Kodėl prieš užmigdami krūptelime?

Kam nėra tekę patirti jausmo, kai prieš pat pasinerdami į miegą smarkiai krūptelime ir esame priversti vėl mėginti užmigti. Ką reiškia šis jausmas?

Floridos miego instituto ir pediatrinių miego paslaugų skyriaus Floridos ligoninėje Tampoje direktoriaus, gydytojo Viljamo Kohlerio tvirtinimu, tokius krūptelėjimus patiria apie 70 proc. žmonių.

„Krūptelėjimas prieš miegą yra visiškai normalus reiškinys, kurį galima pavadinti visuotiniu“, – aiškina Džeimsas K. Volšas, miego medicinos ir tyrimų centre Sent Luise vykdomasis direktorius.

„Tai kūno potyris, kurio metu raumenys susitraukia ir krūptelime arba sutrūkčioja mūsų kūno galūnės. Tai nutinka dažniausiai stadijoje tarp budrumo ir miego. Visa tai trunka labai trumpai – nesiekia net pusės sekundės“, – aiškino medikas.

Tokie krūptelėjimai prieš užmiegant yra miokloniniai traukuliai arba nevalingi raumenų spazmai.

Nors dauguma žmonių prieš užmigdami patiria tokius spazmus, nedidelė dalis jų susiduria su vadinamuoju „sprogstančios galvos“ sindromu. Tai pojūtis, kad galvoje lyg kažkas sprogtų, griaudėtų arba skambiai sumuštų muzikinėmis lėkštėmis. „Sprogstančios galvos“ sindromas yra itin retas, todėl dažniausiai kiekvienas atvejis individualiai tyrinėjamas. Nors tai yra labai nemalonus ir varginantis dalykas, abu medikai tikina, kad ir šis sindromas yra visiškai normalus. Jų teigimu, jokiu būdu nereikia išsigalvoti, kad tai kokios nors mentalinės ar psichinės problemos ženklas.

„Žmonės, patiriantys šį sindromą, yra visiškai sveiki, tačiau privesti patirti tokius nemalonius pojūčius“, – aiškina Dž.K.Volšas.

Miego metu taip pat susiduriame su nevalingais judesiais – pavyzdžiui, su staigiais akių judesiais (SAJ), tačiau tai nutinka jau užmigus, sapnuojant, o aukščiau minėti krūptelėjimai ištinka dar prieš tai, kai kūnas gali pasinerti į sapnų karalystę.

„Kai kurie žmonės mano, kad krūptelėjimai gali būti susiję su nerimu ir stresu arba su nereguliariu, išsiderinusiu miego režimu. Tiksli priežastis, kodėl jie nutinka vis dėlto lieka neaiški“, – sako V.Kohleris.

Nors tiksli priežastis dar nenustatyta, tačiau apie šiuos spazmus miego gydytojai ir tyrėjai kuria įvairias teorijas, remdamiesi atliktais tyrimais. Deja, ne itin gausiais, mat tokie krūptelėjimai, kaip minėta, laikomi nekenksmingais, o be to – trunka labai trumpai, todėl juos sunku tirti.

Dž.K.Volšo nuomone, užmiegant kūnui, jis pereina per tam tikrus periodus, kurių metu kūno raumenys atsipalaiduoja ir galima pasinerti į miegą ir pradėti sapnuoti.

Smegenų bangos per hipnagogiją (pereinamąją fazę prieš užmiegant) panašios į smegenų bangas kūnui jau miegant. Tai gali paaiškinti psichologinius pokyčius, patiriamus užmiegant. Per SAJ mūsų širdies ritmas, kvėpavimas ir nervų sistema veikia padrikai, nereguliariai. Jei kūnas patiria SAJ akimirką ne užmigus, o dar prieš užmiegant, tokie nereguliarumai gali lemti šiuos nevalingus krūpčiojimus. Daugumos įsitikinimu, tokie krūpčiojimai ištinka todėl, kad kūnas pradeda atsipalaiduoti.

Nors pojūtis, lyg nuslystum nuo uolos krašto ar iškristum iš lovos, kiek bauginantis, tačiau dauguma žmonių jį patiria gana retai ir medicininio gydymo jiems neprireikia. V.Kohlerio nuomone, jei tokie krūpčiojimai ima rimtai trukdyti, derėtų pasikonsultuoti su miego daktaru. Jo įsitikinimu, geras miego režimas (prieš einant miegoti būtina nusiraminti, vengti maisto, rūkymo ir kofeino, be to, geriausia, kad miegoti eitume ir keltumėmės panašiu metu) – taip pat labai svarbu.