Ką tokio turėtų pažadėti politinis susivienijimas, kad būtų galima rimtai apie jį pagalvoti?
Gal ypatingai griežtą kovą su visuomenę apnikusiomis negerovėmis, korupcija visame kame?
Tik kad tai siūlo absoliučiai visi politiniai susivienijimai, absoliučiai visame pasaulyje, absoliučiai be jokios sėkmės ir tokiu mastu, kad kovą su korupcija reikėjo įtraukti į Olimpinių sporto šakų sąrašą šiam judėjimui tik užgimstant.
Kaip galima kovoti su korupcija šiuolaikinėse kapitalistiškose demokratijose, visomis savo propagandinėmis angomis agituojančiose už besaikį vartotojiškumą? Ko daugiau galima būtų tikėtis iš tokios šalies kelių eismo inspektoriaus, gaunančio vos ne minimalų atlygį? Arba iš gydytojo? Arba iš dėstytojo? Iš teisėjo? Arba iš politikėlio, žinančio, kad po kelerių metelių jo seimūniškoji algelė vėl pataps „kaip visų“? Ir kiek gi dar ilgai mes būsime tokie logikos atbuleivos, lipsime vis ant to paties grėblio nė neketindami pagaliau, anot rusų liaudies filosofo Prudkovo, žvilgterėti į šaknį? Juk dar, berods, Einšteinas yra pastebėjęs, kad visiškas idiotizmas yra vėl ir vėl daryti vis tą patį, kaskart tikintis visiškai skirtingų rezultatų.
Ką dar esmingai negirdėto tautai naujieji dariniai galėtų pasiūlyti? Kad nevaržomo gobšumo, sorry, „laisvos rinkos“ šalyje pagaliau bus priimti įstatymai, apribojantys gobšumo oligarchų viršpelnius, suvaldantys antstolių-notarų klanų, natūralių ir visai nenatūralių monopolijų ir kartelių apetitus? Tik tokių siūlytojų jau yra buvę, jie kartą net apsižioplinę tokį įstatymą prekeivoms buvo priėmę, tik paskui jiems tie patys prekeivos įdėmiai ant pirštų parodė ekonominius demokratijų principus, ir liaudies interesų atstovautojai staigiai prabalsavo atbulyn.
O gal jie, pvz., sugebėtų atimti lietuviškos žiniasklaidos kontrolę iš transnacionalinės reitingų kompanijos, perduodant ją vyriausybinei, skaidriais principais veikiančiai nacionalinei įstaigai? Sutinku, nenormalu, kai valdžia per daug kišasi, bet argi nepalyginamai atbuliau yra tai, kad ideologiją – esminę šalies gyventojų vertybinę sistemą – per žiniasklaidos finansinių srautų reguliavimą lietuviams iš esmės diktuoja maksimalaus pelno principais besivadovaujanti užsienio firma, kurios metodikų, veiklos principų, pagaliau finansinių dalykų Lietuvos Valstybė niekaip negali įtakoti-audituoti?
O gal kuris nors naujasis darinys išdrįstų pasiūlyti išstot iš anti-žmogiškojo NATO, savo baltais ir pūkuotais bombonešiais taikiai bombarduojančio ne tik išgalvotais pretekstais užpultus jugoslavijų-irakų-afganistanų-libijų „režimus“ kartu su taikiais jų gyventojais, ne tik savo nuosavų vasalų, sorry, „sąjungininkų“ valstiečius Pakistano vaziristanuose, bet savo pačių nuosavus piliečius nuosavuose dangoraižiuose? Ar pasiūlytų bent išvesti savo lietuviškąjį kontingentą iš nelegaliai okupuotos šalies? Taip, mes Afganistane prisidedame prie nepalyginamai klaikesnės okupacijos, atbulai kažkieno pavadintos „taikos misija“, nei patys ne per seniausiai patyrėme.
O jei niekaip nebegalime iš tos agresorinės organizacijos išstoti, gal kuris nors politinis susivienijimas pasiūlytų priimti įstatymą, įpareigojantį visus oficialiuosius asmenis, agituojančius bei dedančius rezoliucijas už „karines taikos misijas“ į jas privaloma tvarka visų pirma išsiųsti savo nuosavus pačius artimiausiuosius, o tik po to – svetimus vaikus, vyrus ir žmonas? Ar įsivaizduojate, kiek karų pasaulyje sumažėtų, jei Lietuvos pavyzdžiu pasektų tokios bombonešiuotosios demokratijos, kaip ES su JAV? Gal visi pasaulio karai pagaliau liautųsi iškart? Kokios ES direktyvos trukdo tokį įstatymą priimti mums? Jis juk būtų ir visai moralus, ir visai logiškas, palyginus su dabartiniu atbulumu, kuomet drąsūs valdžios atstovai savo kūnu įvairiose tribūnose stoja už „taikos misijas“, tačiau jas vykdyti kažkodėl siunčia kitų kūnus.
Gal būt tuomet mums nebereikėtų nei skylėtosios „krašto apsaugos“, vienodai pražiopsančios sparnuotuosius sienos pažeidėjus ir iš „draugų“, ir iš „priešų“ pusių? Šiais laikais ta „apsauga“ skirta greičiau saugoti vis labiau turtėjančias grupuotes nuo vis labiau gyvenimu nusiviliančios liaudies, nei nuo kažkokių menamų agresorių. Be to, šiuolaikiniai karo meno menininkai jau tiek kartų įrodė, kad dabar karus laimi ne kariuomenės, bet tie, kurie sugeba efektyviai įbauginti arba perpirkti priešininko generolus, juolab kad nevaržomo vartotojiškumo sąlygomis tai padaryti nėra taip jau sudėtinga. Čia galima prisiminti ne tik neseną Libijos generaliteto parsidavėliškumą, ne tik šiomis dienomis vykstantį Sirijoje, bet ir mūsų prieškario kariuomenės, išlaikytos už liaudies pinigus, neveiksnumą būtent tuomet, kuomet liaudžiai jos veiksmų labiausiai reikėjo,- juk su anuometine Lietuvos aneksija sutiko ne tuometiniai eiliniai kareiviai ir karininkai, bet visų pirma kariuomenės vadovybė. Arba kariuomenės vadovybės vadovybė, koks skirtumas. Iš kitos pusės, ką tai šiuolaikinei kariuomenei ginti nuo kažkokių menamų agresorių,- realius pedofilų klanus, parsidavinėjančius politikus ir teisėsaugininkus, vis labiau saiką prarandančius Lietuvos turtuolius? Įtariu, kad moralinis ideologinis potencialių šauktinių pamatas irgi – ties lūžio riba, už kurios apie rimtą gynybinės pareigos vykdymą kalbėti būtų nebevisai rimta.
O gal naujieji judėjimai galėtų pasiūlyti tautai pripažint Palestinos nepriklausomybę ir jų valstybės atkūrimą 1967 metų sienose? Ne? Tai gal tuomet bent paskelbti ekonominį rasistinio Izraelio režimo embargo, ką rimtai svarsto, pvz., įtakingi Norvegijos politiniai sluoksniai? Lietuvai juk svarbu tarptautinė teisybė, ji gi pripažino net tokios tarptautinės logikos atbulybės, kaip narkotikų bei žmogaus organų prekybos centru tapusio Kosovo nepriklausomybę!
Gal, tuo pačiu, jie, atėję valdžion, galėtų pasiūlyti Europarlamentui atsisakyti sankcijų prieš nebranduolinį Iraną bei pasiūlyti sankcijas branduoliniam Izraeliui, kuris, atbulai nuo persų, ne tik nėra prisijungęs prie branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, bet netgi pats siūlė jį kažkada parduoti buvusiam apartheidiniam Pietų Afrikos Respublikos režimui? (Nuorodos žingeidiems pagoglinėt: „dimona reactor“, „Israel offered to sell South Africa nuclear weapons“, „mordechai vanunu“…)
Gal naujos partijos, gavusios valdžią, galėtų bent viešai įvardinti visų vietinių funkcionierių, prisidėjusių prie galimybės Lietuvoje atsirasti slaptiesiems kalėjimams, sąrašą su jų prisidėjimo lygiu? Argi tai nėra pačios atbuliausios moralės dalykas, galėjęs nutikti Respublikai svetimos valstybės iniciatyva? Argi visi tie asmenys iš to sąrašo neturėtų būti apkaltinti valstybės išdavyste, kurios rimtumo su Pakso „išdavyste“ nė iš tolo negalima lyginti? Argi VSD, taip nuosekliai ir operatyviai išaiškinančiame tokias teroristes, kaip Kusaitė, surašyti tokią pažymą būtų taip jau sudėtinga?
O gal naujosios politinės organizacijos sugebėtų pastatyti į vietą patį VSD? Kad jis, be jokių kalbų, Seimo ar Prezidentūros įgaliotiems asmenims pareikalavus, pateiktų visą turimą medžiagą dominančia tema? Nes lig šiol, kiek stebiu, tik VSD stato į vietą ir prezidentus, ir prezidentes, ir politikus, ir verslininkus, ir t.t. bei daro tai tokiais atbulais metodais, kad galvojančiam žmogui būtų pakankamai keblu išvengti net tokios neįtikėtinos implikacijos, jog Drąsius Kedys „nusižudė“ būtent su šio departamento rezoliucija. O kokios išvados sektų iš tokios prielaidos, galvoti man pačiam nebedrąsu…
Gal, grįžtant prie vietinių reikaliukų, naujos organizacijos nepasikuklintų pasiūlyti ne sumažint Seimo narių skaičių, o tiksliau – jų algų biudžetą, bet atbulai – padidinti liaudies atstovų atlyginimus, pvz., 20 kartų? Neskubėkite sukioti piršto ties smilkiniu, geriau be emocijų, kaip tie išmintingieji kurmiai iš klasiško tarybinio multiko, paskaičiuokime patys: į biudžetą paskutiniais metais įkrenta apie 16 milijardų litų pelno, pajamų, PVM, akcizų bei visokių kitokių deklaruotų ir paslėptų mokesčių bei rinkliavų pavidale,- tai yra Lietuvos gyventojų pinigai, sumokėti valstybei; padalinę 16 milijardų iš deklaruojamo gyventojų skaičiaus suapvalinto lig 3 milijonų gausime, kad vidutiniškai kiekvienas pilietis, įskaitant kūdikius ir pensininkus per metus į biudžetą sumoka apie 5000 litų, arba grubiai – 500 litų per mėnesį; Seime yra 141 seimūnas, gaunantis suapvalinus 7000 Lt „ant popieriaus“ per mėnesį,- t.y. seimūnų atlyginimai grubiai kainuoja vieną milijoną litų per mėnesį arba, vėl gi grubiai, 30 centų nuo žmogaus iš tų 500 litų per mėnesį! Ar nelogiška būtų sulygti, kad Seimo nariai, patvarkę įstatymus taip, kad kiekvienam piliečiui mokesčiai sumažėtų 10 procentų, t.y., jis atiduotų valstybei vietoj 500 – 450 litų, o iš sutaupytos penkiasdešimtinės du su puse lito užmokėtų seimūnams už gerą darbą? O gal nesismulkinkime ir sumokėkime jiems už tai ne 2.5, o visus 5 litus, gal tuomet mūsų mokesčiai, mokestinei bazei nemažėjant, sumažėtų 20%,- tik po vieną procentą už kiekvienus „nepriklausomybės“ metus? Tuomet ir išeitų, kad garbaus seimūno, tęsinčio savo pažadus liaudžiai alga padidėtų 20 kartų ir vidutiniškai siektų netoli 150 tūkstančių! Tik įsivaizduokite, kaip keblu tuomet pasidarytų visokioms rubikoninėms interesų grupuotėms seimo narius papirkti,- joms tam tiesiog nebepakaktų pinigų. Kame blogybė, jei liaudies išrinktieji gautų dideles algas, už rimtą atlygį ten sutiktų dirbti rimti specialistai, bet nuo to daugumai būtų tik geriau? Gal atbulybė yra kaip tik dabar, kuomet visokie pasišventę abonentai visokiausiomis priemonėmis stengiasi, kad seimūnų būtų dar mažiau, kad mažėtų jų algos, kad rimti žmonės vengtų Seimo kaip infekcinės ligoninės? Kad įstatymdarius būtų galima dar lengviau papirkti nevaržomo godulio šalyje?..
O gal naujieji politiniai pajėgumai išdrįstų kvestionuoti, pvz., valiutų valdybos modelį? Juk kas, tiesiai šviesiai kalbant, tai per vundervaflis? Ne, tai ne mechanizmas lito stabilumui užtikrinti, bet atbulai – Lietuvos ekonomikai yra maloniai leista sąlyginai stabiliai jaustis tol, kol ji per valiutų valdybos mechanizmą mokės duoklę ir tiesiogiai, ir per Europos centrinį banką į JAV Federalinę Rezervų Sistemą, kuri iš esmės yra privati struktūra. Kaip tai? Ogi paprastai: dabar Lietuva neturi teisės pati emituoti savo valiutos, atsižvelgdama į vietinės ekonomikos poreikius; ji gali spausdinti litus tik griežtai pagal savo rezervų, pagrinde JAV doleriais ir eurais (euras iš esmės yra lygiai tokia pat dolerio išvestinė, kaip, pvz., zlotas euro), didėjimo apimtis. T.y., Lietuvos centrinis bankas atlieka tik banalios valiutų keityklos ir „reguliatoriaus“ (koks gi tai reguliatorius, jei jis tik prižiūri, kaip vykdomi kažkur kitur nustatyti normatyvai? Tai greičiau kažkokio šeimininko valios vykdyti pastatytas vietinis prievaizdėlis, sargis) funkcijas. Lietuva, kaip bet koks ekonomiškai užkariautas kraštas, gali išleisti tik tiek litų, kiek pajėgia įpirkti ją ekonomiškai užkariavusios valstybės iždo vekselių. O kas yra iždo vekseliai? Tai- tiesioginės įmokos į valstybės užkariautojos biudžetą, t.y., duoklė. Lietuva, klasiškas vietinių funkcionierių subinlaižiavimo okupantams pavyzdys, pasirinko patį sau neparankiausią šio modelio variantą,- ji ne tik negali pati, atsižvelgdama į savo ekonomikos poreikius, monetizuoti savo BNP prieaugį taip, kaip pati apsiskaičiuoja, bet ji negali pati nė lito kurso reguliuoti! Ką bekalbėtų iškiliausieji Lietuvos ekonomistai, realūs kainų pavyzdžiai Lenkijos (taipogi besisukančios užburtame „currency board“ duoklės rate, tačiau bent jau atstovėjusios sau teisę pačiai nustatyti savo valiutos kursą) supermarketuose rodo Lietuvos pasirinktos monetarinės politikos ydingumą. Tik jei kažkokia politinė jėga nuspręstų šio jungo atsisakyti ir pradėtų bandyti savo ekonomikoje tvarkytis pati, per JAV reitingų agentūras, kapitalo ištraukimą Lietuva būtų kaip mat vėl parklupdyta ant kelių ir užmaukšlinta tuo pačiu valiutų valdybos jungu. Va, vos Birutė Visokavičienė prieš kelis metus tik suabejojo esamo valiutų valdybos modelio tikslingumu, ir jos vyras šiandien sunkiai begali apsiginti nuo jį užpuolusių teisinių negandų mailiaus…
O gal naujosios politinės jėgos sugebėtų sustabdyti duoklę Lietuvos žmonėmis? Pagalvokite tik, kuri sistema yra efektyvesnė – buvusios Tarybų Sąjungos, kuomet per visą tarybinį laikotarpį miško kirtimui, geležinkelių statybai ir kitais sumetimais buvo deportuota skirtingais šaltiniais remiantis grubiai apie 50 tūkstančių lietuvių, ar per paskutinį taip vadinamos nepriklausomybės dvidešimtmetį, kuomet Lietuvą iš esmės irgi priverstinai paliko, vėlgi skirtingais šaltiniais remiantis arti milijono žmonių?
Tai ką gi tuomet tie naujieji politiniai, be juoko, gerbiamų žmonių susivienijimai siūlo? Aaa, kovą su korupcija… Nevaržomo gobšumo, sorry, laisvarinkinės neo-demokratijos šalyje… Kažkaip nepatogu prieš Einšteiną. Kaip jam paaiškinti, kodėl pas mus viskas – taip atbulai…
Seimo nario algos pakėlimas jokia naujovė. Vagnorius padidino algas teisėjams iki tuo metu “kosminių aukštumų”. Priėmė atskirą teisėjų pensijų įstatymą. Atsieit “neims kyšių”. Kas atsitiko? Rezultatas: padidėjo tarifai.
Kalba eina apie pakėlimą dešimtimis kartų. Vagnorius nepadidino nė dvigubai,- apie kokias “kosmines aukštumas” kalbate?
Jei neskrupulingo seimūnėlio alga- 7 kLt, pasiūlyk jam už kokį įstatymą, iš kurio susižersi papildomus šimtus milijonų (rubikonai, VP ir pan.), tarkime 10 kartų daugiau- 70kLt ir “daugumos atstovui” bus sunku nepagalvoti apie save. O jei jo alga būtų, tarkime 150kLt, jam suvedžiot jau tektų siūlyti bent pusę milijono, tokiu atveju daugumos seimo narių papirkinėti jau nebeapsimokėtų ekonomiškai.
Yra toks reiškinys kaip infliacija. : )
Vagnorius padidino kokį 10 – 20 – tį kartų, nes iki tol teisėjai gaudavo tiek pat kiek panašaus lygio kiti tarnautojai, pvz., policijos valdininkai – milicijos karininkai, po to KT teisėjo atlyginimas patapo 19 000.
Kam to reikėjo?
Juk teisėjai gauna “sukramtytas” bylas, jose beveik neatlieka jokių veiksmų, neturi jokios kontrolės dėl savo sprendimų, o dar gauna ypatingas algas.
Ko neišpuikti?
Straipsnyje kalba apie seimūnus, jūs- apie teisėjus. Nematot skirtumo? Man tai keista, kai vienas ginčijasi apie ratus, kitas apie kedus.
Esmė ta, kad nuo algų teisėjams pakėlimo buvo pradėtas visuomenės išsluoksniavimas į “reikalingas” profesijas ir “nereikalingas”, nors iki tol visi valdininko tipo darbuotojai, nesvarbu kur dirbo, gaudavo vienodai, nes jų išsilavinimas ir darbo pobūdis ir yra vienodas.
Tuo pačiu buvi sukeltos ir seimūnų algos, kai, tuo tarpu, jie nieko ypatingo nenuveikia.
Vagnorius padidino algas teisėjams (ne visiems) dešimtis kartų.
Beje, 2011 06 08 delfi straipsnyje “E.Kūris siūlytų didinti Seimo narių atlyginimus (819)” cituojamas valstybininkas E. Kūris:
“Pasak E. Kūrio, daugelis patyrusių, išsilavinusių ir kompetentingų žmonių niekuomet gyvenime nesiektų tapti Seimo nariais, nes darbo užmokestis parlamente pernelyg žemas”
Tuo tarpu profesorius E. Kūris sako, kad daugelyje valstybių aukščiausi atlyginimai mokami centrinių bankų vadovams, aukščiausių teismų teisėjams ir kitiems pareigūnams. „Mes nebūtinai turime žiūrėti į prezidentą kaip atskaitos tašką“, – teigė teisininkas.
VP ir Rubikon ras ir 50 milijonų, o po to atsiims pakėlę mokesčius dešimteriopai.
Vat ir ne,- jie negali kainų pakelti 10tis kartų, kitaip žmonės išeis į gatves su šakėmis, nes, pvz., už šildymą šiandien mokėti ne 500, bet 5000 praktiškai neišgalėtų niekas.
Šiuo metu Seimo nario, neinančio jokių pareigų parlamente, atlyginimas „ant popieriaus“ siekia apie 6,9 tūkst. Lt, „į rankas“ – 5,2 tūkst. Lt.
Tai yra Seimo narys gauna 8 minimalias algas (MMA 850 Lt).
Manau, kad tai esamų valstybės valdžių teisinimas snobų lygio argumentais, abejonių skleidimas, kad norintieji ateiti į valdžią taip pat nieko negalės pakeisti, nes viskas yra nepajudinami dalykai, sąlygoti pasaulinių procesų ir jėgų. Taigi, – “mažas esi ir pakeisti nieko negali”, – tūnokime toliau…
Beje, apie valstybės valdžių sąrangos pertvarkymą, tinkamą teisingumo vykdymą, rinkimų, kai pagal dabartinę jų tvarką patys kandidatiuoja patys balsus skaičiuoja, tvarką, savivaldybių valdymo ir kt. esmines problemas autorius netgi neužsimena, kai būtent šių dalykų tinkamas sutvarkymas pirmiausiai yra visoms permainoms rastis būtina sąlyga.
Akivaizdu, kad be jų tinkamo sutvarkymo kapitalizme negali tinkamai funkcionuoti nei rinka, nei demokratija. Be to, tik populistas gali manyti, kad šiuo metu yra galima alternatyva Lietuvos narystei NATO, ES ar JAV partnerystei.
Na žinot, nėra alternatyvų NATO! Man kaip tik atrodo atbulai,- nėra didesnio už šia mintį populizmo šiandieninėj Lietuvėlėj. Be to, žmonės sako net jei jus suvalgė, jūs turite dvi išeitis…
Prieškaryje žmonės irgi manė, kad nėra alternatyvos savai kariuomenei, tik paskui pasirodė, kad praktiškai skirtumo tarp jos turėjimo ir neturėjimo nebuvo jokio.
Tarp kitko, Suomiją rusai irgi buvo užpuolę, tik Suomija ir šiandien nėra NATO narė. Ir Švedija.
Matyt, esate iš tų “suvalgytųjų” tarpo, aš ne iš jųjų…
22 metus
partinės gaujos skriaudė ir skurdino Lietuvos bendruomenės silpniausiuosius žmones.
Jei taip bus daroma ir ateityje, tai dešimteriopai padidintos duoklės partinių gaujų seimūnams esamo skurdo ir skriaudų nesumažins.
Labai netikėta tokį populistinį kratinį išvysti „Alko“ svetainėje…
Durnelio paistalai, net neverta visą straipsnį skaityti. Man užteko ir pradžios.
Tikrai – sapalionės.
DRASOS KELIAS ,jeigu ne jie tai kas tada , aš alternatyvų nematau.
Kiek seku informaciją, tai susidariau vaizdą, kad DK nesimato asmenų, kurie žinotų ką konkrečiai būtina daryti, o juo labiau, kaip kvalifikuotai padaryti, kad neprieštarautų demokratijai ir Konstitucijai.
Jie ir tesiekia vieno – šiltos kėdės.
Jie dirba, o nepliurpia.
Laisvas laikraštis pristato dar vieną sąrašą:
Socialdemokratai patvirtino savo galutinį Seimo kandidatų sąrašą, kuriame net dvi pavardės žmonių, išgarsėjusių per vadinamąjį Kauno pedofilijos skandalą. LSDP sąraše 41 vietoje įrašytas „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Arkadijus Vinokuras, 47 vietoje atsidūrė buvusi Vaiko teisių apsaugos kontrolės įstaigos vadovė Rimantė Šalaševičiūtė.
A.Vinokuras išgarsėjo savo straipsniais, kuriuose Neringa Venckienė buvo keikiama paskutiniais žodžiais. Nuo A.Vinokuro kliuvo ir prezidentei Daliai Grybauskaitei, kai ji dar 2011 m. atsisakė atleisti N.Venckienę iš teisėjos pareigų. Tada A.Vinokuras išvadino D.Grybauskaite tokiais žodžiais : „Frigidiška sterva“, „dvasinė politinė prostitutė“
Socdemuose be vinokurų yra ir povilonienės.
Ir visi tokie yra tik tam, kad susižvejoti tam tikrų grupių balsų.
Peršasi išvada, kad Drasos kelias yra socialdemokratų partijos klonas. Juk ir Gylys, buvęs Socdemų ministras dabar su DK, vadinasi, DK kaip papildomas jų būrys. Ne, balsuosiu tik už Tautininkų sąjungą. Galų gale visi mes privalome rūpintis savo tautos likimu.
Autoriui – jei iškeliate klausimus, pasiūlykite ir atsakymus. Pabėdavoti visi protingi… O atlyginimas visiškai neblogas atskaitos taškas… Jei Snoro bankroto administratoriaus pono (ši)Coo(po)perio mėnesinis atlyginimas 100 000 Lt., vadinasi jis už Lietuvos prezidentą (ę) vertingesnis 5 kartus, o už seimo narį beveik 20 kartų… Nesamonių nesąąąąąąąmonė…. Mano supratimu atlyginimas turi atspindėti žmogaus naudingumą tautai, valstybei, visuomenei ir valstybės aukščiausiųjų asmenų atlyginimas turi būti atskaitos taškas visiems ir tiems patiems verslininkams. Bet kokios pajamos viršijančios prezidento atlyginimą turi būti apmokęstinamos gerokai paaukštintu tarifu…
O man kažkodėl regisi, kad autoriaus klausimai yra ir šiokie tokie atsakymai-pasiūlymai.
Kadangi straipsnis labai taikliai parodė, kaip mūsų visuomenei po nosim kiša visišką moralinį šūdą ir vis tvirtina, kad tai keksiukai… Pavyzdžiai tikrai labai taiklūs, todėl ir norėjosi išsamesnių siūlymų – Ką daryti?
manau, kad atlyginimai bei visokie uzdarbiai visame pasaulyje yra labai amoralus, o zmoniu mastymas ir morale nesikeicia dar nuo viduramziu. Zmogui duota Dievo gana ribotos galimybes, ir tu galimybiu skirtumo amplitude nera tokia jau plati. Tad mirtingas zmogus gali buti apdovanojamas tik maksimum dviguba pinigu suma nei skiriamas minimumas visiskam vargsui. Tad ir bankininkas, ir superaktorius , ir prezidentas gali gauti tik dvigubai daugiau uz bedarbio pasalpa. Bet ne, jam ,tam genijui sitai net i galva nesauna, tai koks jis protinguolis?
man keista kad niekas neisgirdo esminio klausimo. O jis paprastas – ka turetu pasiulyti nauja politine jega, kad nesikartotu su 60-ais sukurtu rinkiminiu sablonu? Ka jis paskui raso velniai nemate – galima vertinti ivairiai. Kad ir kaip apmaudu, ir atsakymas toks pat paprastas. NIEKO niekas negali pasiulyti. Saukstai po pietu. Cia kaip su ta ilga kartim. Kol jinai pusiausvyroje, ja stacia laikyti nesunku. Bet kai jau pasviro gerai – paleisk ir bek gelbetis. Sita krize yra sistemos krize, ne technine, ne finansine kaip cia daug kas trimituoja. Saknys supuvo. Techniniai sprendimai nebeveikia, visi matom. Visi siuolaikiniai einsteinai vieningai bliauna kad “mes nezinom ka daryti”, ir “situacija nebekontroliuojama”. O cia tos algos, ta korupcija yra viso labo simptominiai reiskinukai, nieko nelemiantys, niekam neidomus. Kadangi nebeiseina vairuoti laivo, reikia sokti i maza valti ir meginti vairuoti ja. As nematau kitos iseities. Asmeniskai…
VIEN SONGAILOS TEIKTI PROJEKTAI (90 proc. jei ne daugiau blokuota):
1.Keli Songailos siūlymai sudaryti Seimo komisiją dėl Garliavos įvykių. Bet Seimas viską atmetė, o žiniasklaida apie tai kas tai pateikė sutartinai tylėjo.
2.Tada veikė Songailos suorganizuota visuomenininkų komisija, Išvados tikrai profesionalios.(vadovas MRU profesorius S. Arlauskas)
3. Baudžiamojo kodekso 117 straipsnio pakeitimai (sankcijas už valstybės išdavystę, į išdavystės sąvoką įtraukiant ir energetinės nepriklausomybės interesų išdavimą.)
4. Kalbos gynyba (čia ir dėl dvigubų gatvių pavadinimų ir dėl angliškų užrašų kavinėse ir t.t.) Valstybinės kalbos, tautinių mažumų įstatymo pakeitimų projektai
5. Maksimalus pasipriešinimas Lenkų abėcėlės įvedimui (vardų ir pavardžių įstatymo projektas).
6. MMA -1000 litų. Projektas, kuriam Kubilius priešinosi kiek galėjo. Seimo priimtas tarpinis variantas.
7. Kova prieš Lenko kortos dalinimą Lietuvos piliečiams. Čia ir kreipimasis į Konstitucinį Teismą ir bandymas priimti atitinkamus įstatymus Seime (Baltarusija seniai uždraudė, o vakarų šalyse jos neįvedė pati Lenkija)
8. Ypatingojo prokuroro įstatymo projektas
9. Privačių pensijų fondų apetito apribojimo projektai (šiuo metu jų pinigai dirba ne Lietuvos ekonomikos naudai )
10. Etninės kultūros globos įstatymo projektas
Dar lietuviškų mokyklų gynyba teismuose, kova su Vilniaus savivaldybė dėl pinigų švaistymo (kai kurios lenkų, rusų mokyklos užpildytos 25 proc. proj. pajėgumo, o mokam už tuščių pastatų šildymą VISA Lietuva) ir t.t.
Konferencijų dėl Emigracijos, Nedarbo, VAE, Šilumos kainų organizavimas (dalyvavo geriausi mokslininkai, specialistai. Jų pranešimai yra.) ir t.t.
Iš visų tai tik kovos su lenkomanais pastangos yra kažko vertos.
Ir tai, kažkodėl, Songaila, nors turėjo galimybę Tomaševskiui iškelti ikiteisminį tyrimą už šmeižtą, kad jis , būk, buvęs kaip tai KGB sudėtyje, to nepadarė, ko niekaip negalima suprasti, nes tai buvo proga tą veikėją pažaboti.
Plaukioji paviršiuje, tai tiek ir tenumanai
Manau ,kad Lietuvos seime reikalingi tokie žmonės kaip gerbiamas Alvydas Butkus: http:abutkus.wordpress.com
liudnoka ta Einsteino tiesa. Bet negi balsuosi uz tuos pacius tik todel, kad vis vien niekas nepasikeis? Jei dauguma laimetu Drasos kelias, bent jau jie Lietuvoje ivestu Seimo valdzia, t.y. zmoniu isrinktu atstovu valdzia, be to, atstatytu teisinguma bent jau Garliavos byloje.
Na ir naivybė – neišpasakyta, kaip jie gali įvesti Seimo valdžią, jeigu Konstitucija nustato valdžių pasidalinimą tarp Seimo, Prezidento ir vyriausybės, Teismo. Toks valdymo galių pasidalinimas yra demokratijos principo reikalavimas.
Beje, atidavus visą valdžią Seimui, jis taptų komunistų Centro komitetu, grįžtume į sovietinį totalitarizmą.
zmogau, Seimas skiria Vyriausybe ir t.t. Viskas PRIVALO ‘vyniotis’ nuo Seimo-zmoniu rinktu atstovu. O kam ta Prezidentura-visiskai neaisku. Gal kad turetume kur pinigus pasvaistyti?