Ateities perspektyva – žalioji urbanistika

Architektai, statybinių medžiagų gamintojai ir kiti statybos sektoriaus atstovai gręžiasi į gamtą ir ieško būdų, kaip taupyti energiją. Europoje išdygsta vis daugiau ekologiškų statinių – gyvenamųjų namų, biurų, kurie tausoja aplinką, taupo energiją. Pasaulyje plintančios žaliosios urbanistikos tendencijos ryškėja ir Lietuvoje. Šalyje vis daugiau dėmesio skiriama vadinamiesiems pasyviems namams, kurie naudoja kelis kartus mažiau energijos, ir aktyviems namams, kurie patys apsirūpina visa reikalinga energija.

Pasyvus namas – energetiškai efektyvių pastatų standartas

Rengiantis statytis naujus namus, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kokių ir kiek energijos išteklių reikės namui apšviesti ar apšildyti. Atsižvelgdami į vis augančias energijos kainas, daug žmonių domisi įvairiomis statybos alternatyvomis, kurios padėtų sutaupyti ir prisidėti prie išteklių tausojimo ir aplinkos išsaugojimo.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorės Editos Meškauskienės teigimu, efektyviausias būdas sumažinti energijos pastato reikmėms poreikį yra projektuoti ir statyti mažai energijos vartojančius pastatus, dažnai vadinamus pasyviais pastatais. Pasyvaus namo taupumas paremtas efektyvia pastato šilumos izoliacija ir padidintu sandarumu.  Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos duomenimis, pagal galiojančius standartus naujai pasyvaus namo statybai yra sutaupoma apie 80 proc. energijos šildymui. Šilumos kaštai sudaro 2–6 Lt/m² per metus, o tai nesudaro didelių išlaidų energijai. Energijos mažai suvartojantys namai gali būti šildomi naudojant bet kokį energijos šaltinį – geoterminę energiją, elektrą, dujas, malkas ar medžio granules.

Pasak E. Meškauskienės, svarbiausia pasyvaus namo idėja yra siekis sumažinti pastato energijos poreikį ir tuo pat metu išsaugoti tinkamą, komfortabilų mikroklimatą jo viduje. Pasyvaus namo šilumos nuostoliai yra tokie maži, kad jam nereikia atskiros šildymo sistemos.

Šiuo metu pasyvus namas – aukščiausias pasaulinis energetiškai efektyvių pastatų statybos standartas, kuris gali būti pritaikytas ne tik privačių namų, bet ir komercinių, pramoninių bei biurų pastatų statyboje.

Netolimoje ateityje – atsinaujinančią energiją gaminantys pastatai

Šiuo metu Lietuvoje populiarėja pasyvūs namai, kurie užtikrina komfortą ir žiemą, ir vasarą. Tačiau Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas teigia, kad nors pasyvus namas turi nemažai privalumų, kyla tam tikrų problemų. Viena iš jų – vėdinimo sistemos problema. Pasyviajame name langų atidarinėti apskritai nepatartina, nes pažeidžiamas mikroklimatas, todėl būtina mechaninė rekuperacinė vėdinimo sistema, kuri brangiai kainuoja. Kitas aspektas – griežta namo orientacija: jis turi būti suprojektuotas taip, kad į pietinę pusę išeitų kuo daugiau langų. „Namai turėtų būti aktyvūs, tai reiškia, kad šie namai turi atitikti pasyvaus namo kriterijus ir patys gaminti namui eksploatuoti reikalingą atsinaujinančią energiją – saulės, vandens, biokuro energiją. Tokie namai orientuojasi į mažiausius kaštus, skirtus jiems išlaikyti, naudojant tik natūraliai atsinaujinančius gamtos išteklius. Tačiau tokių pastatų statyba brangiai kainuoja“, – teigė G. Blažiūnas. Aktyvūs namai ypač populiarėja Vokietijoje, Austrijoje ir Danijoje, o gaminančių atsinaujinančią energiją namų Lietuvoje dar nėra.

Architekto nuomone, valstybė dotacijomis turėtų prisidėti prie šių namų statybos, nes be valstybės skatinimo ir paramos praktiškai neįmanoma įdiegti tokių technologijų masiniam vartojimui.

Greitu laiku „nulinės energijos“ pastatai taps ne tik naujove, bet ir būtinybe

Vienas iš uždavinių, kuriuos šiandien kelia žmonija, – kaip sumažinti suvartojamą energijos kiekį. Visi sutinka, kad energijai gauti naudojami žemės ištekliai nėra begaliniai. Europos Sąjungoje apie 40 proc. sunaudotos energijos tenka pastatams. Atsižvelgdama į tai ir siekdama sumažinti sunaudojamą energijos kiekį, 2010 metais Europos Komisija patvirtino direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo. Joje pažymima, kad nuo 2014-ųjų metų parduodamas arba išnuomodamas namą bei butą jo šeimininkas turės nurodyti realų objekto sunaudojamos energijos kiekį, o nuo 2020-ųjų įsigalios reikalavimas, kad visi statomi arba renovuojami pastatai būtų „nulinės energijos“, arba tiksliau – pastatai, kurie vartoja labai nedaug energijos.

Anot Aplinkos ministerijos atstovės, nuo šių metų birželio pastatai  klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. Pirmų keturių energinio naudingumo klasių (A++, A+, A, B) pastatai yra mažai energijos naudojantys pastatai. „Šiandien nacionaliniais teisės aktais nustatytas minimalus reikalavimas projektuoti pastatus, atitinkančius ne žemesnę kaip C energinio efektyvumo klasę. Energinio naudingumo klasės apskaičiuojamos pagal metodiką, kurioje vertinama tiek pastato atitvarų šiluminės savybės, tiek šildymo ir oro kondicionavimo įrangos techniniai-eksploataciniai rodikliai, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas, pasyvaus šildymo ir vėsinimo elementai, apsauga nuo saulės, patalpų oro kokybė, natūralios šviesos pritekėjimas, pastatų projektiniai sprendimai. Jau šiandien žinome ne vieną pavyzdį, kai pastatai atitinka B ir net A, A+ klases“, – sakė E. Meškauskienė.

ES direktyva taikoma ir Lietuvai. Tai reiškia, kad visi nauji statiniai – viešieji, gyvenamieji ir komercinės paskirties pastatai – turės būti energetiškai efektyvūs. Tikimasi, kad tai leis sumažinti energijos išteklių importą ir padidinti energetinę nepriklausomybę.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius stebimi akivaizdūs klimato pokyčiai, riboti energijos ištekliai daro didelę įtaką efektyviam energijos panaudojimui būste, skatina įdiegti atsinaujinančius bei alternatyvius energijos šaltinius pastatuose.