Rugpjūčio 25 d. Juodkrantėje vyks penktoji regioninė folkloro šventė ,,Pūsk, vėjuži!“.
Šventės idėja – minint iškilius lietuvių tautosakos rinkėjų vardus ir puoselėjant senąsias žvejų tradicijas atgaivinti žmonių, šiandien gyvenančių pamaryje ir visoje lietuvininkų žemėje, bendravimą ir tiesti kadaise besidriekusius draugystės tiltus tarp marių krantų, būtinai prisimenant vėją – žvejo duondavį, guodėją ir teisėją.
Šventėje kartu su folkloro ansambliais „Ramytė“, „Kuršių ainiai“, „Skalviai“ ir kt. bus galima padainuoti senųjų lietuvininkų dainų, pašokti, pažaisti žvejų žaidimų, paragauti Pamario krašto valgių – „Žvejo kieme“ vyks amatų, tautodailės bei kulinarinio paveldo mugė. Vakaro koncerte „Pajūrėly, pamarėly“ šventės svečiai galės susipažinti su Pamario ir Dzūkijos krašto etnine kultūra bei dainuojamąja tautosaka, pasigrožėti Lietuvos liaudies kultūros centro atkurta kuršių genties I–XIV a. archeologinių kostiumų kolekcija.
I–XVI a. archeologinių kostiumų atkūrimas – tarsi senovės Lietuvos materialinės kultūros paveldo atgaivinimas ir grąžinimas dabarties kartoms. Pagal atliktus kuršių genties, gyvenusios Vakarų Lietuvos teritorijoje, aprangos tyrimus sukurti aštuoni unikalūs kostiumai, atspindintys I–XIV a. skirtingų laikotarpių dėvėseną ir istorinę raidą. Kostiumus sudaro drabužiai, avalynė, įvairūs aksesuarai ir juvelyriniai dirbiniai.
Atkuriant kostiumus remtasi Vakarų Lietuvos pilkapių archeologine bei Vakarų ir Vidurio Europos lyginamąja moksline medžiaga. Pastebėta, kad šios teritorijos gyventojai gerokai daugiau puošėsi metalu negu, pavyzdžiui, rytinėje Lietuvos dalyje. Lyginant tekstilės lopinėlius, mokslininkų surinktus iš visos Lietuvos archeologinių paminklų teritorijos, pastebėtas spalvų ir tekstūros (audimo, juostų vijimo technikos), drabužių kirpimo ir konstravimo bendrumas ne tik Lietuvos, bet ir Europos aprangoje. Tai palengvino atkurti audinių gamybą, kirpimą bei fasoną, dėl to atsirado galimybė parodyti ne tik atskiro priešistorinio laikotarpio stilistiką, bet ir atsekti dėvėjimo kaitą. Kostiumai turtingi juvelyrinių dirbinių, odinių aksesuarų, ginklų ir darbo įrankių.
Šventės rengėjas Liudviko Rėzos kultūros centras.
Pagrindiniai rėmėjai: LR Kultūros rėmimo fondas, Neringos savivaldybė.
Partneriai: Lietuvos liaudies kultūros centras, Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras, Neringos miesto įmonės ir įstaigos.
