Vyriausybei nacionalizavus banką, žmonių sąskaitose liko įšaldytos socialinės išmokos, atlyginimai ir priteisti alimentai. Nerimas dėl bankų sistemos ateities, prakeiksmai valdžiai ir skaudūs prisiminimai apie „Sekundės“, „Apus“ , „Litimpeks“ ir kitus bankus, 1994–1996 m. pradanginusius apie 1 mlrd. Lt Lietuvos piliečių pinigų, – to šalyje nebuvo maždaug 15 metų.
Nacionalizavo vieną didžiausių bankų
Trečiadienio pavakare Vyriausybė nacionalizavo vieną stambiausių šalies bankų AB „Snoras“, motyvuodama tuo, kad būtina apsaugoti šio banko klientų, gyventojų ir įmonių, lėšas.
„Vyriausybė nutarė banko „Snoras“ akcijas paimti visuomenės poreikiams, vadovaudamasi Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, įpareigojančiomis laiku imtis priemonių, užtikrinti šalies finansų stabilumą ir siekdama apsaugoti indėlininkų lėšas, atsižvelgdama į Lietuvos banko išvadas ir siūlymą bei visuomenės interesus“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį kalbėjo finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
„Snore“ indėlininkai laikė nei daug, nei mažai – apie 4 mlrd. Lt.
Tai keturiskart didesnė suma, nei 1994–1996 m. kartu sudėjus pradangino dešimtys bankų ir finansų institucijų.
Jei Lietuvos bankas (LB) gegužę „Snoro“ banko prašymu būtų įregistravęs įstatyminio kapitalo padidinimą, iki nacionalizavimo „Snoras“ pagal valdomo turto dydį būtų trečias Lietuvoje.
Bankas užėmė apie 10 proc. rinkos.
„Sodra“ prašo nepanikuoti
Jau ketvirtadienį Seime ypatingos skubos tvarka buvo keičiami įstatymai, siekiant nuo nemalonumų apsaugoti indėlininkus ateityje, o sykiu sprendė, kada banko „Snoras“ indėlininkai galės atsiimti pinigus.
Ketvirtadienį banko „Snoras“ klientai galėjo iš bankomatų pasiimti iki 500 Lt dydžio sumas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) valdyba informavo, kad visi socialinių išmokų gavėjai, turintys sąskaitas banke „Snoras“ ir per jį iki šiol gavę jiems priklausančias išmokas, turėtų būti ramūs – jiems priklausantys pinigai niekur nedings.
„Žmonėms bus išmokėtos visos priklausančios išmokos, niekam nedings nė vienas litas“, – teigė „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Česlava Zabulėnienė.
Lapkričio 17 d. duomenimis, šį mėnesį socialines išmokas per „Snoro“ banką yra gavę apie 60 tūkst. išmokų gavėjų. Spalį jas gavo 65 tūkst. žmonių.
Per „Snorą“ išmokų buvo išmokėta apie 8 proc. „Sodros“ klientų.
Nors finansų ministrė I.Šimonytė ramino gyventojus, kad „Snoro“ banko nacionalizavimas „nepadarys ypatingos įtakos Lietuvos ekonomikai“, „Snoro“ klientų sąskaitų įšaldymas nenuramino ne tik gyventojų, bet ir įstaigų bei bendrovių.
Antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė nerimavo, kad per teismus už padarytą žalą, vaikų išlaikymą prisiteisę žmonės negali pasinaudoti priteistomis piniginėmis lėšomis.
„Yra įšaldyta 3,9 mln. Lt, kuriais negali disponuoti mūsų klientai. Žmonėms gyventi reikia šiandien, ir, suprantama, ta nežinomybė juos trikdo“, – sakė pašnekovė.
Kada „Snoras“ pradės dirbti įprastu režimu, bus pranešta pirmadienį.
Didelių rūpesčių kilo policijos pareigūnams, kuriems atlyginimai buvo išmokami per „Snoro“ banką.
Nuostolių patyrė mažuma
Daug nerimo gyventojams sukėlusi „Snoro“ banko griūtis beveik nepadarė įspūdžio žemės ūkio lyderiams.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas pabrėžė, kad per tris pastarąsias dienas nesulaukė nė vieno skambučio iš žemdirbių.
„Ūkininkai yra pernelyg konservatyvūs ir sėslūs, kad dažnai keistų bankus, – teigė J.Talmantas. – Kiek man yra žinoma, didžioji dalis ūkininkų savo sąskaitas laiko SEB ir „DnB Nord“ bankuose.“
Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos vykdomoji direktorė Dalia Stasiūnienė irgi tikino, kad nė viena iš 37 asociacijos bendrovių neišreiškė susirūpinimo dėl „Snoro“ nacionalizavimo.
„Net jei kam ir būtų įšaldytos lėšos, vargu ar įmonė pradėtų tuo girtis“, – mano D.Stasiūnienė.
Savo ruožtu Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad banko „Snoras“ likimas kelia tam tikrą sumaištį.
„Tokie dalykai niekada neprideda stabilumo, juolab kad viena mišrų ūkį turinti žemės ūkio bendrovė man jau pasiguodė dėl įšaldytų pinigų“, – kalbėjo A.Stančikas.
ŽŪR pirmininkas šios bendrovės neįvardijo, bet pasakė, kad įmonė neteko daugiau nei 100 tūkst. eurų (345 tūkst. Lt).
K.Starkevičius: fondas investavo 700 tūkst. Lt
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius stebisi, kodėl Lietuvos bankas anksčiau nepastebėjo „Snoro“ bėdų.
Kaip manote, kokią įtaką „Snoro“ nacionalizavimas padarė ar padarys žemės ūkio sektoriui?
Žemės ūkio ministerija, ačiū Dievui, apsisaugojo nuo „Snoro“ žlugimo pasekmių. Tam tikros bėdos ištiko tik Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, garantavusį ūkininkams paskolų už 15 mln. Lt.
Kokios tos bėdos?
Tiesiog fondas buvo įsigijęs „Snoro“ banko vertybinių popierių, kurių vertė siekia apie 700 tūkst. Lt.
Ar žemdirbiai, susiję su „Snoro“ banku, pastarosiomis dienomis kreipėsi pagalbos ar patarimo į ministeriją?
Kol kas tokių signalų nesulaukėme. Ūkininkai konservatyvūs ir bendrauja su skandinaviško kapitalo bankais.
Vadinasi, pergyventi nėra dėl ko?
Kol kas tikrai nėra, bet man asmeniškai liko toks kartėlis, ar nebuvo įmanoma tos tiksinčios bombos neutralizuoti anksčiau.
Ką turite galvoje?
Visų bankų priežiūrą vykdo Lietuvos bankas. Pasikeitus jo vadovui (Reinoldijų Šarkiną pakeitė Vitas Vasiliauskas) Lietuvos banko struktūroje, matyt, liko tie patys žmonės, kurie sąmoningai arba nesąmoningai „pražiūrėjo“ „Snoro“ bėdas. Manau, kad kalti asmenys turi atsakyti už savo veiksmus.
Trūkumą padengs mokesčių mokėtojai
Per banką „Snoras“ dešimtys tūkstančių gyventojų susimokėdavo komunalinius mokesčius. Šio banko paslaugos buvo pigiausios, kainavo tik 50 centų. AB „Lesto“ atstovė Edita Sirutienė „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad įmonė kol kas nejaučia susirūpinusių vartotojų skambučių antplūdžio. „Mes akylai stebime situaciją“, – tikino E.Sirutienė.
Ji neatskleidė, kiek abonentų per „Snoro“ banką kiekvieną mėnesį susimokėdavo už elektrą ir kokia apytikriai suma būdavo pervedama įmonei.
„Tai konfidenciali informacija ir jos atskleisti negalime“, – sakė E.Sirutienė.
Vyriausybė ir LB ramina gyventojus, kad žmonės nepergyventų dėl savo indėlių, nes visi indėliai, siekiantys iki 100 tūkst. eurų, yra apdrausti valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Maždaug 99 proc. „Snoro“ klientų indėliai nesiekia minėtos sumos.
Teigiama, kad problemos iškiltų tik tuo atveju, jei „Snoro“ indėlininkai vienu metu nuspręstų atsiimti lėšas, tačiau su tokiais pat sunkumais susidurtų bet kuris komercinis bankas.
Tačiau didžiausia bėda ta, kad Vyriausybė neskelbia, kokios yra įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ galimybės.
„Valstiečių laikraščiui“ į klausimus sutartu laiku neatsakė ir LB atstovai.
Įvairiais duomenimis, stabilizavimo fonde yra ne daugiau kaip 1,6 mlrd. Lt. Vyriausybė ir pati neslepia, kad viršijus draudimo galimybes, nuostolius tektų dengti visiems mokesčių mokėtojams.
Banko „Snoras“ griūties chronologija
Lapkričio 14 d. žurnalistai apie 16 val. pastebi į Generalinę prokuratūrą atvykstant LB valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską.
Lapkričio 15 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ (kurio 35,64 proc. akcijų per „Snoro Media Investicijas“ valdo „Snoro“ bankas) paskelbiama, kad pritariant Prezidentei, teisėsaugos institucijos, LB ir Vyriausybė siekia susidoroti su banku „Snoras“ ir kitais lietuviškais bankais. Straipsnio autorystė nenurodoma.
LB ir politikai ramina gyventojus, kad nė vienam Lietuvos komerciniam bankui niekas negresia. Nuostolingai esą dirba tik du bankai, bet tarp jų „Snoro“ nėra. Teisėsauga atsiriboja nuo „Lietuvos ryto“ informacijos.
Pagrindinių „Snoro“ akcininkų Rusijos piliečio Vladimiro Antonovo (68 proc. akcijų) ir lietuvio Raimundo Baranausko (25 proc.) Lietuvoje nėra.
Lapkričio 16 d. pavakare Lietuvos banko valdyba „Snoro“ bankui paskiria laikinąjį administratorių Simoną Freakley (jo atlyginimas siekia 483 tūkst. Lt) ir įšaldo visus banko aktyvus, taip pat visas bankines operacijas.
Po valandos Vyriausybė uždarame posėdyje nutaria nacionalizuoti „Snorą“. Tai reiškia, kad „Snoras“ ir visos jo antrinės įmonės, taip pat „Snoro“ valdomos akcijos kitose bendrovėse perėjo valstybės žinion.
Gyventojai nežinomybėje. Neveikia „Snoro“ bankomatai ir kioskai.
LB vadovas V.Vasiliauskas praneša apie milijardinę skylę „Snoro“ banke. Vėliau paaiškėja, kad per dvi dienas iš banko „išplaukė“ apie 200 mln. Lt.
Generalinė prokuratūra inicijuoja ikiteisminį tyrimą.
Lapkričio 17 d. Susipažinusi su informacija Prezidentė D.Grybauskaitė pareiškia apie įžūlų „Snoro“ mėginimą pakirsti Lietuvos bankų sistemą. Ji dar kartą pritaria Vyriausybės veiksmams.
Visą dieną pranešama apie kylantį nerimą vis skirtingose „Snoro“ antrinėse įmonėse, kuriose dirba apie 2 500 žmonių.
Iš „Snoro“ bankomatų leidžiama pasiimti iki 500 Lt sumas, o apie tolesnes indėlininkų galimybes bus pranešta pirmadienį.
Areštuojama dalis „Snoro“ vadovų turto. Ukrainoje viešėjęs R.Baranauskas pareiškia, kad galbūt bylinėsis su valstybe.
Seimas ypatingos skubos tvarka priima 7 įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama kuo greičiau pertvarkyti „Snoro“ banką, atskiriant „gerąją“ ir „blogąją“ dalis.
