Kaune penktadienį iškilmingai paminėtos Lietuvos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago ir jo žmonos, partizanės Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės arešto 56-ųjų bei partizanų vado sušaudymo 55-ųjų metinės.
Šia proga partizanų suėmimo vietoje, prie Kampo ir Kalniečių gatvių sankryžos Žaliakalnyje, buvo atidengtas ir pašventintas atminimo žymuo.
1956 m. spalio 12 d. po partizaninėje kovoje praleistų 12-os metų KGB operacijos metu Kaune, Kampo gatvėje, buvo suimtas Lietuvos partizanų vadas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) gynybos pajėgų vadas generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir jo žmona partizanė Birutė Mažeikaitė-Ramanauskienė.
„Šiandien prisimindami Lietuvos partizanų vado ir jo žmonos areštą bei partizanų vado sušaudymą, atverčiame vieną tragiškiausių Lietuvos istorijos puslapių. Antrosios rusų okupacijos pradžioje visos jėgos buvo sutelktos palaužti lietuvių tautą dvasiškai. Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo partizanas idealistas, viena šviesiausių pokario ginkluotos rezistencijos asmenybių. Tautos kova dėl laisvės yra amžina vertybė ir ji buvo pagrindinė A.Ramanausko-Vanago ir jo žmonos Birutės gyvenime. Prisimindami partizanų auką, nepamirškime, kokia brangi mums – lietuviams – yra laisvės kaina“, – atidengimo ceremonijos metu sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Atidengimo ceremonijoje dalyvavusi Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ragino jaunąją kartą neužmiršti istorijos pamokų ir savo tautos didvyrių.
„Minėdami Lietuvos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago ir jo žmonos, partizanės Birutės Mažeikaitės arešto 56-ąsias bei partizanų vado sušaudymo 55-ąsias metines dar kartą apmąstykime laisvės prasmę ir nepriklausomybės esmę, prisiminkime didžiuosius mūsų tautos vyrus, kovojusius sunkiais laikais dėl Lietuvos laisvės ir savo krauju tą laisvę atpirkusius“, – kalbėjo ministrė.
A. Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimu džiaugėsi ir didžiavosi jų dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė: „Tėvelių suėmimą prisimenu kaip juodžiausią savo gyvenimo etapą. Visada žinojau, kad jų svajonė – matyti Lietuvą laisvą. Nors ir labai skaudi netektis prarasti tėvus, tačiau žinau, kad jų auka prisidėjo prie laisvės atgavimo, tegul ir po šitiek daug metų. Atminimo žymuo apie tai primins visiems.“
Istoriniai faktai
Ramanauskų šeimos paieškai ir likvidavimui KGB skyrė ypač daug dėmesio. Nuolatinė operatyvinė grupė buvo sudaryta iš kvalifikuočiausių KGB darbuotojų. Vien tik 1956 metais užverbuota 30 agentų, papildomai atnaujintas ryšys su 20 agentų, kurie prieš tai buvo išbraukti iš agentūrinių sąrašų. A. Ramanausko-Vanago paieškoms vadovavo Rainių budelis, KGB 4-osios valdybos vadovas Petras Raslanas ir tos pačios valdybos antrojo skyriaus vadovas Nachmanas Dušanskis. Adolfą ir Birutę Ramanauskus išdavė KGB agentas Antanas Urbonas, slapyvardžiu „Žinomas“. Po suėmimo partizanai iš karto išvežti į Vilniaus KGB kameras. Lietuvos ypatingajame archyve esantys dokumentai liudija apie tokius barbariškus kankinimus, kokių nėra buvę Europoje nuo inkvizicijos laikų. Partizanų vadas po pirmųjų kelių tardymo valandų mirtinos būklės buvo nugabentas į kalėjimo ligoninę, apgydytas ir dar beveik metus fiziškai bei moraliai kankintas.
1957 lapkričio 29 d. A. Ramanauskas sušaudytas Vilniuje. Palaikų paslėpimo vieta nežinoma. A. Ramanausko-Vanago žmona Birutė po žiauriausių kankinimų politinės kalinės golgotas ėjo lageriuose atšiaurioje Kemerovo srityje.
