Knygas galima ne tik skaityti, bet ir panaudoti kūrybiškesniais tikslais. Šios idėjos vedina, Šilalės viešoji biblioteka sugalvojo iš nebenaudojamų knygų sukurti skulptūrą. Sumanymui pritarė Kultūros rėmimo fondas ir skyrė lėšų kūrybinių dirbtuvių “Knygų skulptūros” įgyvendinimui.
Projektu norėta antram gyvenimui prikelti nebenaudojamas knygas. Šiemet jubiliejų švenčianti biblioteka taip pat siekė parodyti, kad ji yra drąsi, nesibaiminanti naujų idėjų ir pokyčių, atvira įvairioms meno rūšims.
Knygų skulptūros nėra naujas reiškinys. Neįprastą skulptūros formos idėją išgarsino Filadelfijoje gyvenantis menininkas A. Keralas (Alex Queral). Jis įžymybių veidus išpjaustydavo iš telefonų numerių katalogų, o galutinį kūrinį padengdavo akriliniais dažais. Nors knygų skulptūros idėja perimta iš jos pirmtako, tačiau ji skiriasi technika ir dydžiu. O bibliotekoje stūksančios skulptūros dydis išties įspūdingas. Jos aukštis siekia beveik 3 m, o plotis – 2 m.
Skulptūrą iš knygų kūrė menininkas Andrius Zaikauskas, jam talkino mokiniai. Įgyvendinti idėjai prireikė kelių mėnesių. Knygas reikėjo atrinkti – jos turėjo būti panašaus dydžio ir kietu viršeliu. Daugiausiai valandų praleista dėliojant knygas ir statant skulptūrą, kuri turėjo priminti mini bibliotekos pastatą – su langais, durimis ir skaitytoju joje. Skulptūra sąmoningai palikta neužbaigta. Tuo siekiama parodyti, kad biblioteka yra nuolat kintanti, tobulėjanti, auganti, įgaunanti vis daugiau funkcijų.
Anot menininko Andriaus Zaikausko, smalsuolių, kuriant skulptūrą, sulaukta daug, kaip ir klausimų. Reakcijų būta taip pat įvairių: vieni gyrė ir drąsino už idėją, kiti – stebėjosi neįprastu statiniu. Tačiau bet kokiu atveju tikslas pasiektas – atkreiptas visuomenės dėmesys, juolab, kad skulptūra buvo statoma pačioje bibliotekoje – kiekvienas galėjo stebėti kūrybinį procesą ir jame dalyvauti.
Skulptūrai panaudota apie 2000 tūkst. nebenaudojamų, taip vadinamų “į makulatūrą nurašytų” knygų. Knygos paprastai iškeliauja į popieriaus perdirbimo įrenginius, o jų vietą pakeičia naujos. Šis “knygų nurašymo” procesas bibliotekų gyvenime yra įprastas, todėl verta pasidžiaugti, kad leidiniai įgijo antrą gyvenimą.
Tikimasi, kad knygų instaliacija bus mėgiama ir lankoma šilališkių.
Įspūdinga skulptūra, jaukiai primenanti taryt kažkokią lietuvišką šventvietę, kurios vieta garbingame filosofiniame užkampyje – po nutrintais Laiptais (taryt į dangų). Be to, žinant, kad po to šventvietė visvien bus sunaikinta (kaip ir lietuviškos šventvietės) būtų visai geras ir prasmingas darbelis kokią knygą ir pavokti – pavyzdžiui, simbolinę Karūną, žinant, kad tai aiškiai visvien krikščioniškas simbolis. O vėliau, po kažkiek nežymiai apvoktos parodos (išsiaiškins policija), vos ne gatvėje, knygos galėtų būti išparduotos po litą ar pusę lito, o pinigėliai paskirti, na nežinau, bet kam, tik ne sumautam pragyvenimui ar batams, o kokiam nors šventam reikalui ar reikaliukui, o čia jau galima būtų apie šventą Būtį pasitarti su Alku.