Šiandien, kovo 1 d., Vilniaus Rotušės Didžiojoje salėje, 18 val. Lietuvių kilmės pasaulio garso mokslininkė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja Dr. Birutė M.F. Galdikas ir leidykla „Eugrimas“ kviečia į oficialų populiariausios Dr. Birutės M. F. Galdikas knygos „Rojaus atspindžiai: mano gyvenimas Borneo saloje kartu su orangutanais“ pristatymą.
Anglų, vokiečių, prancūzų kalbomis jau išleista knyga leidyklos ir „Tarptautinio Birutės Galdikas gamtosaugos labdaros ir paramos fondo“ pastangomis pagaliau pasiekė ir Lietuvos skaitytojus, kurie šios knygos labai laukė. Tai – ir autobiografija, ir nuotykių romanas, ir National Geographic puslapių tikrai verta istorija.
Renginio dalyviai:
Dr. Birutė M. F. Galdikas – knygos „Rojaus atspindžiai: mano gyvenimas Borneo saloje su orangutanais“ autorė, Saulius Petrulis – leidyklos vadovas,knygos leidybinio projekto vadovas, žurnalistė, keliautoja Neringa Skrudupaitė trumpai pasidalys savo kelionės į Borneo salą, į Dr. Birutės M. F. Galdikas „Leakey stovyklą“ įspūdžiais. Algirdas Knystautas, gamtos mokslų daktaras, ornitologas, fotografas, keliautojas ir žurnalistas, judėjimo „Už gamtą“ vadovas, aplankęs 139 pasaulio šalis. Jis kalbės apie tai, kuo Dr. Birutės M.F. Galdikas veikla aktuali Lietuvai ir kaip mes šį bendradarbiavimą galime stiprinti.
Koncertuos sopranas Nacionalinės premijos laureatė Asta Krikščiūnaitė ir pianistė, koncertmeisterė Audronė Kisieliūtė.
*
Alko korespondentai taip pat dalyvavo susitikime ir perteikia savo įspūdžius iš neišdildomo renginio.
Susirinko pilna didžioji Vilniaus Rotušės salė, keletui žmonių teko stovėti. Renginį vedė Neringa Skrudupaitė, kuri su kūrybine grupe viešėjo Borneo saloje ir buvo susitikusi su profesore B.Galdikas.
Knygos autorė kalbėjo, jog įkvėpimą, meilę gamtai ji gavo iš tėvų, kurie buvo lietuviai ir emigravo per Kanadą į JAV. Jį pabrėžė, kad apskritai lietuviai, baltai yra išlaikę stipriausią ryšį su gamta iš visų europiečių, nes paskutinieji priėmė krikštą.
Birutė Galdikas akcentavo, kad didžiausią poveikį tropinių miškų ir orangutangų naikinimui turi didžiulė ir labai pelninga palmių aliejaus pramonė. Net papasakojo, kad Lietuvoje, būdama viešbutyje norėjo nusiprausti muilu, bet vieno iš jo sudedamųjų dalių ir buvo minėtasis palmių aliejus. Jei žmonės nenaudotų palmių produktų – nebūtų kertami miškai, nebūtų žalojama ir taip trapi Indonezijos salų gamta.
Profesorės manymu, globalinė ekonomika labai sparčiai pagreitino gamtos naikinimą. Dabar Indonezijos žmonės nori turėti televizorių, automobilį, vaikus išleisti į mokslus, o tai kainuoja. Paprastas ir pelningas uždarbis tapo neadekvatus gamtos turtų naudojimas. Pašnekovė sakė, kad prieš 40 metų žmonės net pinigų Indonezijoje neturėjo. Vykdavo natūriniai mainai, o dabar viskas skaičiuojama ir paverčiama banknotais.
Po susitikimo nutįso ilga eilė norinčių gauti nepaprastos mokslininkės autografo.
