Išgelbėtas Baisogalos vėjo malūnas

Radviliškio rajone esančiame Baisogalos dvaro sodybos vėjo malūne baigti eksterjero restauravimo darbai, pastatas užkonservuotas. Šiam kultūros paminklu paskelbtam techninio paveldo objektui sustiprinti Kultūros paveldo departamentas 2009-2011 metais skyrė 576,9 tūkst. litų. Dešimt tūkstančių litų tvarkybos darbams pridėjo Baisogalos dvaro sodybos kompleksą valdanti Lietuvos veterinarijos akademija.

Valstybinė įmonė „Lietuvos paminklai“ parengė eksterjero restauravimo ir pastato užkonservavimo darbų projektą. Tvarkybos darbus atlikusi bendrovė „Ateities statyba“ pašalino augalines sąnašas, restauravo akmens mūrą, įrengė atgrindą paviršiniam vandeniui nuo pastato nutekėti. Restauruotas mūras buvo apdorotas antiseptikais, kad neliktų biopažeidėjų sporų bei sėklų, nutinkuotas ir hidrofobizuotas fasadas. Pašalinus seno skardinio stogo dangą ir grebėstus bei uždengus jį nauja cinkuota skarda, malūno stogas užkonservuotas. Atlikti darbai sustiprino šį vertingą kultūros paveldo objektą ir padės apsaugoti jį nuo grėsusio nykimo, nes iki tvarkybos malūno būklė buvo avarinė.

Baisogalos dvaro suklestėjimas susijęs su dvarininkais Komarais, kuriems dvaras atiteko 1830 m. Tuomet Juozapas Komaras pradėjo ilgą Komarų dinastijos istoriją Baisogalos dvare, besitęsusią iki pat 1940 m. Lietuvos aneksijos.

Archyviniai dokumentai rodo, kad Baisogalos dvaro vėjo malūnas pastatytas 1885 m. ir tais pačiais metais pradėjo veikti. Jis veikė iki 1954 m, tačiau tik rudenį ir žiemą. Sovietiniais metais buvo pradėta įrenginėti kavinė, kuri nebuvo baigta. Statybų metu išardyti girnų mechanizmai ir pavara, vietoj medinių perdangų įrengtos gelžbetoninės, padarytos naujos pertvaros, buvo visiškai suardyta planinė struktūra.

Vėjo malūnas 1997 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą, kaip Baisogalos dvaro sodybos kompleksinė dalis, 2005 m. pripažintas valstybės saugomu, o 2008 m. paskelbtas kultūros paminklu.

Malūnas neišlikęs kaip veikiantis liaudies technikos paminklas, jis šiuo metu neeksploatuojamas, tačiau technikos istorijai svarbus bei vertingas kaip praeities specifinės gamybinės paskirties objektas. Iš kitų to paties tipo statinių malūnas išsiskiria dekoru: pirmasis aukštas yra klasicistinio stiliaus, antrasis – renesansinio, o trečiasis – gotikinio. Šis malūnas yra vienas gražiausių mūrinių vėjo malūnų Lietuvoje.