Nors ką tik išleista žinomo gamtininko, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiojo specialisto Selemono Paltanavičiaus knyga „Pažinkime Lietuvos gyvūnus“ skirta vaikams, joje panaudota gausi informacija turėtų sudominti bet kokio amžiaus skaitytojus. Ši spalvinga knyga iliustruota autoriaus ir kitų fotografų darytomis nuotraukomis, kurios supažindina su šalies gyvūnais ir jų aplinka.
Iš Lietuvoje gyvenančių apie 30 tūkst. rūšių gyvūnų Selemonas Paltanavičius aprašo tik pačius būdingiausius ir žinomiausius. Pasak jo, kiekvienos rūšies biologija, įpročiai, santykis su aplinka ir žmogumi yra ypatingi – dažnai stebuklingu gali tapti paprastas uodas, voras ar varlė česnakė. Gyvendami gamtoje, šie iš pažiūros lengvai pažeidžiami gyviai išlieka, susiranda maisto, palieka palikuonių. Šie jų gebėjimai formavosi labai ilgai, daugelis būdingi tik mūsų gamtai.
Knygos autorius pasakoja ne tik apie stumbrą, vilką, gandrą ar lydeką, bet ir apie dėlę, slieką, drugelį sfinksą, muses. Dažnai manoma, kaip sako Selemonas Paltanavičius, kad paslaptingiausi, mažiausiai žinomi ir pažįstami yra retieji gyviai. Tačiau kiekviena rūšis unikali savo biologija ir ekologija.
Atrodytų, kas gali būti paprasčiau už skruzdėles? Jų bendruomeninis gyvenimas tarsi ir pažįstamas. Tačiau tik skaitydami Selemono Paltanavičiaus knygą „Pažinkime Lietuvos gyvūnus“ sužinome, kad sparnuotos skruzdėlių motinos, kurioms reikia įkurti naują skruzdėlyną, gali būti netikėtai agresyvios. Dažnai jos įsiveržia į svetimą skruzdėlyną ir kovoja su tenykšte skruzdėlių motina. Kuri nugali, ta ir lieka svarbiausioji. Jeigu vietinę motiną nugali naujokė, senbuvės skruzdėlės augina svetimos rūšies lėliukes. Po kiek laiko senųjų skruzdėlyno gyventojų nelieka, nes jų vieta užima naujos, svetimos rūšies skruzdėlės.
Knyga „Pažinkime Lietuvos gyvūnus“ patraukli ne tik įdomia informacija. Ji praturtinta mįslėmis, minklėmis, gyvūnų giesmėmis, balsų pakartojimais.
