Lapkričio 2 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė įteikė 18-os Kovo 11-tosios Akto signatarų ir 3-jų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų pasirašytą laišką Lietuvos Respublikos Prezidentei J.E. Daliai Grybauskaitei.
Signatarai laiške reiškia paramą Prezidentės ketinimams ginti Konstituciją, imtis konkrečių veiksmų, užtikrinant naujojo Seimo legitimumą ir tuo pačiu reiškia susirūpinimą antikonstituciniais procesais, masiniais konstitucinių principų ir įstatymų pažeidimais 2012-ųjų metų Seimo rinkimuose. Laiško autoriai abejoja rinkimų rezultatų daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose teisėtumu ir pasigenda principingų pozicijų dėl rinkimų eigos tiek iš Lietuvos Respublikos Seimo tiek ir iš Lietuvos Respublikos Prezidentės pusės.
Signatarų laiške rašoma: „Rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą spalio 14 ir 28 dienomis akivaizdžiai pademonstravo, kad kai kurių Konstitucijos normų ir įstatymų mūsų valstybėje nepaisoma. Konstitucijos 44 str. teigia, kad „Valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos ir kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių”. Tačiau didžiuliais pinigais disponuojančios parlamentinės politinės partijos sėkmingai naudojosi nevalstybiniais radijo ir televizijos kanalais, kai kitos politinės partijos tokios galimybės neturėjo. Konstitucijos 55 str. sakoma: „Seimo nariai renkami remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu”. Ar galima kalbėti apie lygių rinkimų teisę ir slaptą balsavimą, kai agitacija viešojoje erdvėje buvo grubiai deformuota, o rinkėjų balsai buvo masiškai perkami?“
Signatarų nuomone, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turėjo „nedelsiant pašalinti iš rinkimų Konstitucijos normų nepaisančius asmenis ir partijas, tačiau ji paskubėjo patvirtinti pirmojo rinkimų turo rezultatus, pasitenkindama vienos rinkiminės apygardos rezultatų nepripažinimu“.
„Akivaizdus, visus iki šiol buvusių rinkimų pažeidimus pranokstantis Konstitucijos 55 str. nuostatų nepaisymas yra labai pavojingas, turėsiantis ilgalaikes pasekmes mūsų valstybės raidai, pakertantis valstybės institucijų prestižą bei piliečių pasitikėjimą valstybe ir valdžia, konstitucine santvarka ir demokratija mūsų šalyje“, – teigia signatarai.
„Visa tai kas įvyko per šiuos Seimo rinkimus yra demokratinių laisvių riba, ir jeigu oficialios institucijos nemano, kad reikia spręsti klausimą iš esmės, tai mano supratimu, naujų rinkimų klausimas yra dienotvarkės klausimas“, – sako vienas iš laišką Prezidentei pasirašiusių -nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas.
20-ties signatarų laiške taip pat reiškiamas pasipiktinimas aukščiausių Lietuvos pareigūnų pareiškimais, kuriais siekiama sumenkinti Tautos referendume pareikštą valią dėl Atominės elektrinės statybų: „Teigti, kad 63 proc. Referendume savo valią prieš atominės elektrinės statybą išreiškusių piliečių – nieko nereiškia – yra absoliutus Konstitucijos ir raidės, ir dvasios paniekinimas. Esame įsitikinę, kad visi valdžios institutai privalo gerbti Lietuvos Respublikos Konstituciją – mūsų šalies demokratijos ir žmogaus teisių garantą. Niekinti ir naikinti tai, kas taip sunkiai pastatyta ir aplaistyta kovotojų už laisvę krauju, niekas neturi teisės“, – rašoma signatarų laiške Lietuvos Respublikos Prezidentei.
Laišką pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai: Algirdas Endriukaitis, Balys Gajauskas, Gintautas Iešmantas, Eimantas Grakauskas, Jonas Liaučius, Algimantas Norvilas, Romualdas Ozolas, Algirdas Vaclovas Patackas, Eugenijus Petrovas, Vytautas Puplauskas, Liudvikas Narcizas Rasimavičius, Saulius Razma, Audrius Rudys, Aloyzas Sakalas, Kazimieras Uoka, Gediminas Vagnorius, Birutė Valionytė, Vidmantas Žiemelis; Ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai: Rūta Gajauskaitė, Klemas Inta, Nikolajus Medvedevas.
Mačiau per “Panoramą” ir kitas TV laidas, kaip gerb.Signatarė nunešė laišką į Prezidentūrą… Pašiurpino vaizdelis. Kaip sakoma, prie slenksčio paėmė, į trobą neįleido. Sakydavo anksčiau: “Prie zomato pakalbėjom”… Jokios pagarbos pasitikusi kanceliarijos tarnautoja neparodė – prie detektorių sutiko, paėmė laišką, amerikietišką šypsenėlę nutaisiusi. Gal etiketo (elementaraus lygmens) neišmano? Nei pakvietė daug vyresnį ir Lietuvai labiau nusipelniusį asmenį į kanceliariją, nei pasodino, nei voko prie akių neįregistravo. Jei ne TV, negalėčiau patikėti, kad tokie dalykai dedasi Daukanto aikštės svarbiausiame pastate. Kvieskit mane, pamokysiu elementarių, bet privalomų dalykų.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė yra nuolat sekama Valstybės saugumo departamento, kuris ne tik klauso jos ir jos šeimos pokalbių, tačiau daro tai prezidentės D.Grybauskaitės nurodymu. Būtų sunku įsivaizduoti, kad net VSD, neturėdama teismo leidimo, slapta klausytųsi I.Degutienės pokalbių, jeigu šios operacijos nebūtų sankcionavusi pati prezidentė. Tačiau kodėl tada D.Grybauskaitė kryžiumi gula už tuos, kuriuos saugumui nurodo persekioti, sekti ir klausytis? Kodėl D.Grybauskaitė iš karto ėmė rūpintis “vaivorykštės” koalicijos kūrimu, grasinti atšaukti rinkimų rezultatus ir stengtis, kad premjeru liktų tas pats Andrius Kubilius? Kitaip tariant, D.Grybauskaitė ėmėsi klasikinės KGB taktikos – saugumo pagalba surinkus “kompromato”, “pakabinti” tokį žmogų, kaip ta pati oficiali Seimo pirmininkė Irena Degutienė, ir žinoti, kad toks pakaruoklis visą gyvenimą vykdys tavo valią. Taip elgėsi KGB – pvz., sužinoję apie kokio nors aukšto pareigūno homoseksualumą, šantažu priversdavo jį teikti informaciją, ir tuo pačiu stengėsi, kad minėtas “pakabintas” žmogus kuo greičiau kiltų karjeros laiptais.
Todėl tai, ką dabar daro prezidentė Dalia Grybauskaitė, yra ne kas kitas, kaip bandymas išsaugoti vyriausybėje ir Seime žmonės, kurie yra “pakabinti”, šantažuojami, gyvena nuolatinėje baimėje, nes žino, kad jeigu bandys gyventi savo galva, ant jų tuos kris teisėsaugos kalavijas. Kita vertus tai, kad D.Grybauskaitė demonstruoja neapykantą Darbo partijai, gali reikšti, kad ši partija dar nėra VSD “pakabinta”, arba kad jos lyderiai atsisakė šokti pagal kažkieno dūdelę, todėl atsidūrė teisiamųjų suole. Tai, kad Darbo partijos byla teisme jau šeši metai, reiškia, kad įrodymų joje nėra, o byla tik vilkinama norint sukompromituoti jos lyderius.
Kita vertus, aišku, kad “Drąsos kelyje” veikia VSD “implantai”, nes žmogus, kuris įrašė visą I.Degutienės monologą Seime ir užvirė visą šią košę, Audrius Nakas, buvo iš karto kažkieno sprendimu “nuleistas” į partijos sąrašo dugną. Tas, kas priėmė sprendimą Audrių Naką išmesti iš pirmojo “Drąsos kelio” dešimtuko, mano galva, yra neabejotinas VSD bendradarbis. Šio įrašo paviešinimas atvėrė visuomenei akis, nors ir taip jau visi jautė, kas realus šios šalies šeimininkas – ne žmonių išrinktas Seimas, tačiau visas slaptąsias tarnybas į savo rankas susigriebusi Dalia Grybauskaitė.
čia – visi parašai? Truputuką nesupratau… Nors… gal… Kai pagalvoji apie 2009 pavasarį…
Juk Lenkijos valstybė “Lenko kortos” davimu Lietuvos Respublikos piliečiui pažeidžia ją turinčio asmens LR piliečio teisinį statusą, t.y. jame nustatytą lojalumą LIetuvos Respublikai. Tokiu atveju šie asmenys pagal lojalumo pareigą yra kartu Lietuvos ir Lenkijos piliečiai, kas pagal Konstituciją yra negalima (12 str.). Dėl to “Lenko kortą” priėmęs asmuo yra tapęs suvaržyto teisinio statuso kategorijos piliečiu. Akivaizdu, kad toks suvaržyto statusas pilietis nėra tapatus LR piliečiui.
Pagal Konstituciją rinkimų teisė, vienijimasis į politines partijas priklauso LR piliečio statuso asmenims (34, 35 str.). “Lenko kortą” priėmęs asmuo, kaip minėta, yra tapę netapačiu LR piliečio pilietiškumui, tad tokiu atveju „kortos“ priėmėjai negali būti laikomi turinčiais rinkimų ir vienijimosi į politines partijas konstitucinę teisę.
Pilietybės klausimai pagal Konstituciją priklauso Prezidento kompetencijai, tačiau Grybauskaitė šios Konstitucijai prieštaraujančios teisinės padėties, susidariusios dėl “Lenko kortos”, nemato, atitinkamų politinių partijų ir rinkimų įstatymų pataisų Seimui neteikė ir neteikia.
Taigi LLRA politinio funkcionavimo neteisiškumas dėl “Kortos” egzistavimo yra kurkas svarbesnis, negu Signatarų nurodyti Konstitucijos 44, 55 pažeidimai. Beje, jeigu šie straipsniai laikytini pažeistais šiuose rinkimuose, tai jie buvo pažeisti ir ankstesnių rinkimų metu, nes juose esančių reikalavimų atžvilgiu šie rinkimai buvo vykdyti tapačiai.
Lenkų kortos turėtojai faktiškai yra Lenkijos piliečiai o tai labai panaši situacija, kaip ir Gruzijoje. Nenustebsiu, jei Lenkija, kaip ir Rusija imsis, vieną gražią dieną, provokacinių veiksmų.
Yra dar ir žemaičių ‘pasas’….
pritariu Sąjūdžio ir Vilnijos kreipimuisi dėl Lietuvos pseudolenkų rinkimų akcijos į valstybės valdymą nekviesti. Tačiau atkreipiu dėmesį, kad dėl bylų, kurios iškeltos Darbo partijai, mūsų Konstitucijos garantė – Prezidentė Grybauskaitė pareiškė savo nuomonę, o dėl trijų bylų iškeltų pseudolenkų rinkmų akcijai prezidentės nuomonės negirdime. Juolab, kad šiose bylose yra kalbama apie Konstitucijos ir įstatymų pažeidimą. Štai kur Prezidentės naudojami dvigubi standartai.
Apie kokį ,,pakabinimą” čia kalbama? Ar labai bus malonu, jei Seime sėdės žmonės, kurie nusipirko vietą? Juk turbūt taip reikėtų galvot… Ir dar: Prezidentė siaubingai kritikuojama: kaip nepaisoma žmonių valios ir pan. Kokių žmonių? Ar tų, kurie negalvoja savo galva ir pasiduoda saldžioms Uspaskicho vilionėms arba parduoda savo sąžinę tik už 10 Lt? Apie ką galima diskutuot? Asmeniškai kartais net norėtųsi, kad Prezidentas mūsų valstybės būtų griežtesnis. Toji tariama demokratija visiškai nepasiteisina, nes žmonių sąmonė kol kas nėra reikiamo lygio…Ir dėl to labai liūdna.
Jeigu teigiate, kad demokratijai funkcionuoti “žmonių sąmonė nėra reikiamo lygio”, tai iš to seka, kad ir jų išrinktoji prezidentė negali būti “reikiamo lygio”. Pagaliau tokiu atveju jau pats apsisprendimas eiti į Prezidentus nėra “reikiamo lygio”, todėl ir gaunasi nei šis, nei tas juo tapus…
Taigi, pasakius A, reikia pasakyti ir B… Toliau -sakytina C, t.y. kad visa žiniasklaida, informuojanti, formuojanti žmonių nuomonę, Lietuvoje yra komercinė, daranti biznį iš žmonių sąmonės susinimo, tautiškumo ir valstybiškumo joje išplovimo…, yra sociumą ardanti, o – ne jį kurianti…