Žmogaus proto vingiai, emocijų paveikti, yra nenusakomi. Talentingas publicistas Rimvydas Valatka su visa tūžmasties jėga puola naująsias jėgas, kurios, kaip „zvimbiantis sukiršintų bičių spiečius“ puola visus ir viską: „…valdžia totaliai bloga, valdymas nesąmonė, visi ten prie lovio vagys, teisėsauga korumpuota, nes valdo pedofilų klanas, prezidentė irgi parsidavė, o mes jai šast ir atkeršijom žemyn lekiančiais jos reitingais, tegu žino“. Vis labiau plečiasi „juoda radikalizmo dėmė“. Reljefiškai piešiami naujųjų jėgų personažai: „…jūs nebūsite išrinkta į Seimą, su aplombu rėžia besikeikianti teisėja keiktis taip ir neišmokusiai Seimo liberalei. Dvidešimt pavardžių iš šio sąrašo reikia įsidėmėti, beda pirštu į sąrašą Sąjūdžio radikalų veteranas. Skamba kaip įsakymas „atmontuoti“ keletą akademikų. Už tai, kad turi nuomonę. Išlenda pražuvėlis pakaunės maištininkas, pora sprogdintojų, kurie ir svetimus, ir savus sprogdino, bet, nors ir įrodyta, nesėdo, ir niekas nereikalavo po to teisingumo. Užuodžia griovimo valandą?“.
Pasitelkiama ir klasika – XVIII a. rašyti „Apmąstymai apie Prancūzijos revoliuciją“, kurių autorius yra konservatizmo klasikas Edmundas Berkas (Edmund Burke, „Reflections on the Revolution in France“, 1790 m.), kur negailestingai demaskuojami ir pašiepiami jakobinai – aistringieji Prancūzų revoliucionieriai, triuškinę visus ir viską; apie juos sakoma, kad su prancūzais elgėsi kaip įsiveržusi priešo kariuomenė: „…reikia visiškai performuoti liaudį, kurią norima padaryti laisvą, – sugriauti prietarus, pakeisti jos įpročius, apriboti poreikius, išrauti ydas, išgryninti troškimus“.
Taigi, kovoje su „ultromis“ pasitelkiamas būtent konservatizmo klasikas.
Negi tai liberalo-individualisto virsmas į konservatorių? Bet kodėl nutylima, kad E.Berkas pabrėžė labai svarbų skirtumą tarp revoliucijų Prancūzijoje ir Amerikoje. Amerikos revoliucija iš esmės buvo konservatyvi, nes priešinosi iš pašalies primetamai tvarkai (lygiai kaip Lietuva priešinasi Briuselio siūlomoms tolerastinėms „vertybėms“, lygiavai vietoj lygybės). Kodėl nutylima, kad E.Berkas padėjo pagrindus neokonservatizmui, kur ypač pabrėžiamas moralinis paveldas ir jo dermė su teise ir kurio daigai jau dygsta ir Lietuvoje?
Bet idiotiškai trumpame internetiniame formate ne vieta prakilnioms teoretinėms diskusijoms. Vertingiausia Rimvydo Valatkos tekste yra tai, kad keliamas klausimas – kuri Lietuva yra tikra? Ar ta, naujųjų vienuolių ir juodųjų radikalų, lekiančių ant baltų arklių, ar praėjusio šeštadienio „kultūros nakties“ Lietuva, taip romantiškai ir patraukliai aprašyta: „…marios linksmų, iš pažiūros net laimingų žmonių, lauko kavinėse – nė vienos laisvos kėdės. Klegesys, alasą didina tai šen, tai ten transliuojamas futbolas. Kuo ne Paryžius, ne Berlynas, ne Roma? Mieste, kuriame dar prieš 22 metus viskas buvo nudažyta uniformine sovietlago spalva. Kuris vaizdas tikras? Kuriuo kliautis? Kad ir einant balsuoti?“. Klausimą galima persakyti ir klasikų kalba – ar revoliucija yra skiriama žmonėms, ar abstrakčiai idėjai? Kitaip galima nusišnekėti iki to, kad galima mylėti žmones, ir tuo pačiu 99% jų laikyti idiotais. Ar šią šizofrenišką nuostatą taiko sau autorius, teatsako pats.
Man gi norėtusi pasidalinti įspūdžiais iš to paties birželio nakties, kai būrelis jaunų žmonių rašė žvakelėmis užrašą TIE-SOS Nemuno krantinėje (šis įvykis nerado jokio atgarsio 15 min.lt, už tai buvo paskelbta, kad „antstolė Vaicekauskienė kartu su dviem kunigais išsivežė mergaitę“. Jei netikite, skaitykite ČIA ).
Taigi , to paties birželio naktis, šiltas vakaras, pakrikštytas lietučiu, jauni veidai, jaunos šeimos su vaikais, rūpestingai degiojančiais žvakutes, ir tyliai raminančiai kaip amžinybė tekanti upė. Atspindžiai ant vandens, gęstančio saulėlydžio varsõs… giesmės, pritariant gitaroms…
Tėvyne dainų ir artojų
Už ką tu mus šitaip baudi?
Į kokį džiaugsmingą rytojų
per skausmą ir kraują vedi?
iš kur šitas pyktis ir kerštas
tas melas vardan Lietuvos
Kieno tas alsavimas karštas
virš vaikiškos mano galvos
Tėvyne tu mano, tėvyne
Su kuo ir prieš ką tu eini?
Kodėl tu draskai man krūtinę
Ir ko tu taip ieškai many…
Buvau aš ir Vilniaus naktyje. Išties, laisva, atpalaiduojanti… o dar jei prancūziško vyno taurė, autoriaus alter ego, ramaus vakaro spleen‘as. Tarsi tie patys atspindžiai, ir žmonės, „iš pažiūros“ laimingi… na ir lengvos beprasmybės, un non-sens l’ennui atšešėlis.
Tad kuris vaizdas yra tikras, kuri Lietuva yra tikra?
Tikros – abi. Teisi tik viena.
Algirdas Patackas, pakaunės patvorio maištininkas
Valatka seniai parodė savo veidą, ypač užsakomojoje žurnalistikoje. Sulaukęs tokio amžiaus kito jau neturės
su tais dviem kunigais tai viršūnė. O blogiausia tai, kad tuo sakiniu kazkas ir patikėjo.
Naktis gal ir buvo, kultūros – nelabai…
Šiaip – jei reikia įrodinėti, kad naktinėjanti Lietuva ‘tikresnė’, vadinasi, nieko ‘tikra’ toje ‘tikresnėje’ ir nėra…
Stiprybės, Jums, Algirdai, kovoje už TIESĄ
Matyt, Seimo partijoms rinkiminei propagandai pinigų netrūksta, tai kodėl gi abiems – Valatkai ir Patackui nepavaidinus artėjančių Seimo rinkimų “Kalėdų senelių” – tuo neužėmus niekeliais iki rinkimų “liaudies”, nepavedžiojus jais už nosies rinkėjų tokiu svarbiu priešrinkiminiu periodu, kad demokratijos, valstybės dalykai tokiu metu šmėsteltų tik fasado rūpestėliais. Dėmesiui nuo tikrų problemų atitraukti puikiausiai pasitarnauja ir “kultūros naktis” ir “mergaitinės-žvakutinės” akcijos…
Taigi, abu “kalėdseniai” dirba išsijuosę, dirba efektyviai, juk praktiškai jokioms pajėgesnėms konkurencinėms politinėms jėgoms susiburti taip ir nepavyko. Seimo, valdžios partijos pasidalijo į vienus ir kitus – vieni aršiai “rašė”, kiti nemažiau aršiai “trynė”… Taip vaidinant, realus rinkėjų supriešinimas pavyko puikiai – emocinių rinkėjų balsavimas už savo partijas tapo garantuotas, kitiems rinkėjams ir tolau savigarba neleis dalyvauti nežinia kame…
Vienos ir tos pačios valdžios priešpriešinė dvirankystė yra suvaidinta aukštame populistiniame lgyje. Tuo pasiekta, kad, tų pačių Seimo partijų sutūpimo Seime po rinkimų galimybės, jau esant jų tiesiojoje, išsaugotos su kaupu.
Tad už “kalėdsenių” paslaugas galima tikėtis gausaus atpildo…
Romėnai garbino dviveidį Janusą, lietuviai kaip kilę iš romėnų…, vis tenkinasi dviveidžiu Seimu – iki nežlugs…
Visų pirma tai Lietuviai ne nuo romėnų
O šiaip rašote absoliučias nesąmones : (
Tikra tiesa – nepatingėjau, perskaičiau. Iš tikrųjų ’15 min.’ aprašo idilišką ir taikų meergaitės perdavimo mylinčiai mamai vaizdelį – jos perduoti atvyko antstolė Vaicekauskienė su 2 kunigais.
Kuo mus laiko ši žiniasklaida/purvasklaida? Kiek pasistūmėjome nuo gūdaus sovietmečio?
Ką gi, laukia spalio mėn. rinkimai – puikiausia dirva pareikšti savo pasipiktinimui dėl piliečių mulkinimo, neteisybės, cinizmo, demagogijos ir svarbiausia – dėl protu neįsivaizduojamo smurto prieš vargšę Garliavos našlaitę
R. Valatkos cinizmas ir jo rašomi talentingi kitų niekinimo – neigimo straipsniai ir parodo, kad jis pats yra tas juodasis angelas, pranašas. Šviesių darbų, iniciatyvų iš jo nesulaukėme. O gal kas žino ir gerus jo darbus?
Stiprybės autoriui, drąsiam, protingam ir pagarbos vertam žmogui.
Ko nepasakysi apie Valatką. (Juk gudrumas ir išmintis, gilus požiūris į pasaulį ne tas pats:) Man tai tokie žmonės – šiukšlės. Tokio mentaliteto žmonės gyvena pagal savo siaurus interesus, jie tarpsta kažkokioje specifinėje netikroje erdvėje, manatys, kad gali manipuliuoti kitais. Deja, taip nėra. Žmonės turi savo galvą ir širdis.
Valatka parsidavėlis… o gal niekad ir nebuvo lietuviu? O gal jam gerai taip, kaip yra? Juk visokių žmonių yra… Gal jis aklas ir kurčias?
Mylim Patacką. Pagarba Patackui. Patackas – doras, garbingas žmogus.
Valatka jau niekad tokiu nebebus.
Labai gaila, kad nupirktas šis protingas apžvalgininkas. Nemanau, kad jis kalba savo mintimis ir rašliavomis. Algirdo Patacko nenupirks – jis ir mintimis, ir darbais, ir siela LIETUVIS.
Toks iš jo ir lietuvis, jeigu Pilsudskį “perša” Lietuvai laikyti savu…
Jums gerbiamasis iki PATACKO tautiškumo dar toli bėgti. Sakau bėgti nes eidamas nenueitumėte.
Patackas- supergarbingas žmogus…Nei signataro rentos neima,nors sveikatos problemų turi ( o kiti seniai iš rentos gyvena) ,nei sklypo nepaėmė…Taupo kilniai Tautos pinigus, kuriuos švaisto Kubilius ir ko…..
KK rašeiva- Jasukaitytė net du sklypus ,regis, susikombinavo kaip signatarė…
Valatka – dorovinis menkysta ir nykštukas ,palyginius su Patacko dvasingumu ir patriotizmu..
Patackas nieko neima, tai iš ko jis gyvena, nejau Pilsudskio “piršimu” į savus sotus…
Niekad nei mačiau nei girdėjau, kad Patackas bandytu reabilituoti Pilsudckį daugų daugiausiai jis nori pabrėžti jo Lietuviškumą ir taip ji vadindamas išdaviku.
O aš manau, kad toks, Patacko naudojamas, mistinis Pilsudskio siejimas su lietuviškumu įžeidžia lietuvio savigarbą ir svarbiausia paslėptai propaguoja lenkišką tautiškumą lietuviams, t.y. prisidedama prie to, ko Lenkija siekė Lietuvos atžvilgiu amžiais ir siekia šiandien.
Gali būti, kad tai yra Patacko trumparegiškumas, tačiau… Pilsudskio ir Lenkijos niekšybei Lietuvos atžvilgiu atskleisti 1918-1938 metų laikotarpiu istorinių faktų nors vežimu vežk, bet Patackas kažkodėl jais nesinaudoja!!!
Visa tai byloja apie jo patriotinių intencijų džiungles…
Visa tai byloja apie Tamstos šališką požiūrį – ir ne daugiau. Galbūt tai dėl žinių stokos, jei jau Pilsudskio siejimas su Lietuva Tamstai yra “mistinis”. Be to, niekaip nesuprantu, kokiu būdu pripažinti, kad Pilsudskis buvo sulenkėjęs lietuvis bajoras, kuris tapo savo tautos išdaviku, reiškia “paslėptai propaguoti lenkišką tautiškumą lietuviams”. Aš p. Patacką pažįstu asmeniškai, ir nė karto iš negirdėjau jokių teigiamų atsiliepimų nei apie lenkų okupaciją, nei apie dabartinius neojedinstvininkus. Šiuo atveju Tamstos kaltinimai yra iš serijos “jis toks, nes AŠ taip galvoju!”
Ką čia kalbėti – man Pilsudskis toks išgama Lietuvos atžvilgiu, kad jį minėti lietuvio liežiuvis apskritai negalėtų apsiversti.
Gi Patackas ne jo padarytas niekšybes Lietuvai vardija – istoriškai šviečia jaunimą, o “perša” lietuviui atlaidumą jam, apeliuodamas jo, atseit, lietuviška kilme pagal tai, kad dvarą turėjęs Žemaitijoje.
Tokį atlaidumo “piršimą” kilmės pagrindu laikau lenkiško tautiškumo propagavimu tarp lietuvių. Jis nebūtinai yra sąmoningas, bet gali būti ir dėl neišmanymo…
Beje, savo priekaištus Patackui reiškiau ir reiškiu motyvuodamas, o ne fraze, kaip pats prasimanėte: “jis toks, nes Aš taip galvoju”…
“Tuo tarpu Juzefui Pilsudskiui Lietuva – tik neaiškus sentimentas, kylantis lyg graužatis žvelgiant nuo Nemuno kranto, iš Druskininkų į negražinamai nutolusius, jau svetimus gimto krašto saulėlydžius. Lemtingąja riba buvo Vilniaus grobimas ir pralietas gentainių kraujas – mūšiuose su lenkais žuvo daugiau savanorių, nei visuose kituose frontuose kartu sudėjus. Nevykęs ir neteisingas yra lyginimas Vilniaus grobimo su Klaipėdos sukilimu – ten buvo išvyti svetimieji, o dėl Vilniaus buvo žudomi savi, to paties kraujo, ir tam nėra pateisinimo, to neatlygins jokie sentimentai išduotai tėvų žemei.” – niekaip neįžiūriu čia niekšybių nutylėjimo ir atlaidumo piršimo. Bet mes gerokai nukrypom nuo temos – šita diskusija turėtų būti po kitu straipsniu.
Pagarba Algirdui Patackui…
“(lygiai kaip Lietuva priešinasi Briuselio siūlomoms tolerastinėms „vertybėms“, lygiavai vietoj lygybės). ”
Va čia tai Patackas klysta. Ne Briuselis tai perša. Laikas būtų išsiaiškinti. Perša Stasbure įsikūrusi Europos Taryba.- The Council of Europa, kuri nieko bendro neturi su Europos Taryba – European Council. Taigi, pavadinimai tyčia parinkti mulkių mulkinimui. The Council of Europa yra nevyriausybinis think-tankas, Rusijos ir Europos žydų kongreso remiamas ir nepriklauso Europos Sąjungai. Trockistinės – sorošistinės ideologijos organizacija, nors kur kas nuosaikesnė, nei manoma Lietuvokje, kur viskas drastiškai perlenkiama.
rytoj seimo kosmopolitai ( Stundžio iniciatyva?) stengsis prakišti įstatymą dėl Lietuvos etnokultūros panaikinimo, nutraukiant šiai sričiai bet kokį finansavimą, o pinigus pervedant į bendrą katilą, kur jie gali nukeliauti gugenheimų statyboms ar kosmopolitizmo įtvirtinimui.