Galima pasidžiaugti, kad pagaliau atėjo laikas, kai pradedame kalbėti, jog pasiutligė traukiasi iš Kauno apskrities ir Lietuvos. 2011 m. apskrityje nebuvo nei vieno gamtinio pasiutligės židinio (2010 m. buvo du – Kauno mieste ir Raseinių rajone). Per 2011 m. Lietuvoje nustatyta 14 pasiutligės atvejų, kai tuo tarpu 2010 m. – net 33 atvejai. Daugiausia pasiutligės židinių registruojama Lietuvos rajonuose, kurie ribojasi su Baltarusija (Ignalina, Varėna, Švenčionys, Šalčininkai). Iš 14 minėtų atvejų, 12 jų nustatyti laukiniams gyvūnams.
Laukinių gyvūnų vakcinacija
2006 m. mūsų šalyje pradėta vykdyti laukinių gyvūnų vakcinacija prieš pasiutligę. Vakcinacija vykdoma du kartus per metus (pavasarį ir rudenį). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad ir šių metų kovo 20 d. buvo pradėtas laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės pavasario etapas. Kaip ir kasmet, visoje Lietuvos teritorijoje iš lėktuvų bus išmėtyti jaukai su vakcina. Laukinių gyvūnų vakcinacija pradedama nuo vakarinio Lietuvos pakraščio – iš Klaipėdos oro uosto ir bus tęsiama visoje Lietuvos teritorijoje. Jeigu leis oro sąlygos, pavasarinio etapo vakcinaciją planuojama baigti gegužės mėnesio pabaigoje.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja gyventojus, kad radus jaukus su pasiutligės vakcina jų negalima liesti. Jeigu jaukai su vakcina aptinkami prie gyvenamųjų namų, būtina apie tai nedelsiant pranešti teritorinei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kurios specialistai atvykę surinks jaukus su vakcina. Jaukai su vakcina nėra pavojingi naminiams gyvūnams, tačiau perdozavus jauko, galimos komplikacijos. Dėka Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sėkmingai vykdomos prevencijos programos, ši pavojinga liga gan sparčiai traukiasi iš mūsų šalies. Didelė tikimybė, kad pasiutligė Lietuvoje bus likviduota 2012–2013 metais.
Nukentėjusių nuo gyvūnų nemažėja
Prognozės nuteikia optimistiškai, tačiau kasmet registruojamų nukentėjusiųjų nuo gyvūnų asmenų, kurie kreipiasi medicininės pagalbos, skaičius rodo kitokią situaciją.
2011 m. Kauno apskrityje nukentėję nuo įvairių gyvūnų į medikus kreipėsi 1437 asmenys, net 69 proc. jų buvo profilaktiškai paskiepyti nuo pasiutligės. Į šį skaičių pateko 747 Kauno miesto gyventojai, iš kurių net 577 nukentėjo (77 proc.) nuo šunų, apie 20 proc. nuo kačių. Stebina tai, kad iš 747 nukentėjusiųjų kauniečių, net 172 nukentėjo nuo savų gyvūnų (103 nuo šunų, 62 nuo kačių, likusieji nuo žiurkėnų, triušių), kurių įkandimus patys ir išprovokavo (žaisdami, maudydami, maitindami ir kt.).
Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai prisimena 2006 metus, kai Kauno apskrityje buvo net 334 gamtiniai pasiutligės židiniai ir tais metais į medikus kreipėsi 1936 apskrities gyventojai, nukentėję nuo gyvūnų, iš jų – 896 kauniečiai.
Nors pasiutligės grėsmė ir mažėja, tačiau nukentėjusiųjų asmenų skaičius ir imunoprofilaktinių preparatų kiekiai, skirti šių asmenų vakcinacijai nuo pasiutligės, mažai kinta, nes žmonių supratimas, kaip elgtis su gyvūnais, nesikeičia.
Naminius gyvūnus nuo pasiutligės privaloma skiepyti kasmet
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vykdydama pasiutligės likvidavimo programą, atlieka privalomą šunų ir kačių vakcinaciją. Kasmet organizuojamas ir atliekamas naminių gyvūnų nuo pasiutligės skiepijimas. Tokių akcijų metu mūsų šalyje paskiepijama tūkstančiai naminių gyvūnų. Gyvūnų šeimininkai turi nepamiršti, kad augintinius nuo pasiutligės privalo skiepyti nuo 3 mėn. amžiaus ir toliau tai daryti kasmet. Tik laiku paskiepyti ir prižiūrėti naminiai gyvūnai, padės išvengti jau primirštos ir iš Kauno apskrities besitraukiančios gyvūnų pasiutligės. Dėl augintinių skiepijimo galima kreiptis į artimiausią veterinarijos kliniką ar veterinarijos gydytoją. Jeigu įkando žinomas, tačiau skiepytas gyvūnas, pavojaus dėl pasiutligės nėra. Jei gyvūnas neskiepytas, būtina jį uždaryti ir pranešti veterinarijos tarnybai dėl jo stebėjimo.
Kontakto su gyvūnais metu žmonės sunerimsta ir dėl galimo stabligės pavojaus. Visais atvejais, kreipiantis į gydymo įstaigą medicininės pagalbos dėl traumos, įvairių sužalojimų, profilaktiškai skiriama vakcina nuo stabligės. Primename, kad vyresniems nei 26 m. amžiaus asmenims galima kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurią asmuo pasirinkęs, ir ten profilaktiškai taipogi galima pasiskiepyti nuo stabligės.
Jeigu jus apkandžiojo gyvūnas:
• Būtina išsiaiškinti gyvūno savininko adresą, pavardę, telefoną, ar gyvūnas skiepytas nuo pasiutligės ir kada. Šie duomenys bus reikalingi gydytojui, sprendžiančiam apie vakcinacijos būtinumą.
• Tuoj pat po įvykio žaizdą ir odą aplink ją būtina plauti tekančiu vandeniu su ūkiniu muilu.
• Neskubėti stabdyti kraujavimo, jeigu jis nėra pavojingas gyvybei. Su tekančiu krauju iš žaizdos išplaunami virusai ir bakterijos, kurios gali sukelti ligas.
Visuomenės sveikatos specialistai pataria:
• Gamtoje ir gyvenamojoje vietoje su gyvūnais elkitės atsakingai, neerzinkite jų, neikite artyn matydami agresyvų gyvūną, nedarykite staigių judesių, nebėkite.
• Naminius gyvūnus tinkamai prižiūrėkite, nepalikite be priežiūros, periodiškai skiepykite nuo pasiutligės.
• Venkite laukinių gyvūnų, atklydusių į gyvenvietes, ypač, jei sutiktas laukinis gyvūnas yra praradęs savisaugos instinktą ir nebijo nei šunų, nei žmonių.
Jei reikalinga medicininė pagalba ar neramu nukentėjus nuo gyvūno, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur specialistai nuspręs ar tikslinga skirti profilaktinį gydymo kursą nuo pasiutligės. Vienintelis būdas užkirsti kelią pasiutligei yra laiku paskirti skiepai. Nukentėjusiems nuo gyvūnų asmenims skiepai nuo pasiutligės yra nemokami.
