Praėjusį šeštadienį Ariogaloje vyko tradicinis politinių kalinių ir tremtinių sąskrydis, kurio metu buvo priiminėjamos rezoliucijos. Vienoje jų sakoma: „Sąskrydžio dalyviams didelį susirūpinimą kelia naujai susikūrusių ir dar skubotai besikuriančių prorusiškų, atvirai komunistinių ir tiesiog populistinių partijų ir apsimetėliškų visuomeninių judėjimų gausa“, – teigiama dokumente. „Tokios partijos ir visuomeniniai judėjimai, kaip A. Paleckio Socialistinis liaudies frontas, K. Prunskienės Lietuvos liaudies partija, K. Brazauskienės Demokratinė darbo ir vienybės partija, V. Romanovo Lietuvos žmonių partija, V. Žiemelio Krikščionių partija ir visai „šviežios“ N. Venckienės, D. Kuolio ar žurnalisto L. Balsio bei kitos, dažnai neturinčios nei rimtesnių programų, nei pakankamai konsoliduotų komandų, kad galėtų dalyvauti šalies valdyme, bet urmu besiveržiančios į rinkimus, tik kelia sumaištį žmonių galvose“.
Keista ir įžeidu, kad dokumente „Drąsos kelio“ partija sulyginta su A. Paleckio Socialistiniu liaudies frontu. Įsidėmėtina, kad „blogiečių“ sąraše nėra svetimtaučio verslininko vadovaujamos partijos. Ypač skaudu tiems politiniams kaliniams ir tremtiniams, kurių gausu tarp „Drąsos kelio“ rėmėjų. Tai suprantama, nes kas atjaus skriaudžiamą, jei ne tas, kuris pats patyrė skriaudą – juk Klonio gatvės gynėjų tarpe žinomi disidentai ir sąžinės kaliniai, moraliniai autoritetai Nijolė Sadūnaitė, Robertas Grigas ir Alfonsas Svarinskas, Algirdas Endriukaitis ir kiti.
Nepriekaištaujame Ariogaloje susirikusiems tremtiniams ir laisvės kovotojams bei jų palikuonims – rezoliucijas rašė ne jie. Jas rašė konservatorių „elitas“ – tie, kurių nusikalstamo aplaidumo dėka žodis TIESA buvo supurvintas. Tie, kurie, anot Vytauto Landsbergio, ne tik ”stovėjo po medžiu“, kai buvo grobiama maža mergaitė, bet ir prisidėjo prie šio valstybės vardu įvykdyto nusikaltimo. Tie, kurie nieko bendro neturi ir neturėjo su pokario pasipriešinimu, bet dabar puikuojasi TS-LKD rinkiminio sąrašo viršuje. Ką bendro su kova už laisvę, su tremtimi turi renginyje dalyvavusi Vilija Aleknaitė-Abramikienė? Ar Stasys Šedbaras, buvęs sovietinis kadrų inspektorius ir prokuroras, už pusvalandžio konsultaciją pareikalavęs 800 Lt iš politinio kalinio – invalido, netekusio rankos per pabėgimą iš lagerio? Kodėl sąskrydyje nedalyvavo prof. Vytautas Landsbergis, nors programoje buvo numatyta? Nes jie ir jiems panašūs sudarė sudarė slaptą suokalbį prieš konservatorių garbės pirmininką ir įkūrėją, jie užgrobė partijos viršūnę vieninteliu tikslu – išsilaikyti kėdėse.
Gerbiamieji tremtiniai, laisvės kovų dalyviai bei jų palikuonys! Nesileiskite manipuliuojami naujosios nomenklatūros, kurie naudojasi jumis savanaudiškais tikslais. Neklausykite sirenų balsų, klausykite tik savo sąžinės balso, neklystančio tėvynės ir tiesos meilės jausmo…
A.Patackas teisus. Manipuliacijos politkaliniais ir tremtiniais vyksta nuo pat Lietuvos okupacijos prad=ios, kada ir radosi ir tremtiniai ir politkaliniai. Jau lageriuose ir tremimo vietose “atsiskleide protingi” lietuviai, kurie puto tautieciu saskaita/ buvo pinigais remiami SSSR/ LSSR komunistines mafijos/ parvyke i Lietuva tu strukturu buvo idarbinami bet kur, kur tik tapdavo naudingi KPSS/ LKP mafijai…Jie baigdavo aukstasias/ dirbdavo institutuose/ gindavosi disertacijas…o ju dori bendrazygiai budavo naikinami ir tremtyse/ lageriuose ir Lietuvoje..Sie politkaliniu statusu manipuliuojantys parazitai siandien ne tik dominuoja tremtiniu organizacijose skaldytoju pareigose, bet ir atsisako padeti naikinamoms partizanu/ politkaliniu seimoms. O V.Lansbergiui, tapusiam tautos valia ir savo noru patriotu vadu teks nesti atsakomybe uz itin prasta savo vadovavima ir iniciatyvos perleidima tautos parazitams. Ir nepamirskite- LKP ir ju smogikai (prokurorai, KGB/ VRM) buvo aktyvus KPSS egzistavimo ir patriotu naikinimo Lietuvoje garantas. Jei jie neatskleidzia iki siol savo juodo darbo me todikos, naikinant tautos laisves gynejus, reiskia jie liko istikimi KPSS mafijai tik dangstosi trispalve ir LT Himnu…
Kodėl geriau balsuoti už koaliciją “Už Lietuvą Lietuvoje”. Nors dar neprasidėjo pagrindinė rinkimų kampanija, visgi jau girdisi paskutiniai akordai:
1. Ne žodžiais, o darbais įgyvendinama vienybė. Susibūrė bent keturios Lietuvos tautai neabejingos jėgos, o dar kelios tariasi. Priminsiu, kad vienybė reikalinga net keliais aspektais:
a) dėl maksimalių rezultatų vienmandatėse, kad tokių pačių idėjų, moralės, veiklos žmonės konkuruodami tarpusavyje neatiduotų pergalės trečiam, dažnai priešingų pažiūrų. Panašioms jėgoms nesivienyti, tai tas pats kas vieniems prieš kitą kovoti, kai priešui leidžiama ilsėtis ir taip laimėti. Todėl tie kurie nesivienyja ir kokybiškai nesidera yra priskiriami jei ne priešams tai bent jau piktybiniams pasimetusiems saviškiams.
b) dėl maksimalių rezultatų finansų, viešųjų ryšių, reklamos, programinių nuostatų kūrimo, planavimo ir vykdymo. Norint profesionaliai vyldyti valstybę ir ruoštis valdymui reikia sukurti neblogą “centrinį aparatą”, kuris padėtų sukoordinuoti visas nuostabias idėjas, paskirti tinkamus prioritetus, sutelkti jėgas įgyvendinimui. Tam reikalnigi įvairialypiai resursai, įgūdžiai, kontaktai, finansai, strategijos ir t.t. Tik tie kurie susivienys pajėgs duoti rimtesnį atkirtį “atidirbtoms” sistemoms.
c) rimtiems darbams reikia daaaug seimo narių.. reikia mažiausiai daugumos, t.y. 71 idealiu atveju, nors po rinkimų dažnai būna pasimetusių ar persigalvojusių parlamentarų, taip pat kai kuriems sprendimams reikia dviejų trečdalių pritarimo.. Su mažesniais būreliais žmonių realūs pokyčiai sunkiai įmanomi. Mažas būrelis žmonių tiktų nebent reklamai, erzeliui kelti, toliau kankinti ir taip nualintą lietuvių tautą kivirčais. Tik rimtai susivienijusi komandą gali tikėtis didesnio skaičiaus išrinktųjų. Mažosios antisisteminės partijos dabar po vieną nesugebės sukurti nei rimtos reklamos, nei programos nei apsisaugoti nuo šmeižto ar kitų “juodųjų technologijų”. “Centrinio aparato” pedalus minti apskritai rekomenduojama ne patiems kapitonams, o suburtai “jūreivių komandai”, o kapitonams žiūrėti iš šono, styguoti strategija, pataisyti, parekomenduoti, supažindinti, ieškoti inovacijų, tiksliau užsiimti kadrais. Tik rimtas susivienijimas tai “paveš”.
d) patyrusio ir “dar naivaus” sinergija. Per pastaruosius mėnesius pastebėta, kad kai kurios naujos partijos visiškai nesitvarko savo darže, todėl kyla labai stipri abejonė ar jie sugebėtų tvarkytis Lietuvos didžiojoje politikoje. T.y. esant dideliam net vidaus partijos susiskaldymui, nevaldomam vidiniam šmeižtui, kurio atrodo niekas net nesiruošia sutvarkyti, iki paskutinės minutės kasdien keičiant nuomones, pervertinant savo jėgas iš esmės nenuveikus jokių rimtų darbų, net tų kurie buvo akivaizdžiai siūlyti partijos kolegų. Tos naujos partijos net neorganizuoja viešų diskusijų, neruošia pranešimų, tyrimų, modeliavimų, dažnai atvirkščiai – suvažiavimus daro slapta, peršokant kai kuriuos atsidavusius visuomeninkus – “jau lipama per galvas”.. Na beveik normalu, jei tai visiškai žalios partijos, bet jos turi jei ne bučiuoti ranką, tai solidžiai žvelgti į patyrusius ne “vienos problemos” vilkus, jau keletą metų veikiančius. Kurie taip pat grūmėsi įvairiose estafetėse dėl “Garliavos mergaitės”, dėl Visagino atominės elektrinės, dėl strategijų Lietuvai, dėl tautiškumo, dėl lietuvių išlikimo Lietuvoje, dėl šeimos vertybių, prieš alkoholizmą ir t.t. Taigi čia būtinas bendradarbiavimas tarp “senų vilkų” ir “naujų optimistų”, iš to gali išeiti nebloga sinergija, t.y. tas vektorinis atvejas kada 1+1=3. Bet tiems naujokams čia reikia suprasti savo naujoko vaidmenį ir mokytis iš vilkų, lengviau eiti į derybas, darbais, o ne žodžiais “nortėti visko čia ir dabar”.
2. Taigi jeigu balsuosime už koaliciją “Lietuvą Lietuvoje”:
a) paremsite tikrosios non-conformistinės Lietuvos vienybės siekiančius veikėjus, su apskritu stalu, nesislapstančius, kviečiančius visus dialogui
b) paremsite tuos kovojusius “už teisingą Lietuvą” ir “Garliavos mergaitę”
c) maksimaliai efektyviai panaudosite savo balsus, jėgas ir viltį, kad susidarys stipresnė jėga, balsai eis ne skaldymui, o vienyjimui
d) paremsite patyrusius ir nuosekliai veikiančius, geriau organizuotus veikėjus
e) turėsite daugiau vilties, kad “bus tvarka” ne tik susivienyjime, bet ir Lietuvoje
f) pagaliau galėsite švęsti ne tik opocizijos “opozicijos žudiko Mindaugo vienybės” dieną, bet ir tikrosios, taikios vienybės dieną, kai vienaminčiai atėjo į protą ir sunkią Lietuvai minutę surėmė pečius, nors ir nebuvo tai labai lengva.
http://vaikai.info/index.php/transliacijos-menu Veikia chatas.Lukiame draugisku, paprastu, geros valios zmoniu norinciu padiskutuoti apie ivykius Lietuvoje.
Ką tu čia, Patackai, maišai žmonėms protus dėl to Landsbergio. Valdžios postus užėmė, o būdamas juose akivaizdžiai nesusitvarkė. Manau, šimtą kartų būtų geriau, jeigu jis tuo metu būtų “stovėjęs po medžiu”…
Komentatoriau, V.Landsbergio nuopelnu pirmaisiais nepriklausomybes metais nepaneigs niekas. Taipogi jam lygaus lyderio tuomet nebuvo. O stai kodel jis pusiaukeleje sustojo? I si klausima taip pat bus atsakyta…
Balsuokime tik uz DRASOS KELIA.
Kada Dievas apšvies protą Patackui. Bet vilčių nedaug, nes tokiam amžiuje nuprotėjama negrįžtamai. O galėtų sau rašyti apie galindus, rasą, ieškoti prasmės lietuviškuose garsuose ir žodžiuose. Ten prasmės tikrai daugiau negu patvorių kliedesiuose.
Beveik žodis į žodi atitinka tai ką sakydavo KGB karininkas Algirdui Patackui eilinio tardymo metu. Ar čia jau jų vaikai nusipirkę kompiuterius tęsia jų darbą? O gal jie patys išėję į užtarnautą poilsį persėdo prie kompiuterių?
Pirmiausia reikia išrauti KGB -istinę sąmonę iš savęs, o tada jos ieškoti kituose. Ponas Jonai, atsipeikėkite pagaliau ir Jūs. Tapkite žmogumi, o ne mankurtu. Ir baikite svaidyti tuos savo kaltinimus niekuo dėtiems žmonėms. Pripurvinote jau pakankamai.
Būtent: Pirmiausia reikia išrauti KGB -istinę sąmonę iš savęs.
Tai pirmyn, ponas Jonai. Pasirodo, Jūs visai sukalbamas.
Jums aišku to nereikia. Blogi lietuviai. Jūs geras.
Išmintingojo širdis linksta į dešinę, o kvailio – į kairę. Saliamono ismintis
Tai išmintingųjų širdys dešinėje pusėje? Kaip įdomu.
Patackas labai ismintingas zmogus, tiesiog isiklausykit i jo zodzius
Realiame gyvenime viskas daug sudėtingiau nei atrodo žvelgiant per kabinetuose sumąstytas schemas. Algirdo Patacko laikysena Garliavos įvykių atžvilgiu, aktyvus dalyvavimas Drąsos partijoje, savo katalikiškojo angažuotumo suspendavimas (viename iš savo pasisakymų jis rašė, kad jis nejaučia esminio prieštaravimo tarp baltiškosios pagonybės ir krikščionybės) yra teisinga jo pozicija. Teisinga ir tai, ką jis rašo dabar politiniams kaliniams ir tremtiniams – “klausykite tik savo sąžinės balso, neklystančio tėvynės ir tiesos meilės jausmo”. Be galo prasmingi Lietuvos ateičiai jo baltiškosios praeities tyrinėjimai. Tačiau ar savo ankstesne visuomenine laikysena Patackas neprisidėjo prie lietuvių tautos skaldymo ir silpninimo? Ar ne jis intelektualiai pagrindė ir savo autoritetu pridengė lietuvių tautos skaldymą į komunistus ir nekomunistus, pirmuosius sutrypdamas į purvus, o antruosius išaukštindamas. Ar ne jis prisidėjo labai daug, kad kova prieš komunizmą (o ne kova už lietuvių tautą) būtų laikoma kriterijumi žmogui vertinti? Ar ne jis pats? Argi jis nesuvokiai, kad iš tiesų bent jau teoriškai žmogus galėjo stoti į kompartiją patriotiniais sumetimais? Ar ne jis pats prisidėjo tokia savo ankstesne laikysena, kad lietuvių politiniame ir kultūrinime elite įsigalėtų palankios suartėjimui su Lenkija nuostatos?
Tačiau tiek to. Visa tai yra praeitis. Tai, ką dabar, šiuo metu (2012 m.) Patackas daro yra labai gerai. Ar jis supranta, ką jis padarė anksčiau (skaldė Lietuvą) ar nesupranta, tai jau nebesvarbu.