Jau birželio 5 dieną į Molėtų astronomijos observatoriją sugužėjo ne mažas būrys dangaus šviesulių stebėtojų.
Tą vakarą susirinkusieji klausėsi įdomių paskaitų apie Saulę ir Venerą. Molėtų astronomijos observatorijos paskaitininkas Saulius Lovčikas intriguojančiai papasakojo apie Veneros proslinkius (tranzitus) praeityje ir dabar. Erika Pakštienė iš VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto kalbėjo apie saulės aktyvumo ciklus.
Kitos dienos ankstų rytą, vos tik patekėjus Saulei, astronomijos entuziastai patraukė ant kalniuko, šalia nuostabaus grožio Želvos ežero, stebėti paskutiniojo šio šimtmečio Veneros tranzito (proslinkio) per Saulės diską. Iš pradžių atrodė, kad debesys ir rūkas nesisklaidys, tačiau Saulei kilstelėjus, dangus išsiblaivė ir leido pasimėgauti retu gamtos reiškiniu. Tarp stebėtojų buvo ir LRT naujienų kūrybinė grupė, kuri suruošė tiesioginę transliaciją per LTV laidą „Labas rytas“.
Veneros tranzitas įvyksta tuomet, kai planeta atsiduria tarp Saulės ir Žemės. Taip atsitinka cikliškai – kas 105 ir 8 metus. Taip buvo ir šį kartą – 2004 metais Lietuvoje taip pat turėjome galimybę stebėti šį astronominį reiškinį. Na o dabar teks laukti iki 2117 metų, tačiau tąkart Lietuvoje tranzito nematysime. Kita galimybė 2125 metais, bet ir tada tik mažiau nei pusvalandį ant besileidžiančios Saulės bus matomas juodas taškelis.
