Balandžio 10 d., Panevėžio kraštotyros muziejuje (Vasario 16-osios g. 23), atidaroma paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“.
Šios didaktinės parodos koncepciją ir informacinę bei vaizdinę medžiagą paruošė Valdovų rūmų muziejus. Kilnojamos ekspozicijos tikslas – pristatyti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos istoriją, šių rūmų atkūrimo svarbą, eigą ir reikšmę, jų pritaikymą muziejinėms, kultūros, turizmo, valstybės reprezentacijos reikmėms. 2009−2010 m. paroda buvo eksponuojama Valdovų rūmuose. 2010 m. gruodžio – 2011 m. sausio mėn. jos dalis buvo pristatyta Lietuvos Respublikos vyriausybės rūmuose Vilniuje.
Parodą sudaro 17 informacinių stendų. Juose pateikiama trumpa Valdovų rūmų istorinės raidos apžvalga nuo seniausių laikų iki atkūrimo. Didžiausias dėmesys skiriamas XIV–XV a. gotikinei piliai, stovėjusiai vėlesnių Rūmų vietoje didžiųjų kunigaikščių Gedimino, Algirdo, Jogailos, Vytauto, Kazimiero ir Aleksandro Jogailaičių valdymo laikais, bei Renesanso ir ankstyvojo baroko rūmams, kuriuos XVI–XVII a. pirmoje pusėje statė ir plėtė Žygimantas Senasis, Bona Sforca, Žygimantas Augustas, Vazų dinastijos valdovai. Valdovų rūmų istorija pateikiama platesniame senosios Lietuvos valstybės, kultūros ir meno raidos kontekste, apibūdinamas kiekvieno valdovo konkretus indėlis į rezidencijos plėtrą. Paroda taip pat atspindi ir Rūmų nuniokojimo, sunaikinimo bei atkūrimo procesus nuo XVII a. vidurio iki XXI a. pradžios. Pateikiama informacija apie Rūmų teritorijos archeologinius tyrinėjimus, sistemingai pradėtus 1987 m., Rūmų atkūrimo idėją ir jos realizavimą, atkurtos istorinės rezidencijos daugiafunkcinį panaudojimą, šio projekto rėmimo būdus ir apimtis. Tekstiniai parodos komentarai papildomi originalia autentiška rūmų išvaizdos, valdovų portretų ikonografija, vertingiausių archeologinių radinių bei Valdovų rūmų interjerams įsigytų ir dovanotų vertybių nuotraukomis.
Paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“ veiks iki birželio 1 d.
Parodos rengėjai − Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Panevėžio kraštotyros muziejus.
Žiniasklaidos atstovai į susitikimą su parodos rengėjais kviečiami balandžio 10 d. 13 val.
Milane eksponuota žymaus lievutių dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės paroda, kurią atsisakė priimti Venecija, pirmadienį iš Italijos iškeliauja į Kauną.Tai didžiausia kada nors Vakarų Europos šalyse eksponuota svarbiausių M.K.Čiurlionio dailės kūrinių kolekcija. Ją sudaro 137 dailės, fotografijos darbai ir kiti eksponatai iš menininko archyvų.Milano karališkųjų rūmų muziejaus „Palazzo Reale“ duomenimis, M.K.Čiurlionio ekspoziciją aplankė apie 20 tūkst. žiūrovų, o parodai išleistas katalogas buvo pripažintas geriausia 2010 metų knyga meno žurnalo „Arte“ rinkimuose.