Vėstant orams vis daugiau žmonių vargina peršalimo ligos. Peršalimas dažnai painiojamas su rimtesne liga – gripu. Kokie gripo simptomai, kaip nuo jo apsisaugoti – Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro sudarytame klausimyne.
Kokie yra gripo požymiai? Gripas – tai virusinė kvėpavimo takų liga. Šis susirgimas atsiranda šaltuoju metu sezonu. Tačiau ne kiekvienas peršalimas ar virusinė kvėpavimo takų infekcija yra gripas. Gripas paprastai prasideda staigiu karščiavimu ir galvos skausmais, taip pat gelia kojų sąnarius, maudžia raumenis, laužo kaulus. Liga pavojinga ne tik dėl aukštos temperatūros, kuri gali laikytis keletą dienų ir sekinti organizmą, bet taip pat ir dėl itin dažnų komplikacijų. Dažniausios – plaučių, širdies raumens, smegenų dangalų uždegimai, o taip pat blogėjanti kitų lėtinių susirgimų – endokrininių, inkstų, kepenų, širdies ir kraujagyslių eigą.
Kaip užsikrečiama gripu? Virusą žmonės vieni kitiems perduoda oro lašeliniu būdu – užsikrėtusiam žmogui kosint ar čiaudint. Užsikrėsti galima ir netiesiogiai, sveikiems žmonėms rankomis liečiant paviršius, ant kurių yra nusėdusių sergančių asmenų seilių ir nosies išskyrų lašelių, o vėliau – savo nosį ir burną, o taip pat virusai gerai išsilaiko aplinkoje.
Kasmet gripu suserga 5–10 proc. Lietuvos gyventojų. Lietuvoje sergamumo gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis kyla gruodžio – vasario mėnesiais.
Kokios yra didžiausios gripo rizikos grupės? Kasmet nuo gripo ir jo komplikacijų pasaulyje miršta apie vienas milijonas žmonių. Gripas ypatingai pavojingas tiems asmenims, kurių imuninė sistema arba dar nespėjusi galutinai susiformuoti, arba nusilpusi dėl amžiaus bei netinkamo gyvenimo būdo. Taigi į didžiausią rizikos grupę patenka: vaikai, ypač – iki penkerių metų amžiaus; asmenys vyresni nei 65 metų; asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, plaučių, inkstų ir kt. lėtinėmis ligomis; nėščios moterys (gripas ypatingai pavojingas iki antrojo nėštumo trimestro pradžios); asmenys, dirbantys visuotinių susibūrimų vietose, bei jų šeimos nariai; rūkantys ir kitų žalingų įpročių turintys asmenys.
Ar skiepai gali padėti išvengti gripo? Skiepai yra viena iš veiksmingų priemonių išvengti ne tik gripo, bet ir skaudžių jo padarinių. Skiepytis patartina iki gripo epidemijos pradžios, dažniausiai didžiausias sergamumas vasario-kovo mėnesiais, tad geriausia spėti iki jo.
Paprastai intensyvus gripo sezonas Lietuvoje tęsiasi apie šešias savaites. Tad, kad susidarytų pilnavertis imunitetas skiepytis nuo gripo geriausia spalio – lapkričio-gruodžio mėnesiais: šiuo metu žmogaus organizmui yra pakankamai laiko suformuoti stiprų imunitetą.
Koks yra skiepų poveikis? Suaugusieji nuo gripo skiepijami vieną kartą. Tas pas galioja ir vaikams nuo 8 metų. Jaunesniems, jei skiepijami pirmą kartą nuo gripo tenka suleisti dvi skiepo dozės su 4 savaičių pertrauka. Po skiepų organizme susidarantis antikūnų kiekis priklauso nuo žmogaus imuniteto: kuo šis stipresnis, tuo daugiau antikūnų pagaminama.
Gripo vakcina yra gerai toleruojama, todėl pašaliniai reiškiniai reti. Visuomenėje yra nusistovėjusi klaidinga nuomonė, kad vakcina gali sukelti gripą. Iš tiesų vakcina pagaminta iš skaldyto gripo viruso, tad ligos sukelti negali. Po skiepo 1–2 proc. asmenų gali pasireikšti šalutiniai padariniai: galvos skausmas, prakaitavimas, neintensyvus kūno maudimas, aukštesnė nei įprastai temperatūra. Taip pat gali būti jaučiamas nuovargis, krėsti drebulys. Tačiau tai – ne gripas, o normali organizmo reakcija į skiepą, trunkanti ne ilgiau nei keletą dienų.
Ar tikrai verta skiepytis kasmet? Gripo virusas turi savybę greitai kisti, todėl kasmet kuriama nauja vakcina prognozuojamiems gripo viruso tipams. Šiuolaikinė medicina gripo virusą sukeliančias atmainas prognozuoja iš anksto ir pradeda skubiai gaminti naują vakciną. Skiepijantis keletą metų iš eilės, kiekvieną kartą įgyjamas vis stipresnis imunitetas prieš gripą. Šiemet vakcinoje bus apsauga nuo dviejų naujų gripo viruso tipų. Taip pat vis dar bus apsauga nuo 2009 metais didžiulę pandemiją sukėlusio vadinamojo pandeminio gripo.
Kaip užkirsti kelią gripui?
• Dažnai plauti rankas, ypač jei kosėjate ir čiaudite; Rankas reikėtų plauti mažiausiai 20 sekundžių.
• Vengti artimo kontakto su sergančiais asmenimis; Jei patys sergate – laikykites kuo atokiau nuo kitų asmenų
• Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
• Kosint ir čiaudint prisidengti burną;
• Neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ir burnos;
• Gerai vėdinti patalpas; bei krauopščiai plauti dažnai liečiamų baldų paviršius, jei namuose yra sergantis asmuo;
• Susirgus kreiptis į savo šeimos gydytoją, gerti daug skysčių, likti namuose;
• Naudoti vienkartines nosinaites, o panaudotas išmesti.
