bei reikalauti tarptautinės baudžiamosios atsakomybės už Izraelio vykdomus karo nusikaltimus.
Turkijoje NATO bazėje įkurtas Artimųjų Rytų operacijų vadavietės centras
2012 gruodžio 1 dieną Turkijoje esančioje Izmir NATO bazėje pradėjo veikti sausumos pajėgų NATO Artimųjų Rytų karinių operacijų centras iš kurio bus koordinuojamos Afganistano karių operacijos arba būsimos Artimųjų Rytų karinės operacijos. Šioje Turkijoje esančioje karinėje bazėje numatoma dislokuoti apie 1000 karių. Karinis kontingentas bus papildytas kariais iš Ispanijos ir Vokietijos. Tuomet bendras karinis personalas sieks 1500 karių. Tai reiškia, kad NATO, kuris anksčiau sumažino savo personalą nuo 13000 iki 8800 karių, dabar Izmiro bazėje padidins savo karių skaičių 18 procentų. NATO karinių oro pajėgų vadovybė ketinama įkurti Vokietijoje, o karinių jūrų pajėgų Anglijoje.
NATO Sausumos pajėgoms esančioms Sirinyer apygardoje, Izmir vadavietei vadovaus generolas-leitenantas Frederikas Benas Hodžesas (Frederick Ben Hodges), kuris taip pat bus atsakingas ir už Afganistano tarptautinių okupacinių pajėgų ir visos logistikos koordinavimą.
NATO komiteto inspektoriai gruodžio pradžioje lankėsi Turkijoje siekdami įvertinti galimybes palei Turkijos-Sirijos sieną dislokuoti „Patriot“ raketas ir gynybinę priešraketinę sistemą, pagal Turkijos pateiktą prašymą. NATO atstovė Oana Lungesku (Oana Lungescu) pareiškė, kad „raketos Turkijoje bus dislokuotas kelių savaičių bėgyje.“
O tai reiškia būsimą NATO karą prieš Siriją ir Iraną.
