Biržuvėnų karališkasis dvaras, vėliau tapęs privačia valda , minimas jau nuo XIV-ojo amžiaus. Jį valdė Žemaičių karuža Jonas Sebastijonas Kenstartas, Pajūrio seniūnas Aleksandras Vaina (po 1637 m.). 1670 m. iš Vladislovo Vainos dvarą įsigijo Tverų seniūnas Mikalojus Gorskis. Ši dvarininkų giminė XVIII–XX a. pradžioje pastatė dvaro sodybą su rūmais, oficinomis, pagalbiniais gyvenamaisiais (kumetynai) ir ūkiniais gamybiniais (arklidė, vežiminė, kalvė, vandens malūnas ir kt.) pastatais, užtvenkė Virvyčios upę, 1909 m. įkūrė kartono fabriką (veikė iki 1938 m.), pastatė lentpjūvę.
Iki dabar yra išlikęs principinis sodybos zonavimas bei dvaro sodybos centrinės, reprezentacinės dalies užstatymas, kurį sudaro ponų namas, oficina, arklidė sustatyti apie ovalinį parterą.
1995 m. dvaro sodyba įrašyta į naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, 2000 m. – įregistruota kultūros vertybių registre, 2005 m. – pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe, 2008 m. – paskelbta kultūros paminklu.
