Š. m. birželio 11 d. žiniasklaidoje buvo paskelbtas akademikais įvardytų grupės asmenų viešas laiškas, kuriame kaip didelė moralinė klaida įvertintas Lietuvos valdžios mėginimas deramai pagerbti Laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio atminimą.
J.Ambrazevičius-Brazaitis – iškilus patriotas ir valstybininkas, buvo priverstas vadovauti tautai nepaprastai sudėtingomis politinėmis sąlygomis, ir jo veikla negali būti suprasta vadovaujantis tik dabartinės ideologinės konjunktūros klišėmis. Laiške ši veikla aiškinama ir vertinama supaprastintai ir tendencingai, atsiejant ją nuo konkretaus istorinio to meto įvykių konteksto.
Mes, žemiau pasirašiusieji, nedviprasmiškai pareiškiame, kad Lietuvos žydų bendruomenės sunaikinimas yra be išlygų smerktinas kaip didžiulis ir, deja, neatitaisomas nusikaltimas, kuriam negali būti jokio moralinio ir politinio pateisinimo. Tačiau šio nusikaltimo pasmerkimas neteikia jokio pagrindo vertinti tragiškus 1941 m. įvykius pagal supaprastintas ideologines schemas, taikant dvigubus moralinius standartus.
Laiško autorių klausiame:
Ar lietuvių tauta neturėjo teisės ginti savo laisvės ir priešintis sovietinei okupacijai ir aneksijai?
Ar po ištisus metus trukusio sovietinio teroro ir 1941 m. birželio trėmimų buvo jėga, galėjusi sutrukdyti karo pradžioje prasidėjusiam spontaniškam tautos sukilimui?
Kaip turėjo elgtis Lietuvos piliečiai tomis aplinkybėmis: su gėlėmis išlydėti okupantų armiją, vietos komunistinius kolaborantus ir Pravieniškių, Panevėžio medikų bei Rainių budelius? Su ginklu rankose stabdyti Vermachtą tuo atveriant galimybę ir toliau vežti Lietuvos gyventojus į Sibiro mirtį, o besitraukiantiems okupantams – palikti Lietuvoje dar daugiau nužudytų nekaltų aukų?
Ar istoriniu požiūriu teisinga, o moraliniu – sąžininga po daugiau nei pusės šimtmečio iš teisuolių pozicijos vertinti praeities įvykius žinant, jog tuometiniai jų dalyviai veikė ypatingomis istorinėmis aplinkybėmis ir, kaip dažnai nutinka istorijoje, iš principo negalėjo numatyti daugelio savo sprendimų ir veiksmų tolesnių padarinių?
Sąžiningas atsakymas į šiuos klausimus padėtų atsikratyti ideologizuoto ir konjunktūrinio požiūrio į mūsų istoriją. Tik sąžiningas ir atviras sudėtingų praeities įvykių apmąstymas bei vertinimas gali iš tiesų sutaikyti per juos nukentėjusius žmones ir tautas bei apmalšinti patirtų tragiškų netekčių sukeltą skausmą.
Parašai:
Arūnas Bingelis
Mindaugas Bloznelis
Alionidas Budrius
Antanas Buračas
Edvardas Čiuldė
Karolina Dapkutė
Valdas Daraškevičius
Vytautas Daujotis
Algirdas Degutis
Algirdas Endriukaitis
Bronislovas Genzelis
Lukas Grinius
Jonas Jasaitis
Jurgis Jonaitis
Justina Juodišiūtė
Santa Kančytė
Laurynas Kasčiūnas
Vytautas Keršanskas
Linas Kojala
Juozapas Labokas
Bronius Leonavičius
Sigitas Marčiukaitis
Domantas Markevičius
Marius Markuckas
Linas Virginijus Medelis
Kęstutis Milkeraitis
Jolanta Miškinytė
Romualdas Ozolas
Vytautas Paulaitis
Mindaugas Peleckis
Vilius Petkauskas
Martynas Pilkis
Jūratė Punienė
Jonas Punys
Vytautas Radžvilas
Arimantas Raškinis
Gailius Raškinis
Vytautas Rubavičius
Angonita Rupšytė
Nijolė Sadūnaitė
Arnas Simutis
Vytautas Sinica
Eugenijus Skrupskelis
Viktorija Skrupskelytė
Reda Sopranaitė
Linas Stankevičius
Nerijus Stasiulis
Paulius Stonis
Alfonsas Svarinskas
Petras Dovydas Šidagis
Arvydas Šliogeris
Jolanta Šrapnickienė
Stanislovas Švedarauskas
Daiva Tamošaitytė
Tomas Taškauskas
Laimutis Telksnys
Živilė Marija Vaicekauskaitė
Vaidotas Vaičaitis
Zigmas Vaišvila
Gediminas Zelvaras
Vaiva Žukienė
kada Lietuva issivalys nuo tokiu akademiniu siuksliu?idomu kiek tarp ju yra kitu valstybiu spec.tarnybu agentu,ar gaunanciu pinigus is uzsienio valstybiu?kas iniciatorius atviro laisko?kaip jie susije darbo rysiais-ar dalis pasirasiusiuju nejaute baimes del savo karjeros,jei nepasirasys?iskyla daug klausimu,nes sunku suprast is kur tiek daug antivalstybinio elemento Lietuvos padangeje.juk dauguma is ju(ar didele dalis,taip suprantu)mokina musu jaunaja karta Aukstosiose Mokyklose.Paleckis veikia atvirai,Prunskiene veike atvirai.didziausia Lietuvos beda ir yra butent ne jie,o uzsimaskave pektakoloninkai,kurie grauzia valstybe is vidaus
Tarp pasirašiusių-ir liūdnai pagarsėjęs Edvardas Čiuldė.Vėl rezgama kažkokia kiaulystė. 😉
Ponai akademikai,
ar ryžtumėtės atsakyti va į tokį konkretų klausimą: ar lietuvių (ir ne tik lietuvių) tautos žmonės yra iš prigimties moraliniai išgamos, kaip ne pažodžiui, bet iš principo teigiama talmude? Nes, kaip galima suprasti iš jūsų viešo pasisakymo, logiškai neabejotinai rėmėtės būtent tokia nuostata, nes, gal iš mentalinio tingėjimo, o gal iš apgalvoto melo (visos teisybės nepasakymo) paskatų savo kreipimesi nė nepamėginote paanalizuoti anuometinės “antisemitinės retorikos” priežasčių. Logiškai nepaneigsi: jei Antram Pasauliniam karui prasidėjus, ženkli dalis lietuvių buvo antisemitiškai nusiteikusi be jokios priežasties, reiškia mūsų anuometiniai tautiečiai, vyrai ir moterys, tėvai ir vaikai, močiutės ir seneliai buvo blogi ir piktavaliai iš prigimties, kaip pažodžiui teigiama, pvz., Karališkoje Toroje.
Gerbiami akademikai, jei jau jūs esate tokie vieši, rašote tokius viešus laiškus, gal malonetumėte atskleisti tautai ir savo moralinius santykius su judaizmu?
Ir paskutinis klausimėlis, brangūs akademikai: ar galite patikimai moksliškai paneigti, kad va už tokį laišką jums, jei jis būtų buvęs parašytas 1940aisiais, mane NKVD požemiuose būtų be teismo sušaudęs juodbruvas kumpanosis enkavėdistas, o mano visi giminės, žmona, vaikai, net artimi draugai būtų nedelsiant ištremti į užpoliarines tundras?
Ko čia visi įsikando “akademikai, akademikai … “. Ar tarp aną laišką pasirašiusiųjų buvo bent vienas mokslų akademijos narys (Niujorko mokslų akademija nesiskaito :-)) ?
Tai kad šitie ponai ne į temą kalba. Ką su tais klausimais norėta pasakyti? Žinoma, kad lietuviai turėjo teisę priešintis tiek sovietų, tiek nacių okupantams, žinoma, kad nebuvo prasmės stabdyt sukilimo, jei jau jis buvo “spontaniškas”, žinoma, kad žmonės veikė pagal to meto aplinkybes. Kas su tuo gali nesutikti? Bet ne apie tai kalba. Kalba apie tai, ar galima žudyti niekuo dėtus žydus, jei kažkokie žydų išgamos trėmė, žudė lietuvius? Aš iš spaudos žinau, kad daugybė lietuvių yra žudikai, išdavikai, prievartautojai, tvirkintojai, vagys ir plėšikai, bet man nei į galvą neateitų mintis laužyti kaukoles kitiems, po ranka pakliuvusiems lietuviams. To meto vyriausybė be jokios abejonės žinojo apie žudynes, nes jas vykdė jai pavaldžios struktūros. Brazaitis buvo vyriausybės galva ir koks jis ten bebūtų patriotas, bet jei po patriotizmo vėliava žudomi niekuo dėti žmonės, tai spjaunu aš ant tokio patriotizmo. O esminis klausimas, ar normalu tokiems vyriausybės veikėjams skirti tiek dėmesio? Mano nuomone- ne. Patackas čia graudeno apie didvyrį studentą. Taip jis buvo narsus šalies gynėjas ir jo vardas neturi būti pamirštas. Bet jei tas studentas būtų išminavęs tiltą, o paskui laužtuvu užmušęs pirmą po ranka pasitaikiusį žydą, ar jis ir toliau būtų didvyris? Man jis tebūtų paniekos vertas avigalvis. O jums?
Tamstytei reikėtų paskaitinėti ne vien “akademikus’. O juk yra pakankamai ir apie nuotraukų klastojimus , ir apie lietuvių žudikų skaičių, ir apie Brazaičio išteisinimą, ir t.t. Reikia tik noro turėti. Beje, galima daug medžiagos rasti ir apie civilių – beginklių vaikų, moterų, neįgalių senių žudymus dabar, šiandien, Palestinoje… Taip sakant, ne pirmą po ranka pasitaikiusį, o kiek pasiekia kulka.
Net jei tas sukilimas nebuvo spontaniškas, tai kas visus tuos įvykius galėjo sustabdyti?
Niekas.
Mažiau paistykite.
Problema yra ta, kad mums lietuviams ir daugeliui kitų tautų neįmanoma argumentuoti – kalbėti visa filosofinių, istorinių, psichologinių ir kt. argumentų visuma – t.y., neįmanoma apžvelgti “tam tikros tautos” santykių su mūsų tauta ir su kitomis tautomis aspektų visa apimtimi. Mes turim teisę kalbėti tik labai siaurame aptariamos problemos diapazone – chronologiniame, geografiniame etc. Bet koks išėjimas iš išanksto nubrėžtų rėmų gali būti atinkamai įvertintas ir susilaukti atitinkamos reakcijos. Aš, žinoma, nekalbu apie komentarus internete, o apie arumentuotus straipsnius, studijas. Tai galioja ir 1941 m. birželio įvykiams. Išeities paliekama viena – diskutuoti ar lietuviai žudė žydus ar ne. Jei ir žudė, paklausti kodėl – draudžiama.
Mielas komentatoriau, pasivadinęs „po velnių“. Yra viena tokio Škėmos „pasaka“. Tikrai ji neturi nieko bendro su antižydiškumu. Taigi…
Prieina prie vokiečių kareivių, apstojusių žydus, jaunuolis ir klausia vieno kareivio: „Galima tam žyduliui suduoti per galvą jūsų kastuvėliu – jis man panages adatom badė.“ Kareivis leido, tas sudavė. Ano žydulio vardas buvo Izaokas.
Šeštasis dešimtmetis. Niujorkas ar Čikaga, nepamenu. Beprotnamis. Susitinka jame anų dienų jaunuolis ir… tas pats anų dienų Izaokas. Pasidžiaugė ir vėl sugrįžo prie anų jaunystės dienų: nusprendė pakartoti įvykius, bet netikėta kliūtis – niekaip negali viso to atlikti, nes nebeatsimena, kurioje durų pusėje stovėjo stalas. Savaitės, mėnesiai ėjo. Lietuvis su žyduliu atkakliai sprendė šitą atminties sukeltą problemą, bet veltui. Taip besiginčijant vieną dieną jiems ėmė ir užkliuvo psichiatrinės sanitaras negras Vaitas. Abu nusprendė suduoti kastuvėliu anam į galvą. Sudavė ir nuėjo į tualetą. „Ir vėl tas vokietis. Ko jis susiėmęs galvą ir vis palinguodamas nuolatos dejuoja ir rėkia, kad yra paaukotas?“ – klausė nuščiuvę vienas kito anuodu.
Pastaba. Toje „pasakoje“ nepaminėtas kitas paaukotasis, nes „pasakos“ rašymo laikais atgailavo tik vienas iš dviejų.
Taip, komentuotojau „po velnių“, jūs teisus, ir niekas to tūkstančio žydšaudžių neužstoja, kaip ir išsilavinę žydai neužstoja savų proletarinių enkavėdistų ir moprininkų (meždunarodnaja organizacija pomošči borcam revoliuciji). Bet ar tikrai tos pavaldžios struktūros buvo iki galo pavaldžios? Ar jūs tikrai tai žinote? Ar tikrai dokumentai šitai patvirtina? O gal galėjo būti ir taip, kaip dabar yra su mūsų teismais ar antstole (o aš neduosiu, šito nedarysiu)?
Liūdnoka, kai apšmeižiamas žmogus, kuris, visą gyvenimą ėjo ten, kur reikėjo „užkišti skylę“.
Na gerai, Ar jūs iš esmės sutinkate, kad Brazaitis žinojo apie žydų žudynes, kurias vykdo, tarkime, nepaklūstančios valdžiai struktūros? Kokie galėtų būti padoraus žmogau veiksmai tada. Pirmas- bandyt sustabdyt, o kaltininkus- teisman. Nepadaryta. Tarkime, aplinkybės neleido. Antras, jei jau matyti kas darosi, o paveikti neįmanoma- atsistatydinti, pasiųst visus nx ir, pvz., bent jau viešai išsakyti savo požiūrį, pasmerkti nekaltų žmonių žudynes. Nepadaryta. Aš sau darausi vienokias išvadas, jūs darykitės kitokias, bet esant tokiam nuomonių skirtumui su ceremonijomis ir paminklais, sakyčiau, kiek paskubėta.
Na gerai, Ar jūs iš esmės sutinkate, kad J.Paleckis ir A.Snieckus žinojo apie lietuviu kankinimus, žudynes, tremimus, kurias vykdo, zydu tautybes zmones- P.Raslanas, N.Dusanskis? Kokie galėtų būti padoraus žmogau veiksmai tada. Pirmas- bandyt sustabdyt, o kaltininkus- teisman. Nepadaryta. Tarkime, aplinkybės neleido. Antras, jei jau matyti kas darosi, o paveikti neįmanoma- atsistatydinti, pasiųst visus nx ir, pvz., bent jau viešai išsakyti savo požiūrį, pasmerkti nekaltų žmonių žudynes. Nepadaryta. Aš sau darausi vienokias išvadas, jūs darykitės kitokias, bet esant tokiam nuomonių skirtumui su ceremonijomis ir paminklais, sakyčiau, kiek paskubėta.
Aš tai sakyčiau, kad Sniečkus su Paleckiu buvo nesulyginamai didesni niekšai. gerai nežinau, bet man atrodo, kad tie veikėjai jau senokai iškritę iš kandidatų oficialioms ceremonijoms ir paminklų statymui sąrašo.
Kokios struktūros, kurias “galėjo” paveikti Ambrazevičius, vykdė “žydų” žudynes?
Jūs (komentaras komentatoriui “Po velnių”) matot tik viena – atliktus veiksmus – ir tik vienos pusės veiksmus, o kaip su kitos pusės – šiuo atveju ne veiksmais, o nuostatomis? Atrodo, jos taip pat nebuvo taikios. Žmonės tai jautė, matė, patyrė.
Komentuotojui „po velnių“
(…) Ir žydų klausimo Brazaitis neapleido. Dėta daug pastangų jiems gelbėti. Kai pas Brazaitį atvyko siaubo apimta Kauno žydų delegacija, jis tuojau pasiuntė Laikinosios vyriausybės krašto apsaugos ministrą generolą S. Raštikį pas vokiečių generolą von Rogues pareikšti „nepasitenkinimo ir susirūpinimo šiuo reikalu“ ir vyriausybės vardu prašyti sustabdyti Kaune bei provincijoje vykdomą baudžiamąją akciją prieš žydus. Prof. A. Damušis mums primena generolo Von Rogues atsakymą: „Jūs nesate prie to pripratę, turėsite priprasti. Tai daro ne vokiečių kariuomenė, o gestapo.“ (Vytautas Antanas Dambrava. Nesibaigianti rezistencija / Bernardinai.lt)
Štai yra faktas. Kodėl vienam iš anų susirūpinusių akademikų jo nepakomentavus plačiau? Jei šis epizodas, kurį mini Dambrava, pakankamai ištyrinėtas, gal galima būtų gauti bibliografinę nuorodą. Gal komentuotojas „po velnių“ gali nurodyti tokį šaltinį. Būčiau dėkingas.
Tas komentuotojas žino tik žydomasonų nurodymus, todėl gieda savo giesmę (lietuviai – žydšaudčių tauta) ir giedos.
Juos paveiktų tik dievo teisme iššauktos A.Hitlerio vėlės liudijimai. 🙂
P.S. dar apie A.Hitlerio nuostatas:
tikras lietuvis Pranešimo tema:
Parašytas: Ket Bal 14, 2011 1:56 am
Užsiregistravo: Šeš Bal 19, 2008 8:46 am
Pranešimai: 3294 Legionierius rašė:
Pateikiu citatą originalo kalba:
“Indem ich mich des Juden erwehre, kämpfe ich für das Werk des Herrn.”
Pabandžiau išversti pirmą sakinio dalį ne literatūriškai, o pažodžiui:
1. iš vokiečių
– tuo metu kada aš ginuosi nuo žydo;
2. iš anglų
– stovėdamas savęs sargyboje prieš žydą.
Dabar pasižiūrim rusišką vertimą:
борясь за уничтожение еврейства. Šis vertimas aiškiai neatitinka parašyto teksto prasmės.
Gal būt galima padaryti tokį jau viso to sakinio literatūrinį vertimą:
kovodamas prieš žydavimą, aš atlieku dievo misiją.
Dabar paaiškinu kodėl taip išverčiu:
1. tekste nėra, vis tik, aiškiai išreikšto siekio naikinti kokią tai žmonių grupę;
2. еврейство, mano žiniomis, gali reikšti žydiją, o gali – žydavimą, nes žodis еврействовать (žyduoti) yra išvestinis iš žodžio еврейство; Taigi prie minties atvedė rusiškojo vertimo autorius;
3. siekia kovoti ne su kokiu tai žydu (parašyta vienaskaita, o ne daugiskaita) aplamai, nes tokio nebūna (todėl sakinyje žodis žydas reikštų kažko įvaizdį, gal, pvz., jis turi omenyje žydą kaip blogio įvaizdį, kas atitiktų rusiško žodžio жид = blogas žmogus reikšmei?), o su žydavimu, t.y. užsiėmimu, kuris jam netinka. Žydavimo, kaip žinia, esmė yra gudravimas;
4. rusišką vertimą, kaip man pranešė vienas forumietis, padarė koks tai neobjektyvus, t.y. suinteresuotas suklaidinti, žydas.
Išvada: toks A.Hitlerio teiginys, turint omenyje tam tikrą tokio gudravimo žalą, yra kaip ir suprantamas, ir šiame sakinyje nėra, vis tik, pasakyta apie tikslą žudyti žmones.
http://ru.wikipedia.org/wiki/Еврейство
http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=44655265
http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=144&t=1158
gerai kvaksėti tokiems ,,po velnių” , kai sėdi tamiai prie kompo, paukšteliai čiulba už lango ir filosofuoja jaunuolis o …prasidėtų karo veiksmai pirmas į krūmus bėgtų, va tokie tie raudonieji klapčiukai, tik pyrstelėti sugeba virtualiai .,,,,
Žiūrėti per šiandienos situacijos prizmę į dramatiškus prieškario alikus daugiau nei juokinga.
Ir įsivaizduoti, kad kažką galėtum, būdamas be jėgos, prieš ginkluotus.
Ne, nejuokinga ir tik taip ir tegalima žiūrėti, nes kitaip labai lengvai nusivažiuosime iki to, kad bus pateisinama viskas. Net NKVD nagų lupinėtojų ir akių badytojų gerbėjai galės sakyti: toks buvo metas, tokia buvo ideologija, tokie buvo įsakymai ir įstatymai… Ne, kiekvienas nekaltų žmonių kankintojas ar žudikas turi žinoti, kad niekada negalės pasiteisinti to meto aplinkybėmis. Man nejuokinga. Suprantu, kad laikai buvo klaikūs, bet buvo milijonai žmonių, kurie nei per plauką neprisidėjo prie to meto baisybių. Čia aš ne apie valdžios veikėjus kalbu.
Meluoji – kuo Ambrazevičius prisidėjo prie baisybių?
Kolaboravo su naciais, kurie kartu su lietuvių išgamomis žudė žydus.
Kas tas yra – kolaboravo?
Jie , kaip vyriausybė, atsirado anksčiau nei naciai, o po to išsilaikė tik neilgą laiką, po ko jam netgi teko slapstytis.
Kur tu randi kokį tai bendradarbiavimą?
P.S.
apie lietuvių išgamas, kaip tu sakai.
Nekaltų žmonių žudymas yra nepateisinamas, betgi žinome, kad tai iššaukė daugelio žydų, dirbusių stalinistams ir žudžiusių lietuvių tautą, veiksmai.
Todėl derėtų kalbįti apie žydų išgamas, kurie užkūrė visą tą katilą?
Nes smetonmečiu jokių panašių dalykų nebuvo net iš tolo.
Taip, kad patys š pridirbot, o kada gavot atgal, tada jau jūs nebekalti?
Papildau:
yra netgi tam tikra , kad ir labai minimali, teigiama tų įvykių ypatybė – nesiintegravę į vietinę visuomenę (kas šiais laikais yra vienareikšmiškai suprantama kaip blogis: A.Merkel – “multikultūralizmas žlugo”; Šarkozy už nesiintegravimą trėmė iš Prancūzijos čigonus ir t.t, ir pan.), o gyvenę štetluose “žydaI” JAU BAIGĖ (?) UŽGYVENTI LIETUVĄ – BENT JAU PO STALININIŲ REPRESIJŲ, kuriose dažnai žydas buvo aukščiau Lietuvoje nei, kad lietuvis, todėl tie įvykiai atstatė Lietuvą – ji vėl tapo lietuviška (o ne žydų šalis, kaip jie jau ją kartais vadino).
Ir tai pažymi poetas:
Katastrofijus
Jei jau “oponentai” pereina prie, jų manymu, sunkiosios artilerijos, tai su jais solidarizuodamasis palaikysiu šią iniciatyvą.
Žydšaudžiams pagerbti
Pasirinko jie būti prakeikti, ne garbės ar valdžios jiems reikėjo.
Išvalyt savo Gimtąją šalį jie nuo žydiško maro norėjo.
Ne dėl turtų ar ordinų žudė. O tautinė idėja dar šviečia.
Neišlikim ir mes abejingais, kai Tėvynė Ją ginti pakviečia.
Prisiminki – mūs bočiai paliko mums kadaise tarp jūrų Tėvynę.
Tą valstybę, didžiausią Europoj, ilgai kūrę, išlaikę ir gynę.
Tai mes ėmėm gyventi atsargiai, kitai šaliai tarnauti, drebėti.
Kur dvasia ta, kur vedė lietuvius visus priešus aplink nugalėti?
Kalavijai seniai surūdiję miestuos mūsų, kur slavų apsėsti.
Mums mažytę išlikusią dalį Lietuvos galim pereiti pėsti.
Ir prie Baltijos jūros užspeisti nebandysim šalies išlaisvinti?
Ir pradėsim visiems, kas tik nori, paskutines jos pėdas dalinti?
O štai ką Lietuvos laike apie Lietuvą rašė sionistas:
1899 m. Nahum Slouschz (nežinau kaip tą žydišką pavardę užrašyti lietuviškai) savo knygoje “Kelionė per Lietuvą” rašė – “We are in the Jewish country”.
(t.y. jiems Lietuva – jau nebe Lietuva, o žydų šalis)
http://litvaks-lithuanian-jewish.com/about-project/
http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=124&t=7110
Tų profesorių aš nepalaikau. Jie chlamas.. Visus juos sugadino tarybinis laikotarpis. Jei podabartinės nepriklausomybės tokių būtų, kaip Mykolas Krupavičius, Mykolas šleževičius, Steponas Kairys, Kipras Bielinis, Viktopras Beržinskas, Jurgis Žitinevičius, Bitė Petkevičaitė, Felicija Bortkevičienė, Gvildienė….Žvigtelėkite Lietuvos Abumą, Paskaitykite Steigiamojo Seimo Stenogramas. Galiausiai priminsiu Stepono Kairio žodžius: „Mes daug praradome palike Lietuvą, bet Lietuva daug daugiau prarado netekusi mūsų“.
Ačiu Jums be mokslo laipsnių Žmonės.