Kadaise buvęs vienu iš didžiausių Žemaitijos ežerų Biržulis tapo sovietmečiu vykdytos melioracijos auka. Šiandien liko vos šeštadalis buvusio Biržulio ežero. Seklesnė ežero dalis tapo neįžengiamais krūmų ir nendrių sąžalynais. Varnių regioninio parko direkcijoje vyko seminaras „Biržulio ežero atkūrimo tikslingumas“, kuriame diskutavo ekologai, mokslininkai, gamtosaugininkai.
Varnių regioninio parko Planavimo schemoje apie Biržulio ežerą rašoma: „Pagrindine problemine degeneracine teritorija yra Biržulio ežerinis pelkinis kompleksas, tapęs tiesiog klasikiniu neracionalios ūkinės veiklos ir drastiškos invazijos į gamtą pavyzdžiu. Dabartinė šio gamtinio komplekso būklė toli gražu nėra patenkinama. Melioracinė sistema vis labiau apleidžiama, ūkinė vertė prarandama, vyksta spartūs stichiškos renatūralizacijos procesai. Būtina dar kartą permąstyti viso Biržulio gamtinio komplekso likimą, išanalizuoti ir pasverti buvusio ežero vandens lygio atstatymo galimybes. Suprantama, kad tai specialios gamtinės ir ekonominės studijos bei detalaus inžinerinio projekto uždavinys“.
Nors Biržulis kaip ežeras buvo sunaikintas, čia susiformavusiose pelkėse prieglobstį rado daug retų paukščių rūšių. Nuo 2004 metų LR Vyriausybės nutarimu Biržulio ežeras ir jį supantys pelkynai paskelbti ES saugomų teritorijų tinklo „NATURA 2000“ paukščių apsaugai svarbia teritorija „Biržulio – Stervo pelkių kompleksas“.
Seminare-diskusijoje „Biržulio ežero atkūrimo tikslingumas“ dalyvavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Gamtos tyrimų centro, VšĮ Gamtos paveldo fondo, Telšių rajono savivaldybės administracijos, VĮ Telšių miškų urėdijos, Telšių rajono agentūros, Varnių seniūnijos, Žuvinto biosferos rezervato bei Varnių regioninio parko direkcijų atstovai.
Seminaro metu su Biržulio ežero istorija bei šiandienos būkle supažindino Varnių RPD ekologas Laurynas Novikas, VPU biologijos magistrė Giedrė Bajorūnienė pristatė savo atliktą darbą „Biržulio ežero apyežerio flora ir augalija“. Pristatyti nuleistų ežerų atsatymo ir tvarkymo būdai, kurie jau eilę metų vykdomi kaimyninėse šalyse. Apie panašias veiklas Žuvinto ežere, patirtimi dalinosi Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis ir VšĮ Gamtos paveldo fondo direktorius Gediminas Raščius.
Po turiningos diskusijos pritarta, kad galutinį sprendimą, kaip atstatyti Biržulio ežerą galima priimti tik parengus detalią mokslinę – projektinę studiją.
Varnių regioninio parko direkcija kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ieško galimybių, kaip parengti Biržulio ežero atstatymo studiją. Taip pat bus ieškoma sprendimų, kaip nepakenkti čia perinčioms retoms ir saugomoms paukščių rūšims.
Norint atstatyti si ezera, pirma reiketu is pelkynu paimti pelningiausia dalyka -durpes. Isteigus valstybini durpiu eksploatavimo fabrika,gaminanti labai ekologiskai svarias durpes eksportui i Olandija, ar turtingas arabu salis, butu galima sukaupti nemaza kapitala, kad nuosekliai isvalyti per keliasdesimt metu visa ezero dauba, perkelti gyventojus, ir ezera patvenkti is naujo, kad jis vel taptu didziausiu Zemaitijos ezeru.Bet pries tai reiketu panaikinti saugomo gamtos draustinio statusa. Atkurus didziausia Zemaitijos ezera, Varniai igytu antra kvepavima, nes ezeras galetu duoti daug zuvies vietoj dabartiniu pelkynu. Butu galima ikurti vandens sporto ir gera turizmo baze. Varniai igytu kurorto statusa ir miestelis suklestetu. Kartu reiketu pletoti ir misko atkurima aplink nauja ezera.Gerai butu ikurti nauja Varniu rajona is dabartiniu Telsiu ir Silales pakrasciu.