Šiandien posėdyje Vyriausybė pritarė siūlymui skirti Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją Vitaliui Pranciškui Stepuliui ir Živilei Antaninai Mačionienei už ilgalaikę visuomeninę etnokultūrinę veiklą kuriant unikalų kultūros ir gamtos paminklą – Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną J. Basanavičiaus tėviškėje Ožkabaliuose (Vilkaviškio r.).
1988 metais viešai minint J. Basanavičiaus gimimo dieną Ožkabaliuose, kilo sumanymas toje vietoje pradėti sodinti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną. V. Stepulis ėmėsi iniciatyvos perimti iš Vilkaviškio Bartninkų kolūkio dirbamos žemės plotą Ąžuolynui ir kartu su Romualdu Survila 1989 m. parengė būsimo Ąžuolyno projektą numatant giraičių vietas bei jų simbolinius pavadinimus, taip pat viso ąžuolyno struktūrą. Sumanymą turėjo papildyti idėja atstatyti gimtąją J. Basanavičiaus sodybą, kurios projektui sukurti buvo pakviesta sodybų restauravimo architektė Ž. Mačionienė.
1989 metais Ožkabaliuose ąžuolais buvo užsodintas 30 hektarų plotas. Šiuo metu Ąžuolynas užima 39,4 hektarų plotą, jame yra trylika giraičių: Sąjūdžio Seimo žiedas, Tautos atminties, Tautos vienybės, Represijų aukų (Sausio 13-osios ir Medininkų aukų memorialas), Knygnešių, J. Basanavičiaus premijos laureatų, Vilkaviškiečių, Jaunimo, Baltų, Pasaulio lietuvių, Vasario 16-osios akto signatarų, Kovo 11-osios, Kovo 11-osios nepriklausomybės atstatymo akto signatarų giraitės. Trylikoje ąžuolyno giraičių žaliuoja daugiau kaip 8,4 tūkst. medelių.
V. Stepulis, ilgametis 1991 m. įsteigtos Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno bendrijos (nuo 1997 m. – Tautinio atgimimo ąžuolyno draugijos) pirmininkas, 2009 m., Ąžuolyno 20–mečio proga, parengė ir visuomenės lėšomis išleido knygą „Tautos ąžuolynas“.
Lietuvos Tautinio atgimimo ąžuolynas kartu su J. Basanavičiaus memorialine sodyba Ožkabaliuose nuo 1998 m. įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir paskelbtas kultūros paminklu. Nuo 2009 m. Ąžuolynas kartu su J. Basanavičiaus sodyba tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu.
Premija įteikiama J. Basanavičiaus gimimo dieną (lapkričio 23 d.), o jos dydis – 65 tūkst. litų.
O aš ir taip esu pora ąžuoliukų pasodinęs savo prosenelio pusbroliui, t.y. Daktarui Jonui Basanavičiui. Jis yra vienas iš mano didžiausių gyvenimo kelrodžių…. 🙂
Nepamirškime, kėkštų, jie šioje srityje pasidarbavo ir tebesidabruoja daugiausia. Įrenkime lesyklas. Tam tiek daug lėšų nereikės.
Man kažkodėl atrodo, kad medelių sodinimas, lesyklėlių įrengimas – graži inciatyva, bet tolima etnokultūros saugojimo ir puoselėjimo veiklai. Yra žmonių, kurie tyliai, atkakliai, net įveikdami kliūtis, dirba etnokultūros baruose nepaprastai svarbius darbus. Jie kažkodėl nematomi.
Na, bet premiją skyrusi komisija gal geriau žino. Čia panašiai kaip su šių metų Nobelio taikos premija – skirta ES, bet niekas nesupranta už ką ir niekam neaišku, kas pasiims. Ai, tiesa, mūsų atveju aišku, kas pasiims… Tik vėl, turėtų būti kokia premija už pilietines inciatyvas, tada tiems žmonėms apdovanojimo trokščiau pirmumo tvarka…
“Sąjūdžio Seimo žiedas, Tautos atminties, Tautos vienybės, Represijų aukų (Sausio 13-osios ir Medininkų aukų memorialas), Knygnešių, J. Basanavičiaus premijos laureatų, Vilkaviškiečių, Jaunimo, Baltų, Pasaulio lietuvių, Vasario 16-osios akto signatarų, Kovo 11-osios, Kovo 11-osios nepriklausomybės atstatymo akto signatarų giraitės.”
Visus pavadinimus per kraštus trykštant ego izmui pasiėmė Žmonės, o Dievams – nieko. Stebina toks Žmonių noras susisavi-reikšminti ir gėdingai švetvagiškai įsi-amžinti Ąžuolų giraitėse. Užtat Lietuvai taip ir nesiseka.
Vilmantai – ogi taiklu;
Ypač
…vėlių Ilgių laike;
dievai, dievybės SĖKMĖS LINKI
n e p a l i a u j a m a i.
kas nemiega niekada – mūsų, Tavo, visų DIEVAI
– ar juos mini, ar turi, ar tiki, ar kitaip “užpaišei”
…kelis paskutinius šimtmečius, –
vis vien… YRA JIE
ir
BUS 🙂
Užtad šioje aiškiai nukrikščionintoje kultūroje, pastebėk, kažkaip sakrališkai dominuoja vyrai, kurie lipa ir ant medžių, virtusių pastamentais.