Privačios kosminės bendrovės „Bigelow Aerospace“ įkūrėjas ir savininkas Robertas Bigelou Tarptautiniame simpoziume apie asmeninius ir komercinius skrydžius į kosmosą („International Symposium for Personal and Commercial Spaceflight“) išreiškė susirūpinimą Kinijos užmačiomis iki 2025-ųjų okupuoti Mėnulį. R. Bigelou pavardė astronautikos ir kosmonautikos pasaulyje nėra negirdėta. Jo bendrovė „Bigelow Aerospace“ yra pripučiamų erdvėlaivių koncepcijos iniciatorė. Kontraversiška idėja orbitoje statyti pripučiamus kosminius viešbučius sukėlė tikrą diskusijų audrą. Solidžios patirties amerikietis įgijo, būdamas viešbučių verslo bendrovės „Budget Suites“ savininku. Be to, „Bigelow Aerospace“ prieš pusantrų metų yra skelbusi apie planus Mėnulyje įrengti privačią kosminę bazę, kurioje galėtų gyventi iki 18 astronautų. Tad pasiklausyti, ką šis žmogus samprotauja apie kosminių skrydžių ateitį, ne tik įdomu, bet ir verta. Žinoma, pasiklausyti skeptiškai. Juk patikėti, jog iki 2025 m. kinai okupuos Mėnulį, tikrai vargu, ar pavyktų. Net ir ne iš pirmo karto.
Tarptautiniame simpoziume, kuriame buvo aptariamos asmeninių ir komercinių skrydžių į kosmosą aktualijos ir perspektyvos, R.Bigelou visus įspėjo apie kinų užmačias „laukinių vakarų“ stiliumi okupuoti Mėnulį, o Kiniją pavadino „naujuoju banditu lošėjų ir nusikaltėlių miestelyje Dodže“. Kosmoso verslininkas atkreipia dėmesį į Kinijos sėkmę plėtojant kosmoso projektus (įskaitant ir praėjusį mėnesį orbiton sėkmingai iškeltą Tiangongo kosminės stoties modulį).
R. Bigelou taip pat deklaruoja, jog gausūs helio-3 ištekliai Mėnulyje (manoma, kad šis helio izotopas ateityje gali būti naudojamas kaip degalai), o dar svarbiau – Mėnulio „užvaldymas“ Kinijai reikštų išmušusią triumfo valandą.
Verslininko pranešime formuluojama prielaida, jog Kinija netrukus nuodugniai ištyrinės Mėnulį, pasitrauks iš 1967 m. Kosmoso Sutartį pasirašiusių valstybių gretų ir oficialiai paskelbs Mėnulį savo provincija. R. Bigelou vertinimu, kinai būtų pasiruošę šios aferos karinei gynybai skirti maždaug 10 % šalies gynybos biudžeto (maždaug 60 mlrd. JAV dolerių).
Skamba iššaukiančiai, bet nevisai įtikinamai. Pirmiausia, niekas nieko nėra girdėjęs apie Kinijos ambicijas kurti ir puoselėti panašius planus. Žinoma, negalima atmesti galimybės, jog Kinijos prioritetai netikėtai pasikeis ir pasuks kosmoso linkme. Tačiau įgyvendinti tokius ketinimus artimiausiu metu kinai vargu, ar pajėgtų. Todėl, kad jų kosminės technologijos ištisais metais, o gal ir dešimtmečiais atsilieka nuo rusų, ESA (Europos Kosmoso Agentūros), taip pat ir NASA technologijų (nors pastaroji Mėnulio eksploatavimo planų artimiausiose ateityje yra lyg ir atsisakiusi). Be to, niekas negali garantuoti, jog Mėnulio gamtinius išteklius iš tiesų bus galima naudoti kaip energijos šaltinį.
