Atokiausias vandenyno taškas nuo sausumos, kaip nesunkiai galima numanyti, yra, žinoma, Ramiajame vandenyne, tiksliau – pietinėje jo dalyje. Jis vadinamas Nemo tašku – povandeninio laivo kapitono Nemo iš Žiulio Verno fantastinio romano „20 tūkst. mylių po vandeniu“ garbei. Nemo taškas žymi didžiulio menamo apskritimo centrą – tame apskritime nėra nė metro sausumos. Įdomu yra tai, jog šis apskritimas dydžiu prilygsta Šiaurės Amerikos kontinentui.
Kaip Nemo taškas buvo nustatytas? Turint omenyje, kiek daug Žemės paviršiuje pribarstyta salų ir kokios chaotiškos yra sausumos žemynų kranto linijos, rasti Nemo tašką neturėjo būti paprasta. Tiksliau, tai buvo neįmanoma. Kol neatsirado GPS palydovai ir kompiuteriai.
1992 m. kroatų-kanadiečių kilmės inžinierius Hrvojė Lukatela (Hrvoje Lukatela) sukūrė geoerdvinę kompiuterinę programą, kurią pavadino „Hipparchus“. Kūrė jam tą, kad nustatytų, kurioje pasaulinio vandenyno vietoje glūdi Nemo taškas. Mokslininkas atkreipė dėmesį, jog atokiausias nuo sausumos taškas nuo trijų artimiausių sausumos pakrančių turėtų būti nutolęs vienodu atstumu. Programa „Hipparchus“ identifikavo vandenyno taško koordinates.
O jos tokios: 48°52.6′ pietų platumos, 123°23.6′ vakarų ilgumos. Kalbant daugeliui suprantama kilometrų kalba, Nemo taškas nuo trijų artimiausių pakrančių yra nutolęs per 2688 km. Kokios tos trys Nemo taškui artimiausios pakrantės? 1. Negyvenamas Diusi salos (Ducie island) atolas Pitkerno salų grupėje – į šiaurę nuo Nemo taško. 2. Maža Velykų salyno salelė Motu Nui – į šiaurės rytus nuo Nemo taško. 3. Atšiauri, palei Antarktidą iškilusi Maherio sala (Maher island) – į pietus nuo Nemo taško.
Anot „The Daily Traveler“ korespondento Keno Dženingso (Ken Jennings), vardas „Nemo“ kildinamas iš lotynų kalbos žodžio, kuris reiškia „niekas“. Visai įmanoma, jog Nemo taškas kol kas taip ir nėra sulaukęs nė vieno žmogaus.
Ta Ramiojo vandenyno vieta man visada atrodė pačia paslaptingiausia.Galbūt kažkada ten būta gyvenamo kontinento.Labai sunku suvokti tokias Ramiojo vandenyno disproporcijas.
o kaip įdomu?! O kodėl būtent ši vieta atrodė paslaptinga? Man tai žiūrint į Žemę, į vandenynus, į kalnus, į kosmoso platybes aplink ją – tiek nesuskaičiuojamai daug paslaptingų vietų…..
Nuo A
(aukščiau, gyviau)
iki Ž
(žemiau, nieko “Nemo”)
pažvelgus
http://www.google.com/imgres?q=turkmen+uzbek+kazakh&hl=lt&safe=off&sa=X&rls=com.microsoft:en-US&biw=1024&bih=594&tbm=isch&prmd=imvns&tbnid=I8-XtnKl-cM-HM:&imgrefurl=http://karmamatopoeia.blogspot.com/2012/04/uzbek-plov.html&docid=H-SZlaTVahFJtM&imgurl=http://1.bp.blogspot.com/-pthmCZYjNWU/T49JkoRJuYI/AAAAAAAADZs/hoeXtmdAc9k/s1600/DSC01890.JPG&w=1600&h=1200&ei=95AKULL4DaXB0gWK6PHcCg&zoom=1
ties A raide ir “antiNemo” tašką rastume
O aš Labanoro girioje ieškau Nieko vietelės.
Kiek laiko jau jos ieškai?
CHA
Šis “atradimas” yra visiškai nereikšmingas nei mokslui, nei visuomenei, tad jis pilnaii atatinka jo lotiniškąjį pavadinimą- Niekas! Todėl ir komentarų jis nevertas, nebent tiktai neigiamų.
O štai mūsų tautiečio Romualdo Zubino ( III-jo bei IV-jį geofizinių dėsnių atradėjo) padarytų atradimų komentarų pasigendu ir šiame lange, ir šiame puslapyje. O jug šie atradimai moksle yra išties revoliuciniai bei pasaulinio lygio ir praveria “langą” ne tiktai į praeitį bet ir į ateitį. Kada mes tapsime ne svetimų kraštų bet savo Lietuvos patriotais?
Taigi, kaip Lietuvos patriotas ir ieškau NIEKO nesugadinto plotelio Labanoro girioje.