Artėja rinkimai. Seime esantys politikai ir partijos, pasisavinusios visai politinei sistemai skirtus finansus, vykdo beprecedentinę rinkiminę kampaniją, slepia savo negerus darbus ir afišuoja tuos, kurie galėtų joms suteikti papildomų rinkėjų balsų, kad rinkėjai paliktų juos Seime dar vienai kadencijai. Galbūt už juos balsuočiau ir aš, jeigu nežinočiau, jog toks veiksmas yra pavojingas.
Štai gerbiamas Eligijus Masiulis giriasi, kad padidėjo skrydžių iš Vilniaus. Ir jeigu rinkėjai nori permainų, šią politinę jėgą turi rinkti ir toliau. Na, nekibsiu prie skrydžius vykdančių bendrovių kokybės, nes tai tėra tik pigių skrydžių bendrovės, kurios greitai ateina, bet taip pat greitai, kartais net nepranešusios, ir išeina. Normalus verslas ir investitoriai tokiais lėktuvais neskraido. Todėl tenka akcentuoti kitą šios reklamos pusę: šie lėktuvai tūkstančiais išskraidina mūsų tautiečius į emigraciją. Ir tai jau nejuokinga.
Rinkimai yra tas metas, kuris neleidžia užmiršti juodų politikų darbų, pavyzdžiui, Rubikono juodosios buhalterijos bylos, kurioje buvo paviešinti liberalų ir kitų pokalbiai su vienu iš Rubikono vadovų dėl Šilumos įstatymo pataisų. Vilniečiai iki šiol „dėkingi“ Artūrui Zuokui už fantastiškai karštas šildymo kainas.
O LSDP su savo dešinės politikos įgyvendinimu ar Darbo partija su vis nesibaigiančia juodosios buhalterijos istorija? Apsipinigavusi Liberalų ir centro partija ar Teisingumas be teisingumo kitiems? Ko gero, pavargo seiminiai?
O TS-LKD? Jie taip pat netvirtina, kad skurdžių piliečių sąskaita įveikė krizę. Tiesiog, kaip sako vieno multiplikacinio filmo herojus:“ protingieji kurmiai, imkim kartu ir paskaičiuokim“ šios Pyro pergalės kainą. Pradžioje nekreipkim dėmesio net į valstybės vidaus ir išorės skolą, kuri jau sudaro apie 50 mlrd. Lt. , o Vyriausybės paimti kreditai iš užsienio bankų papildomai dengiami 7-9 proc. palūkanomis, nors Tarptautinis valiutos fondas būtų skolinęs tik už 3,1 procento… O kur dar nuolatinės kalbos apie investicijas ir investitorių vardų (brendų) viliojimas į Lietuvą, gerokai jiems primokant už pasirinkimą. Tai vis pinigai. O buhalterija mėgsta balansą.
Niekas iki šiol neskaičiavo ką Lietuvai duoda emigracija? Gal dirbtinį bedarbystės sumažinimą, draudimo nuo nedarbo pašalpų nemokėjimą, visuomenėje susikaupusio garo nuleidimą? O kas prarandama? Kvalifikuota darbo jėga, intelektualinis valstybės potencialas, mokesčiai į biudžetą bei Sodrą, auganti socialinė atskirtis, skilinėjantis tautos vieningumas, stiprėjantis nepasitikėjimas politikais ir politine sistema, blogėjanti ekonominė, socialinė ir kultūrinė padėtis ir iki minimumo sumažintos išlaidos viešam sektoriui… Taip po truputėlį tapome ne valstybe, o kažkokių individualių būtybių, gyvenančių tam tikroje erdvėje rinkiniu.
Ir staiga suvoki, kad balansas ne tik baisus, bet ir tragiškas. Kiek, pavyzdžiui, valstybei kainuoja vieno žmogaus paruošimas gyvenimui nuo kūdikystės iki darbo pradžios, t.y. to momento, kai jis pradės grąžinti valstybei turėtas išlaidas savo sukuriamo bendro vidaus produkto pavidalu (lopšeliai, darželiai, vidurinė ir aukštoji mokykla, išlaidos kultūrai, sveikatos sričiai ir pan.)? Mano kukliais skaičiavimais (valstybės išlaidos tikrai yra didesnės) – apie 50 000Lt. vienam žmogui.
Šios gi kadencijos vyriausybės veiklos rezultatas – 200 000 Lietuvą palikusių žmonių. Padauginkim emigrantus, kurie išvyko per pastaruosius 4 metus iš 50 000Lt. ir gausim apvalią sumą – 100 mlrd. Litų. Taigi, dabar ir suveskim laukinio liberalumo balansą, sudėję šios vyriausybės gautas pajamas ir praradimus. Ir pasirodys, kad seiminiams politikams trūksta ne tik valstybės raidos įžvalgumo, bet ir elementaraus pilietiškumo bei žmogiškumo. Vis tik, pasirodo, visame pasaulyje brangiausias valstybės turtas yra žmogus.
Autorius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) narys ir keturių partijų koalicijos „Už Lietuvą Lietuvoje“ Politinės Tarybos narys
Ponas Paukšte, savo išmintį reikėjo rodyti TV rinkiminių debatų laidoje, plačiai auditorijai. Ten po Jūsų pasisakymo sąrašo Nr.10 Už Lietuvą Lietuvoje ir taip žemi reitingai smuko visiškai. Nebekalbėkite viešai.
Na, “Eligijaus Masiulio lėktuvai” čia mažiausiai kalti, kad tėvynainiai palieka savo gimtinę. Emigracijos priežasčių susikaupusi visa puokštė ir vienu prisėdimu čia problemos neišspręsi.
200000*50000=10 milrd, o ne 100.
O LRT debatuose pasirodė išties prastokai.
Ir staiga suvoki, kad balansas ne tik baisus, bet ir tragiškas. Kiek, pavyzdžiui, valstybei kainuoja vieno žmogaus paruošimas gyvenimui nuo kūdikystės iki darbo pradžios, t.y. to momento, kai jis pradės grąžinti valstybei turėtas išlaidas savo sukuriamo bendro vidaus produkto pavidalu (lopšeliai, darželiai, vidurinė ir aukštoji mokykla, išlaidos kultūrai, sveikatos sričiai ir pan.)? Mano kukliais skaičiavimais (valstybės išlaidos tikrai yra didesnės) – apie 50 000Lt. vienam žmogui.
Šios gi kadencijos vyriausybės veiklos rezultatas – 200 000 Lietuvą palikusių žmonių. Padauginkim emigrantus, kurie išvyko per pastaruosius 4 metus iš 50 000Lt. ir gausim apvalią sumą – 100 mlrd. Litų. Taigi, dabar ir suveskim laukinio liberalumo balansą, sudėję šios vyriausybės gautas pajamas ir praradimus. Ir pasirodys, kad seiminiams politikams trūksta ne tik valstybės raidos įžvalgumo, bet ir elementaraus pilietiškumo bei žmogiškumo. Vis tik, pasirodo, visame pasaulyje brangiausias valstybės turtas yra žmogus.
Autorius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) narys ir keturių partijų koalicijos „Už Lietuvą Lietuvoje“ Politinės Tarybos narys
Paskaičiau tik iki vietos: “šie lėktuvai tūkstančiais išskraidina mūsų tautiečius į emigraciją”. Ar uždarius oro uostą emigracija išnyktų?
Emigracija sumažėtū – įkurus lietuviškas oro linijas.
Lagamininiai čemodanai irgi Lietuvoje galėtų būti gaminami.
kokiu budu?
Gaminant lagaminus taip pat. O jeigu dar ir lėktuvus gamintume. Gaila, nebėr Lietuvoje gustaičių, tik marcinkevičiai.
Bilietų kainos bus lietuviškos, reiškia skraidys tik turtingieji, va tamstelei ir emigracijos stabdys, tačiau yra juk traukiniai, autobusai ir žinoma kojytės, tapu tapu su maišu ir vinzlais, kaip čigonai ir išsivaikščios liaudis, o čia sugužės pšekai ir iškels Gedimino pily gaidį….
Į Lietuvą pagaliau pradėtų keliauti investicijos. Garsusis Ilia Laursas ne kartą sąkė, kad Lietuva yra labai patraukli užsienio investicijoms, bet neegzistuoja oro susisiekime. Šioje srityje Lietuva – juodoji skylė. O investitoriai pigiomis oro linijomis nekeliauja. Atsiradus investicijoms – atsirastų darbo vietų ir tt. Mažėtų poreikis bėgti iš Lietuvos paskui darbus.
Geriau, Vaiškūnai, kaip kandidatas į valdžią, pagalvok kas organizavo aferą, kad Vilnius liktų be susisiekimo oru, kas dabar daro viską, kad sostinė Vilnius – vienintelis iš ES šalių sostinių liktų be susisiekimo europinės vėžės geležinkeliu “Rail Baltica”.
Tai vis “arijos” iš tos pačios Vilniaus, pietryčių Lietuvos izoliavimo operos… Kas iš politikų yra šios operos “statytojas”, kas jos “solistai”, kieno politikos strateginė linija čia vykdoma, kodėl kaustomos investicijos būtent į pietryčių Lietuvos vystymą.
Taigi, ar čia ne Lietuvos Lietuvoje dalykai, bet rinkiminė kampanija baigiasi, o apie tai “anė mur mur”…
LRT yra priešininkų stovykla, todėl iš ten teigiamų atsiliepimų nesulauksi.
ponas vytai – po tv laidos reitingai sumažėjo pas liberalus, nes vien tik niekus taužijo. O aiškinti kad koalicijos ULL reitingai smuko, gali tik visiškas konservų klapčiukas….
Šiuo metu nėra už ką balsuoti. Problemos esmė yra ES. Kol to niekas nesupras, tol niekas ir nesikeis. Tai turėtų būti esminė vienijanti idėja. Kol mes esame joje, tol niekas nepasikeis. Būsim socialiai remiami ir tuo pačiu priklausomi, kad ir kiek atominių pristatysim. Valstybės imitacija turim, tačiau kas iš to? Reali galia perkeliama į Briuselį. Lietuvai reikia drąsių žmonių, kurie žmonėms pasiūlytų drąsius sprendimus ir niekas nebalsuos už žmones, kurie ant rinkimų tik ir susikuria
Manau taip pat, t.y. kad Tauta liko visiškai nepasirengusi rinkimams.
Kodėl taip įvyko. Manau, kad tokia padėtis susidarė ne savaime. Labai tikėtina, kad tam, jog trukdytų Tautai pasirengimą rinkimams, buvo “paleisti” Garliavos ir tuščių plepalių (populistų) “už teisingumą” trukdžiai, t.y. – pseudojudėjimai.
Esant tokiam Tautos nepasirengimui rinkimams, lauktina, kad juos “laimės” tos pačios jėgos. Taigi, po rinkimų toliau tęsis ne valstybės valdymas, o lyg bobučių draskymasis prie prekystalių turguje… Valdžia vėl liks vidutinybių be tinkamos teisinės, ekonominės, politinės kompetencijos asmenų rankose, Lietuvos nuolaidžiavimas, bestuburystė savanaudėms ES užgaidoms vyks kaip iki šiol.
Taigi jau laikas atviram, drąsiam šių pseudojudėjimų įvertinimui, kad pagaliau suvoktume, jog chaosas, gražbylystės yra griovimo priemonės, gi kūrimas gali vykti tik valdymo, t.y. jo puoselėjimo procese, kuriam yra būtina kompetencija, išmintis, sąžinė, – kiekvieno buvimas savo, t.y. kiekvieno gebėjimus atitinkančioje vietoje.
Su rinkimais gyvenimas nesibaigia, taigi tapkime kietasprandžiais, kokiais buvome kryžiuočių įvertinti kovų su jais laikais.
Tapo akivaizdu, kad Lietuvai reikia ne mitingininkų, ne malonių iš valdžių prašančiųjų, reikia kitokio elgesio, kitokią dvasią, vertybes turinčių žmonių. Jais bus tie, kurie po rinkimų žmonėms pasiūlys įsigalėjusią dvasią, santykių susvetimėjimą visose gyvenimo srityje išluojančius sprendimus.
http://video.balsas.lt/video/53a9f6355e03331d69bac28ec93e5da6/samokslo-teorija-btv-17-05-2012
NEGI TAU NESKAUDA ŠIRDIES, TAUTIETI?
Dar kartą pakartosiu tai, ką ne kartą esu rašęs ir sakęs – visiems patriotams – tautininkams – nacionalistams ir apskritai padoriems Lietuviams gyvybiškai būtina galų gale susivienyti į tikrą Tautos partiją (nors ir su įvairiausiomis frakcijomis – nuo absoliučių kairiųjų iki absoliučių dešiniųjų, nuo anarchistų iki monarchistų ir pan.), nes tik taip išsaugosime savo Tautą ir Valstybę, kuriuos taip aktyviai išduoda ir naikina Lietuvių Tautos amžini priešai…
Nes jei nesusivienysime, mūsų vaikams ar anūkams jau ketvirtą kartą teks atkūrinėti vėl prarastą Lietuvių Tautos Valstybę.
Šiuose Seimo rinkimuose jau turime tokios Tautos partijos užuomazgą – tai yra Nacionalinis susivienijimas “Už Lietuvą Lietuvoje” (Nr.10) – už jį ir turi balsuoti visi normalūs ir padorūs lietuviai, jei nenori, kad jų vaikai ir vaikaičiai taptų nutautėliais ir išgamomis.
Ar pats paskaitai ka parasai kartais? Tai jeigu jau paciam anarchistai yra pakeleiviai i ta sviesu rytoju be isgamu ir nutauteliu, tai kas yra tie isgamos tada apskritai? Mano tevukai sake neis balsuoti, bet as pasnekinau graziai kad balsuotu uz ULL. Jie nezinojo kas tas yra, bet pasakiau kad cia Ozolas, tai sako gerai, matysim, gal ir nuvaziuosim(jiems nuvaziuot ten kazkur balsuoti kainuoja 100 litu, pensininkams nera labai mazi pinigai). Juk kas is esmes yra patriotizmas? Tai kai vaikai nori testi tevu darbus ir taip, kaip tevai dirbo. Nereikia tiek tos neapykantos ir skirstymo i isgamas ir padorius, nes butent tai is skaldo, o ne vienija.
As pats uzaugau sudetingoj aplinkoj ir mes labai skirsteme zmones i gerus ir blogus. Praktiskai mano visas uznugaris ir patirtis yra labai kategoriska ir prievartinga. Vaikysteje mes nekentem kitatauciu, kitaip atrodanciu, netgi musem zmones uz tai kad jie kitokie, kad jie atrodo arba elgesi kitaip. Ne viena esam ziauriai sutraumave, manau liko visam gyvenimui zymes. Bet laikui begant suvoki zmogus kad cia kelias i niekur. Beprotyste. Nera kito kelio kaip ieskoti pas zmogu gero, koks jis ten bebutu. O gero turi kiekvienas. Tik reik leist sau pamatyti. Tai vat kai jaunimas ten svaidosi tokiais epitetais, as dar suprantu, bet kai seni diedai, musti ir nesioti, pradeda, tai cia rodo tik psichine nesveikata. As cia ne asmeniskai paciam, o bendrai. Nereik tokiu zodziu. Isgama lygiai taip pat galima uzauginti ir gete ir tobuloj visuomenej. Bent as taip manau.
Žmonėms natūraliai būdinga tarpusavyje plaktis. Gražiausia, kai tai daroma žaidybine lengva forma.
Aplink – vien nugalėtojai visokie.
Pavyzdžiui, jei neturi ką įveikti, gali įveikti kažkokią trasą. Žiūrėk, kartais net sakoma: nugalėjau save. CHA