Nors Lietuvos klimatas ir geografinė padėtis nėra labai tinkami žiemos sportui – daug apsiniaukusių, lietingų, vėjuotų dienų, žiemos trumpos, nepastovios, dažni atodrėkiai, šlapdribos, Lietuvos gyventojai turi galimybę šaltuoju metų laiku pasimėgauti žiemos sporto malonumais – slidinėjimu snieglente, slidėmis ar pačiūžomis. Įdomu, ar neseniai pasibaigęs slidinėjimo sezonas buvo sėkmingas šalies slidinėjimo centrams.
Šalies slidinėjimo centrų verslui kenkia žiemų nepastovumas
Nors Lietuva yra ne kalnų, o kalvų ir lygumų šalis, tačiau žiemos sporto malonumais šiais metais buvo galima mėgautis net keliuose šalies regionuose: modernios kalnų trasos įrengtos Vilniaus Liepkalnyje, Birštone, Anykščiuose, Alytuje ir Ignalinoje.
Anykščių slidinėjimo centro vadovas Liudvikas Avietė teigia, kad žiemos sporto mėgėjai kasmet noriai naudojasi slidinėjimo trasomis, tačiau dabartinės lietuviškos žiemos neleidžia ilgai mėgautis kalnų slidinėjimu. „Kalnų slidinėjimo centrų verslas labai priklauso nuo sniego. Šiais metais turėjome tik 100 slidinėjimo dienų, anksčiau tokių dienų būdavo kur kas daugiau“, – sakė L. Avietė.
Lietuvos žiemos sporto centro (LŽSC) Ignalinoje direktorius Bronius Cicėnas taip pat patvirtina, kad šiais metais nemažai šalies gyventojų naudojosi daugiafunkcio žiemos sporto centro paslaugomis, tačiau neilgai. „Distancinio slidinėjimo trasomis, tramplynais naudojosi ne tik profesionalai kalnų slidininkai ir snieglentininkai, bet ir mėgėjai, kurie norėjo išbandyti savo jėgas ant sniego. Vis dėlto pats slidinėjimo sezonas nebuvo ilgas, truko nuo sausio pabaigos iki kovo 18 dienos, kol dirbtinis sniegas laikėsi temperatūrai pakilus iki 8–10 laipsnių šilumos“, – pasakojo LŽSC direktorius. Po poros metų Ignalinos žiemos sporto centras turėtų vilioti ne tik Lietuvos žiemos sporto mėgėjus, bet ir profesionalus iš užsienio. Šiuo metu Ignalinos žiemos sporto centras plečiasi – statomas stadionas su biatlono šaudykla. Šiems planams įgyvendinti yra skirta 5,4 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Pasibaigus žiemos sezonui, vis dėlto lietuviai turi galimybę ir toliau mėgautis žiemos sporto malonumais. Visus metus veikiantis didžiausias slidinėjimo centras Druskininkuose pritraukia daugybę lankytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių – paslidinėti atvyksta nemažai lenkų, latvių, rusų. Šių metų pradžioje atidaryta ir ilgai laukta lauko trasa, kuria bus galima naudotis ne tik žiemą, bet ir ankstyvą pavasarį.
Lietuvos konkurentai – Latvijos ir Lenkijos žiemos sporto centrai
Žiemos sporto centrų Lietuvoje yra nedaug, palyginti su Latvijos ir Lenkijos žiemos sporto centrais, kurių skaičiuojama ne vienas šimtas. Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos (LKSF) prezidento Pauliaus Augūno teigimu, Latvijoje yra apie 40 modernių žiemos sporto centrų, kuriuose slidinėja ne tik mėgėjai, bet treniruojasi ir profesionalai. Lietuvoje tokia galimybė profesionaliems sportininkams yra tik keliuose šalies žiemos sporto centruose. „Dėl slidinėjimo centrų trūkumo Lietuvoje kiekvieną savaitgalį tūkstančiai kalnų slidininkų išvyksta į Latvijos ir Lenkijos slidinėjimo centrus ir ten palieka nemažus pinigus. Lietuvoje skiriama per mažai lėšų, kad atsirastų pilnaverčių sporto centrų su puikia infrastruktūra ir servisu. Norinčių sportuoti yra žymiai daugiau nei gali priimti dabar esantys centrai“, – teigia LKSF atstovas.
Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) prezidento Remigijaus Arlausko nuomone, labai svarbu, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau kalnų slidinėjimo, snieglenčių ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi („freestyle“) centrų arba specializuotų slidinėjimo trasų, kuriomis naudotųsi kuo daugiau Lietuvos gyventojų ne tik žiemą, bet ir vasarą – slidinėtų riedslidėmis, snieglentėmis ant ratukų. „Džiugu, kad Druskininkų arenoje leidžia užsiiminėti žiemos sportu ištisus metus, o tai labai skatina ir populiarina šalyje slidinėjimo ir snieglenčių sportą“, – sakė LNSA prezidentas.
Vis dėlto R. Arlauskas teigė, kad Lietuvoje nepakankamai populiarinamas žiemos sportas. Nors slidinėjimas yra įtrauktas į fizinio lavinimo programą, tik nedaugelyje mokyklų mokiniai yra mokomi slidinėti. „Šią problemą reikėtų spręsti – jaunimui būtina vykdyti fizinio lavinimo pamokas kalnų slidinėjimo centruose: mokyti juos šliuožti slidėmis, galbūt netgi praverstų ir snieglenčių ir laisvojo čiuožimo („freestyle“) pamokos, kurios pagerintų mokinių koordinaciją. O tuose regionuose, kur žiemos sporto centrų nėra, reikėtų skatinti programomis, fizinio lavinimo krepšeliais, vežti mokinius į stovyklas, kuriose slidinėjimo ir snieglenčių sporto mokyklų instruktorių pagalba jaunimas išmoktų slidinėti“, – apie žiemos sporto populiarinimo būdus kalbėjo LNSA atstovas.
