Balandžio 18 d., trečiadienį, 17 val. Vytauto Didžiojo universiteto Mažojoje salėje (S.Daukanto g. 28–205) vyks Lenkijos Silezijos universiteto (Uniwersytet Śląski) profesoriaus ir habilituoto daktaro Dariušo Navroto (Dariuszo Nawroto) vieša paskaita „Lietuva 1812 m. Napoleono planuose“ (Litwa w planach Napoleona 1812 roku), kurią organizuoja VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedra, Kauno istorijos centras bei klasteris „Lietuvos karo istorijos ir paveldo tyrimai“.
Paskaita VDU bus tiesiogiai transliuojama internetu universiteto tinklalapyje. Paskaita vyks lenkų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą. Po paskaitos numatyta klausimų-atsakymų sesija, kurią moderuos Humanitarinių mokslų fakulteto prodekanas, doc. dr. Jonas Vaičenonis. Klausimus svečiui bus galima užduoti lietuvių kalba.
Balandžio 20 d., penktadienį, 10 val. profesorius taip pat skaitys pranešimą „Didžioji armija Kauno mieste ir paviete 1812 m.“ (Wielka Armia w Kowne i na Kowienszczyznie w 1812 roku) tradicinėje 16-oje Kauno istorijos konferencijoje, skirtoje Kauno pilies gynybos 650 metų sukakčiai atminti, kurioje taip pat bus paminėta ir 200 metų Napoleonmečio Kaune sukaktis. Konferencija vyks Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
D.Navrotas (D.Nawrotas) (g. 1962) – nuo 2004 m. Šlionsko universiteto Istorijos instituto profesorius, mokslinės monografijos „Lietuva ir Napoleonas 1812 m.“ (2008) (Litwa i Napoleon w 1812 roku) ir ištisos plejados mokslinių straipsnių bei šaltinių publikacijų šia tema autorius. Jo darbuose pateikiamas novatoriškas požiūris į 1812 m. karo eigą, Lietuvos valstybinės administracijos kūrimą, Lietuvos karinių dalinių formavimą, Lietuvos visuomenės laikysenas karo akivaizdoje.
Anot VDU HMF Istorijos katedros lektoriaus dr. Liudo Glemžos, profesorius D.Navrotas (Dariusz Nawrot) yra vienas garsiausių Napoleonmečio tyrinėtojų, kurio didžiosios dalies mokslinių darbų objektas sutelktas būtent į 1812 m. įvykius Lietuvoje. 2008 m. lenkų kalba buvo išleista jo monografija „Lietuva ir Napoleonas 1812 m.“ (Litwa i Napoleon w 1812 roku), siekianti beveik 800 puslapių. Joje autorius diskutuoja su prancūzų, lenkų ir lietuvių istorikais, kelia argumentuotas savarankiškas versijas, pateikia novatorišką požiūrį, pristato problemą plačiau, remiasi sukaupta istorine medžiaga iš Prancūzijos, Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos archyvų.
Kuria kalba jis tą paskaitą skaitys?
„Paskaita vyks lenkų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą“
Šlionskas – tai mūsiškai Silezija, čia gi – ne miesto pavadinimas, tai reikia versti.
Lenkai ir toliau rašo ir vadina vardus ne taip kaip priimta ES, bet savo iškreiptais vardais: jie vadina Wilno, Druskieniki, Olita (Alytus) ir pan. O mūsų prisitaikėliai ir toliau rašo Dariuszas, vietoj Darius arba Darijus, Nawrotas, vietoj Naurotas ir t.t. Gėda Alkui. Rašykite Lietuviškai, skliausteliuose galima rašyti originalo raidėmis. Taip rašo save gerbiantys leidiniai: Respublika ir kt.
2. Rašote: “Šiauliuose 1794 m.paskelbtas Lietuvos kariuomenės sukilimas prieš Rusiją”. Pagal tarptautinę teisę: ne sukilimas, bet karas prieš okupantą – Rusiją dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos atkūrimo. Sukilimai pagal minėtą teisę priimta, kad būna tik prieš savą valdžią, o ne okupacinę. Taip ir mulkinama lietuvos tauta, kada gi mes priaugsime prie mūsų garbingų protėvių lygio?
Sveiki, dėkui už pastabas. Šlionską pataisėme. O dėl sukilimo nesutinkame.
Geros kloties.
Vadinasi, nepriaugote, nes yra per sunki našta ta LDK didybė. Ypač Kostiuškos karas buvo nukreiptas prieš okupantą su tikslu atkurti LDK, o ne sukilimas. Panašiai aiškina pagal okupanto nurodymus ir dabar apie partizaninį pasipriešinimą po antros sovietų okupacijos. O juk vyko Lietuvos kariuomenės karas prieš okupantą, kuris prasidėjo fronto kautynėmis prie Sedos, o vėliau peraugo į vienintelę tuomet galimą karo formą prieš okupacinę kariuomenę- partizaninį karą. O kada vyksta karas nukenčia ir žūsta ir civiliai, ne tik kariai, kurie ir vadovavo partizaniniam karui. Todėl kada pliurpiama, kad žuvo ir civilių ir dar nagrinėjamos bylos, tai yra visiškas absurdas, atsiradęs dėl okupantų lietuvių tautos mulkinimo.
Dydysis Prūsų sukilimas irgi ne sukilimas? Nereikia numenkinti žodžio sukilimas. Sukilimas ir yra karas.
Reikia pažinti1794 m. gyvenusių žmonių mentalitetą, kuris puikiai pavaizduotas Lietuvos poeto Adomo Mickevičiaus, o parodytas A. Vaidos filme “Ponas Tadas”, kai bajorai šaukė : “Tegyvuoja Lietuva” ir nė kartos nešaukta: “Tegyvuoja Lenkija”.