Penktadienis, 12 gegužės, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Ateities perspektyva – žalioji urbanistika

www.europosistorijos.lt
2012-05-29 12:23:34
1
Ateities perspektyva – žalioji urbanistika

Architektai, statybinių medžiagų gamintojai ir kiti statybos sektoriaus atstovai gręžiasi į gamtą ir ieško būdų, kaip taupyti energiją. Europoje išdygsta vis daugiau ekologiškų statinių – gyvenamųjų namų, biurų, kurie tausoja aplinką, taupo energiją. Pasaulyje plintančios žaliosios urbanistikos tendencijos ryškėja ir Lietuvoje. Šalyje vis daugiau dėmesio skiriama vadinamiesiems pasyviems namams, kurie naudoja kelis kartus mažiau energijos, ir aktyviems namams, kurie patys apsirūpina visa reikalinga energija.

Pasyvus namas – energetiškai efektyvių pastatų standartas

Rengiantis statytis naujus namus, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kokių ir kiek energijos išteklių reikės namui apšviesti ar apšildyti. Atsižvelgdami į vis augančias energijos kainas, daug žmonių domisi įvairiomis statybos alternatyvomis, kurios padėtų sutaupyti ir prisidėti prie išteklių tausojimo ir aplinkos išsaugojimo.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorės Editos Meškauskienės teigimu, efektyviausias būdas sumažinti energijos pastato reikmėms poreikį yra projektuoti ir statyti mažai energijos vartojančius pastatus, dažnai vadinamus pasyviais pastatais. Pasyvaus namo taupumas paremtas efektyvia pastato šilumos izoliacija ir padidintu sandarumu.  Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos duomenimis, pagal galiojančius standartus naujai pasyvaus namo statybai yra sutaupoma apie 80 proc. energijos šildymui. Šilumos kaštai sudaro 2–6 Lt/m² per metus, o tai nesudaro didelių išlaidų energijai. Energijos mažai suvartojantys namai gali būti šildomi naudojant bet kokį energijos šaltinį – geoterminę energiją, elektrą, dujas, malkas ar medžio granules.

Pasak E. Meškauskienės, svarbiausia pasyvaus namo idėja yra siekis sumažinti pastato energijos poreikį ir tuo pat metu išsaugoti tinkamą, komfortabilų mikroklimatą jo viduje. Pasyvaus namo šilumos nuostoliai yra tokie maži, kad jam nereikia atskiros šildymo sistemos.

Šiuo metu pasyvus namas – aukščiausias pasaulinis energetiškai efektyvių pastatų statybos standartas, kuris gali būti pritaikytas ne tik privačių namų, bet ir komercinių, pramoninių bei biurų pastatų statyboje.

Netolimoje ateityje – atsinaujinančią energiją gaminantys pastatai

Šiuo metu Lietuvoje populiarėja pasyvūs namai, kurie užtikrina komfortą ir žiemą, ir vasarą. Tačiau Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas teigia, kad nors pasyvus namas turi nemažai privalumų, kyla tam tikrų problemų. Viena iš jų – vėdinimo sistemos problema. Pasyviajame name langų atidarinėti apskritai nepatartina, nes pažeidžiamas mikroklimatas, todėl būtina mechaninė rekuperacinė vėdinimo sistema, kuri brangiai kainuoja. Kitas aspektas – griežta namo orientacija: jis turi būti suprojektuotas taip, kad į pietinę pusę išeitų kuo daugiau langų. „Namai turėtų būti aktyvūs, tai reiškia, kad šie namai turi atitikti pasyvaus namo kriterijus ir patys gaminti namui eksploatuoti reikalingą atsinaujinančią energiją – saulės, vandens, biokuro energiją. Tokie namai orientuojasi į mažiausius kaštus, skirtus jiems išlaikyti, naudojant tik natūraliai atsinaujinančius gamtos išteklius. Tačiau tokių pastatų statyba brangiai kainuoja“, – teigė G. Blažiūnas. Aktyvūs namai ypač populiarėja Vokietijoje, Austrijoje ir Danijoje, o gaminančių atsinaujinančią energiją namų Lietuvoje dar nėra.

Architekto nuomone, valstybė dotacijomis turėtų prisidėti prie šių namų statybos, nes be valstybės skatinimo ir paramos praktiškai neįmanoma įdiegti tokių technologijų masiniam vartojimui.

Greitu laiku „nulinės energijos“ pastatai taps ne tik naujove, bet ir būtinybe

Vienas iš uždavinių, kuriuos šiandien kelia žmonija, – kaip sumažinti suvartojamą energijos kiekį. Visi sutinka, kad energijai gauti naudojami žemės ištekliai nėra begaliniai. Europos Sąjungoje apie 40 proc. sunaudotos energijos tenka pastatams. Atsižvelgdama į tai ir siekdama sumažinti sunaudojamą energijos kiekį, 2010 metais Europos Komisija patvirtino direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo. Joje pažymima, kad nuo 2014-ųjų metų parduodamas arba išnuomodamas namą bei butą jo šeimininkas turės nurodyti realų objekto sunaudojamos energijos kiekį, o nuo 2020-ųjų įsigalios reikalavimas, kad visi statomi arba renovuojami pastatai būtų „nulinės energijos“, arba tiksliau – pastatai, kurie vartoja labai nedaug energijos.

Anot Aplinkos ministerijos atstovės, nuo šių metų birželio pastatai  klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. Pirmų keturių energinio naudingumo klasių (A++, A+, A, B) pastatai yra mažai energijos naudojantys pastatai. „Šiandien nacionaliniais teisės aktais nustatytas minimalus reikalavimas projektuoti pastatus, atitinkančius ne žemesnę kaip C energinio efektyvumo klasę. Energinio naudingumo klasės apskaičiuojamos pagal metodiką, kurioje vertinama tiek pastato atitvarų šiluminės savybės, tiek šildymo ir oro kondicionavimo įrangos techniniai-eksploataciniai rodikliai, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas, pasyvaus šildymo ir vėsinimo elementai, apsauga nuo saulės, patalpų oro kokybė, natūralios šviesos pritekėjimas, pastatų projektiniai sprendimai. Jau šiandien žinome ne vieną pavyzdį, kai pastatai atitinka B ir net A, A+ klases“, – sakė E. Meškauskienė.

ES direktyva taikoma ir Lietuvai. Tai reiškia, kad visi nauji statiniai – viešieji, gyvenamieji ir komercinės paskirties pastatai – turės būti energetiškai efektyvūs. Tikimasi, kad tai leis sumažinti energijos išteklių importą ir padidinti energetinę nepriklausomybę.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius stebimi akivaizdūs klimato pokyčiai, riboti energijos ištekliai daro didelę įtaką efektyviam energijos panaudojimui būste, skatina įdiegti atsinaujinančius bei alternatyvius energijos šaltinius pastatuose.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prieš spausdindami šį straipsnį, pagalvokite apie medžius

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Bangunamas says:
    9 metai ago

    Dygsta dar vienas šiltas, energiškai efektyvus namas: bangunamas.wordpress.com
    Kviečiu prisijungti ir projektuoti savo namus kuo efektyvesnius energiškai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Joneliskio Rasų (Joninių) šventė | Joneliškio bendr. nuotr.

Aktyvi bendruomenė nori auginti laisvus vaikus, dėl to… kuria savo verslą

2023 05 12
Miškas | zum.lt

Būsimiems miškininkams – 21 stipendija

2023 05 10
Gyvūnų kailio retėjimas gali pranešti apie ligą

Į namų saugumą reikia žiūrėti visapusiškai

2023 05 06
Mėlynoji vėliava | palanga.lt nuotr.

Geriausiems paplūdimiams – Mėlynosios vėliavos

2023 05 03
Lydekų žvejyba: įsigaliojo draudimas žvejoti skrituliais | aad.lrv.lt nuotr.

Lydekų žvejyba: įsigaliojo draudimas žvejoti skrituliais

2023 05 03
Aptartos žvejams mėgėjams rūpinčios naujienos | am.lrv.lt nuotr.

Aptartos žvejams mėgėjams rūpinčios naujienos

2023 04 18
Sunkvežimių ir motociklų vairuotojai praktikos egzaminą galės laikyti su savo transporto priemone

Aplinkos inspektoriams – daugiau įgaliojimų

2023 04 16
Draudikai: kotedžai patiria daugiausiai nuostolių

Draudikai: kotedžai patiria daugiausiai nuostolių

2023 04 15
Šilumos siurbliai Oras-Oras: kur jie tinka?

Namų šildymo ir vėsinimo ateitis: Šilumos siurblio oras vanduo technologija!

2023 04 13
Vilnius imasi naikinti Sosnovskio barščius

Jau metas naikinti Sosnovskio barštį

2023 04 13
Rodyti daugiau

Naujienos

lakd.lt nuotr.
Lietuvoje

Raginama kol kas nevykti dviračiais į Neringą

2023 05 12
Dalies valstybei svarbių ekonominių projektų nauda abejotina
Lietuvoje

Ministras ragina spartinti „Rail Balticos“ darbus

2023 05 12
Lietuviškas „airBaltic“ lėktuvas | airbaltic.lv nuotr.
Lietuvoje

Ieškoma naujo Lietuvos oro uostų vadovo

2023 05 12
A. Bilotaitės susitikimas su merais | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Saugumui – bendros VRM ir savivaldybių pastangos

2023 05 12
Valstybinei lietuvių kalbos komisijai vadovaus D.Vaišnienė
Lietuvoje

Siūloma keisti Kaliningrado pavadinimą

2023 05 12
automobilis | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Už alkoholį automobilyje grės baudos

2023 05 12
Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukraina surengs ne vieną kontrpuolimą

2023 05 12
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Nuo liepos daliai asmenų didės šalpos pensijos

2023 05 12

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >>>Nejau apie M. Kundrotas. Kaip miršta Sąjūdžiai
  • Nejau? apie M. Kundrotas. Kaip miršta Sąjūdžiai
  • Dainius Razauskas apie Ukraina surengs ne vieną kontrpuolimą
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Kaip miršta Sąjūdžiai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Raginama kol kas nevykti dviračiais į Neringą
  • Ministras ragina spartinti „Rail Balticos“ darbus
  • Ieškoma naujo Lietuvos oro uostų vadovo
  • Saugumui – bendros VRM ir savivaldybių pastangos
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Aktyvi bendruomenė nori auginti laisvus vaikus, dėl to… kuria savo verslą

by daiva
2023 05 12
0
Joneliskio Rasų (Joninių) šventė | Joneliškio bendr. nuotr.

Tiems, kurie sako, kad kažko negali, vertėtų susipažinti su Utenos rajone esančio Joneliškio kaimo bendruomene – kelios dešimtys žmonių čia...

Skaityti toliau

Būsimiems miškininkams – 21 stipendija

by Ditė Česėkaitė
2023 05 10
0
Miškas | zum.lt

Ateinančiais mokslo metais 21 miškininkystės studijas Vytauto Didžiojo universitete ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje pasirinkęs pirmakursis gaus skatinamąsias...

Skaityti toliau

Į namų saugumą reikia žiūrėti visapusiškai

by Ditė Česėkaitė
2023 05 06
0
Gyvūnų kailio retėjimas gali pranešti apie ligą

Šiuolaikinių technologijų dėka, namų saugumą ir ramų gyvenimą užtikrinti lengva kaip niekad anksčiau. Vienos lyderiaujančių apsaugos įmonių Lietuvoje „Ekskomisarų biuras“...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • >>>Nejau apie M. Kundrotas. Kaip miršta Sąjūdžiai
  • Nejau? apie M. Kundrotas. Kaip miršta Sąjūdžiai
  • Dainius Razauskas apie Ukraina surengs ne vieną kontrpuolimą
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Kaip miršta Sąjūdžiai
  • Hibridinės pavardės? apie M. Kundrotas. Kaip miršta Sąjūdžiai
Kitas straipsnis
A.Kubilius. DELFI nuotr.

A.Kubilius priešinasi ES fondų paramos Lietuvai mažinimui

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai