Vilniaus visuomenės sveikatos centras primena, kad tuberkuliozė – viena labiausiai paplitusių užkrečiamųjų ligų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, maždaug trečdalis žemės gyventojų yra užsikrėtę tuberkuliozės sukėlėju.
Aktyvia tuberkuliozės forma kasmet suserga 8–10 milijonai žmonių ir, nepaisant naujų gydymo metodų, apie 2 milijonai miršta. PSO Europos regioninis biuras Lietuvą priskyrė Europos šalims, kuriose ši liga labiausiai paplitusi. Iš 27 Europos Sąjungos šalių sergamumas tuberkulioze didesnis yra tik Rumunijoje.
Tuberkuliozę sukeliančios Mycobacterium tuberculosis bakterijos, R.Kocho atrastos 1882 metais, plinta oro lašeliniu būdu, kai skysčio lašeliai patenka į aplinką, aktyvia tuberkuliozės forma sergančiam žmogui čiaudint, kosint, kalbant ar juokiantis. Literatūros duomenimis, atvira tuberkuliozės forma sergantis asmuo per metus gali užkrėsti iki 35 sveikų žmonių. Paprastai šia liga užsikrečiama ilgą laiką bendraujant su sergančiuoju, todėl tikimybė ja infekuotis nuo bendradarbio ar šeimos nario yra didesnė, nei nuo nepažįstamojo viešajame transporte ar parduotuvėje.
Lietuvoje sergamumas tuberkulioze, nepaisant asmens ir visuomenės sveikatos specialistų pastangų, nemažėja, nors pastaraisiais metais stabilizavosi. Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, Vilniaus mieste 2011 m. buvo užregistruoti 166 tuberkulioze susirgę ligoniai, iš kurių atvira plaučių tuberkuliozės forma susirgo 109 asmenys (2010 m. – 110 asmenų). Deja reikia pabrėžti, kad kasmet šia sunkia liga suserga ir vaikai bei studentai.
Sergančiųjų šia visuomenei pavojinga infekcine liga gydymas ir priežiūra užtrunka gana ilgai – nuo 6 mėn. iki 2 metų, o kartais dar ilgiau. Dažnai tuberkulioze sergantys ligoniai niekuo nesiskundžia. Ligos klinikiniai simptomai labai įvairūs, pradžioje neryškūs: vakarais iki 37,5 laipsnių pakylanti kūno temperatūra, prakaitavimas, kosulys, sutrikęs miegas ar silpnumas, į kuriuos dažnai neatkreipiamas dėmesys. Šie požymiai nekelia didesnio susirūpinimo, todėl ligonis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dažniausia nesikreipia ir liga toliau progresuoja.
Tuberkuliozės plitimą mūsų šalyje daugiausia lemia socialinės priežastys, t.y. nedarbas, alkoholio ar narkotikų vartojimas, skurdas ir nepakankama mityba, mažas dėmesys savo sveikatai. Apie 30–50 proc. naujų pacientų – bedarbiai arba nuolatinio darbo neturintys asmenys. Taip pat daug problemų kelia atsainus sergančiųjų požiūris į šios sudėtingos ligos sukeliamus sveikatos sutrikimus, nenoras gydytis ir gydymo režimo pažeidimai. Tokie ligoniai yra potencialus infekcijos ir vaistams atsparios tuberkuliozės šaltinis. Šios užkrečiamosios ligos kontrolę šiuo metu ypatingai sunkina vaistams atspari tuberkuliozės forma, kai ligą sukeliančios mikobakterijos, atsparios keletui antituberkuliozinių vaistų.
Efektyviausia tuberkuliozės profilaktika – anksti išaiškinti atvira tuberkuliozės forma sergančius asmenis ir juos gydyti, kad šie ligoniai kuo greičiau nustotų į aplinką skleisti ligos sukėlėjus ir nebekeltų pavojaus aplinkiniams. Todėl teisės aktų nustatyta tvarka tam tikrų sričių darbuotojams, dirbantiems maisto gamyboje, sveikatos priežiūros, vaikų mokymo ir auklėjimo srityse, teikiant paslaugas gyventojams ir kai kuriose kitose nustatytose veiklos srityse, privaloma atlikti profilaktinius sveikatos patikrinimus dėl tuberkuliozės prieš pradedant dirbti ir kartą metuose jau dirbant.
Kita profilaktikos priemonė – vakcinacija. BCG vakcina – seniausia iš visų šiuo metu naudojamų vakcinų, skiepijama nuo 1921 metų. Lietuvoje vakcinuojami visi 2–3 dienų naujagimiai, nes mūsų šalyje registruojamas didelis sergamumas tuberkulioze. Imunitetas po skiepų susidaro trumpalaikis, tačiau to pakanka, kad apsaugotų nuo labai sunkių ligos formų, pvz. tuberkuliozinio meningito. Suaugusiems asmenims BCG vakcina nerekomenduojama.
Norint apsisaugoti nuo tokių sunkių ligų, kiekvienas turėtų išmokti rūpintis savo sveikata, ją saugoti, mokėti prižiūrėti sergantį asmenį namuose, diegti higienos įgūdžius savo vaikams. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja sveikai maitintis, vartoti pakankamai baltymingo maisto, stiprinti organizmo atsparumą ligoms sportuojant, grūdinant organizmą, kuo dažniau būti gryname ore, dažnai vėdinti gyvenamąsias patalpas.