Seimo nariai susitiko su Vyriausiuoju komisaru tautinių mažumų klausimais

Lapkričio 16 dieną Žmogaus teisių komitetas kartu su Švietimo ir mokslo komitetu susitiko su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vyriausiuoju komisaru tautinių mažumų klausimais Knutu Volebeku (Knutt Vollebek).

Susitikime buvo aptarti šie klausimai: tautinių mažumų politika Lietuvoje; valstybinės kalbos politika ir tautinių mažumų teisė į gimtąją kalbą; švietimo reforma ir tautinių mažumų mokyklos; tautinių mažumų klausimo vaidmuo Lietuvos ir Lenkijos santykiuose.

Susitikimui pirmininkavęs Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka pasveikino svečią ir pristatė Lietuvos tautinių mažumų politikos pagrindinius akcentus. A.Lydeka pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai draudžia bet kokią diskriminaciją tautiniu pagrindu, Lietuva yra ratifikavusi Tautinių mažumų konvenciją, kuri yra mūsų teisinės sistemos dalis. Taigi Lietuvoje yra sukurta teisinė sistema, kuri leidžia tautinių mažumų atstovams jaustis pilnateisiais Lietuvos piliečiais, o kartu puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius.

A.Lydeka pasisakė ir dėl pavardžių ir vardų rašymo. Pasak pirmininko, remiantis LR Konstitucinio Teismo išaiškinimu asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Įrašų Lietuvos Respublikos piliečio pase rašymas valstybine kalba nepaneigia įvairioms tautinėms grupėms save priskiriančių piliečių teisės rašyti savo vardus ir pavardes bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję valstybinės kalbos vartojimo sritimi. A. Lydeka pažymėjo, kad svarstytina galimybė pavardes originalo kalba leisti rašyti ne pagrindiniame paso puslapyje. Tai padėtų išspręsti ilgai besitęsiančius ginčus.

ES Teisingumo Teismas savo sprendime pasisakė, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas, pagal kurį gali būti atsisakoma rašyti asmens vardą ar pavardę su lietuvių kalboje nenaudojamais lotyniškais rašmenimis, neprieštarauja ES teisei, su sąlyga, kad toks atsisakymas šiems ES valstybių narių piliečiams nesukelia rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Galutinį sprendimą dėl asmenvardžių rašymo naudojant ne lietuviškus rašmenis dokumentuose  turi priimti nacionalinis teismas arba Įstatymų leidėjai.

Susitikime keltas klausimas ar reikalingas specialusis tautinėms mažumoms skirtas įstatymas. Šiuo klausimu kalbėję A.Lydeka, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, Seimo narė Marija Aušrinė Pavilonienė vieningai sutarė, kad Tautinių mažumų konvencijos nuostatos sėkmingai perkeltos į Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl specialusis tautinių mažumų įstatymas tautinių mažumų padėties nekeistų. „Argi turime kiekvienai mažumai rengti atskirą įstatymą?“, – klausė A.M.Pavilonienė. Su šiuo teiginiu nesutiko lenkų rinkimų akcijai priklausantis Seimo narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys Jaroslav Narkevič. Jo nuomone tautinių mažumų padėtis prastėja, o lenkakalbėse mokyklos mokslo lygis žemesnis dėl netinkamai sudarytų metodikų.

 A.Lydeka informavo, kad naują Tautinių mažumų įstatymo projekto koncepciją rengia Kultūros ministerija.

„Šis klausimas – ar mums vis dėlto reikia atskiro papildomo įstatymo – lieka atviras. Be abejonių, įsiklausysime į tautinių mažumų atstovų, visuomenės nuomonę. Bet taip pat noriu pabrėžti, kad Europos Sąjungoje vos kelios šalys turi atskirą Tautinių mažumų įstatymą, toks reglamentavimas labiau būdingas Rytų Europos šalims“, – teigė A. Lydeka.

Susitikime atkreiptas Vyriausiojo komisaro dėmesys į tai, kad tautinių mažumų problema dažniausiai aštrinama nacionaliniu pagrindu sukurtos partijos, siekiant politinių dividendų. Klausimas dažniausiai keliamas išskirtinai lenkų klausimu.

Lietuvoje šiuo metu (2011–2012 m.m.) veikia 55 mokyklos lenkų mokomąja kalba, 36 mokyklos rusų mokomąja kalba, 1 mokykla baltarusių mokomąja kalba ir 42 mokyklos, kuriose yra klasių  skirtingomis mokomosiomis kalbomis. 15 552 mokiniai mokosi  rusų  mokomąja kalba, 12 895 mokiniai – lenkų mokomąja kalba, 181 mokinys – baltarusių mokomąja kalba.

2010–2011 m.  7 proc. visų mokinių mokėsi tautinės mažumos kalba (t. y. 29 858). Iš jų 44 proc. lenkų kalba, 54 proc. rusų kalba ir 0,6 proc. baltarusių kalba.

Susitikime pastebėta, kad dirbtinas problemos eskalavimas iš vienos pusės ir gal būt nepakankamas dėmesys iš kitos pusės aštrina problemas šalies viduje, taip pat santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos. Seimo narys Gintaras Songaila pastebėjo, kad dažnai garsiai rėkiančiųjų tiesa geriau išgirstama Europoje,  Seimo narys Julius Dautartas sakė, kad puolami dažnai nulenkiame galvą, o pristatyti gerosios savo praktikos Europos visuomenei neišmokome.

Baigiantis susitikimui Vyriausiasis komisaras Knutas Volebekas atkreipė dėmesį, kad tautinių mažumų klausimai yra jautrūs ir atsiliepia tarptautiniam stabilumui. Kalbant apie jautrius tautinių mažumų klausimus labai svarbi retorika, o politikai yra atsakingi už tai, kad pasirinktų tinkamą retoriką.