Kauno pilies sutvarkymo konkurse pristatyti šeši projektai, iš kurių nei vienas neketina atkurti tikroviškos pilies. Tačiau kitaip ir negalėjo būti, nes konkursą organizuojanti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) iš anksto paskelbė, kad vertinant projektus daugiau balų gaus tie, kurių projektai bus originalesni, naujoviškesni. Taigi tokiu būdu, norintys pilį atkurti tikroviškai, iš konkurso buvo eliminuoti jam dar neprasidėjus.
Lietuvos konstitucija, Orhuso konvencija, nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos, teritorijų planavimo ir vietos savivaldos įstatymai draudžia šitaip savivaliauti. Jie reikalauja, kad priimant sprendimus dalyvautų suinteresuotų visuomeninių organizacijų atstovai, kad būtų deramai atsižvelgiama į visuomenės nuomonę. Tačiau funkcionieriai neleido suinteresuotų visuomeninių organizacijų atstovams būti dalyviais, suteikdami jiems tik svečio teises, bet leido būti salėje tik kai kurių posėdžių metu.
Visose šešiose funkcionierių 2006 – 2011 metais surengtose visuomenės nuomonės tyrimuose 69 – 94 % apklaustųjų pasisakė už tai, kad pilis būtų atstatoma kiek galima panašesnė į kadaise stovėjusią. O įstatymai reikalauja atsižvelgti į visuomenės nuomonę. Todėl funkcionieriai nusprendė įstatymus ir visuomenės nuomonę apskritai ignoruoti.
Kad visuomenė jiems neįkyrėtų, jie į vertinimo komisiją įtraukė tik du žmones, tik jų patiems visuomenės atstovams išsirinkti neleido. Funkcionieriams nesvarbu, kad žmogus apskritai niekada niekur nėra dalyvavęs pilies sutvarkymo reikaluose, o ir visuomenės atstovai jo net nėra matę. Valdininkai nusprendė, kad būtent jis tinka atstovauti visuomenei, tad ėmė ir įrašė jį į komisiją, kaip visuomenės atstovą. Be to, prisirašė daugybę saviškių, tad komisija išsipūtė iki 10 narių, nors įstatymas numato, kad komisijoje turi būti ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 9 žmonės. Bet kas jiems tie įstatymai?
KAUET-oje aiškinama, kad visuomenė neturi kištis į tuos reikalus, kurių neišmano, todėl tegul ji šiuos reikalus palieka specialistams. Valdininkai nuolatos kartoja palyginimą, jog supūliavus apendicitui juk žmogus kreipiasi į chirurgą, o ne į visuomenės veikėjus. Aš tik norėčiau pridurti, kad kai man reikia operuoti širdį, tai aš kreipiuosi į širdies chirurgą, o ne į tą, kuris tesugeba tik apendicitą išpjauti?
O juk oponuojančiose KAUET-ai suinteresuotose visuomeninėse organizacijose kaip tik ir susibūrę labiausiai pasižymėję restauratoriai, pilių specialistai, o KAUET-os sudarytoje vertinimo komisijoje, beveik visi vertinimo komisijos nariai, yra modernieji architektai arba funkcionieriai, kurių supratimas apie pilis ir istoriją labai miglotas. Pavyzdžiui, jie net nesupranta, jog Kauno pilies bokštai, kaip ir Trakų pilies, buvo apvalūs, o kvadratiniai buvo tik jų cokoliai. Tai liudija ir XIX amžiaus Ordos litografija bei 1827 metų piešinys ir užrašas jame apie išlikusius pilies griuvėsius „su dviem apvaliais bokštais kampuose“. Kiekvienas gali nueiti prie vakarinio Kauno pilies bokšto ir pats įsitikinti, kad kvadratinis yra tik jo cokolis, nes aukščiau matomi nusklembti kampai jau liudija apie kvadratinio cokolio perėjimą į apvalų bokštą. O projektuose vakarinis bokštas rodomas kvadratinis. Toks tad šių projektų ir jų vertinimo komisijos lygis. Bet ko gi galima buvo tikėtis iš tokios atsiprašant komisijos ir iš tokio atsiprašant konkurso?
Aišku, čia turėjo įsikišti prokuratūra ir pareikalauti laikytis įstatymų. Bet prokuratūra vis dar tebetiria. Ir panašu į tai, kad kai ji galų gale šį reikalą ištirs, tai konkursas jau bus pasibaigęs, nugalėtojai nustatyti, premijos išdalintos ir ko jau čia tada besiginčyti dėl pernykščio sniego.
Lietuvos pilys Baltarusijoje ir Ukrainoje atstatomos su derama pagarba istorijai. Tikroviškai daugybę savo pilių atstatinėja lenkai. Rusai atkūrė gintaro kambarį. Vokiečiai jau du dešimtmečius tikroviškai atstatinėja Drezdeną. Ispanai iš griuvėsių prikėlė savo šedevrą Alhambrą, kuris atrodė taip pat, kaip ir Trakų pilis Maironio laikais.
Funkcionieriai mulkina žmones, kad europiečiai turėjo brėžinius, fotografijas, o mes neturime. Bet tai netiesa. Britai Londone atkūrė Šekspyro teatrą apvalų, o dabar paaiškėjo, kad jis buvo aštuoniolikakampis, ir iš tikrųjų buvo už 205 metrų toliau. Norėčiau, kad funkcionieriai paaiškintų kokias fotografijas turi italai, atstatinėjantys prieš porą tūkstantmečių Vezuvijaus užpiltus Pompėjos namus? Arba kokius brėžinius turi vokiečiai, atstatinėjantys Drezdeną, kuris degė dar tris dienas po 1945 metų bombardavimo?
Visa Europa tikroviškai atstatė savo pilis. Bet kam mums ta civilizuotų valstybių patirtis? Užtat mes dar kartą „išgarsėsim“. Dar vienoje srityje Lietuva bus pirma, tik iš antro galo.
Autorius yra Senojo Kauno draugijos pirmininkas, Patariamosios visuomeninės komisijos prie kultūros paveldo departamento pirmininkas.
Panašu, kad LT archi tektams nė motais pilies autentiška dvasia, o labiau svarbiau savikūrybybiškai reikštis.
Tame atkuriamąjame darbe turėtų verčiau reikštis archeo logai su istorikais, o tie braižytojai – kaip pagalbinė grandis.
Žinia, Rimvydui Žiliukui pavyko sustabdyti prieš savaitę brėžiniuose paruoštus jau net ir piliavietės teritorijų numatytus kūrybybinius tvarkymus. Vienas iš šešių variantas – Santakoje įsmeigti APŠVIESTĄ gigantišką kryžių (be nukryžiuoto Yahujos), nepaisant to, kad okupacinai božo nycų pastatai ir taip jau klastingai arti pilies prislikę.
Tiesiog trūksta normalių žodžių – š… įvardinti.
Ziliukas manipuliuoja netiesa ir neismanymu ir jau daug metų veikia visus savo keitais protestais visko neigimo principu. Jis yra totalaus neigimo absoliutas ir jo svaičiojimai neturi jokio didesnio pagrindo. Tame tarpe ir paveldo srityje ir senosios kultūros kontekste. jei kur noprs galima viešai pasirodyti protestuojant – jis visada pirmose gretose ir vaidina absoliutu teisuolį. Gaila. Daug kam atrodo, kad jis teisus.
Kategorišką autoriaus nuomonę būtų galima sušvelninti patinkslinus nelabai teisingus jo pateiktus argumentus.
Vokiečiai, atstatinėjantys Drezdeną turi ne “kokius”, o tikslius visų pastatų brėžinius. Ir ypatingai tikslią dailininkų venecijiečių paliktą ikonografinę medžiagą. Italai Pompėjos neatstatinėja. Atvirkščiai, sakoma, kad būtent dėl Pompėjos buvo sukurtas paveldosauginis principas kiek imanoma mažiau liesti išlikusius istorinius griuvėsius.
Tarkime, į Kauno pilies rekonstrukciją įsiveltų prokuratūra ir lieptų laikytis įstatymų – t.y. LR kultūros paveldo įstatymo straipsnio dėl galimo išskirtinės reikšmės paminklų atstatymo. Tame straipsnyje numatyta, kad tokius objektus, kaip Kauno pilis, galima atkurti pagal tiksliai žinomą istorinio paminklo autentišką pavidalą. P.S. Trakų pilis sovietmečiu buvo atstatyta “iš lempos”. T.y., yra galimybė, kad laiko mašina perkeltas Vytautas jos galėtų ir nebeatpažinti.
Ilgai neišsiplėtojus, ar mes tiksliai žinome, kiek Kauno plis turėjo bokštų? Ne. Ar mes žinome, kokia buvo jų forma – kvadratinė ar apvali? Ne. Ar žinome sienų aukštį, angų konfigūraciją? Ne.
Visada mokame piktintis. Tik norėčiau paprašyti įsijausti į architektų poziciją ir pateikti savo pasiūlymą, kurio čia neradau. Jei atstatyti, tai KAIP? 🙂