E. Mirončikienė. Konstitucinė šeimos samprata populiariai

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu ir emociniu prieraišumu, savanorišku apsisprendimu prisiimti teises ir pareigas, pagalba – t.y. santykių turiniu, kurio forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.

Ką tai reiškia neteisine, paprasta žmogiška kalba?

Tai reiškia, kad šeima nelygu santuokai. Šeima yra tokie santykiai, kai jaučiame tam tikrą tarpusavio prieraišumą, šiokią tokią atsakomybę ir vienokią ar kitokią pagarbą. Kokį konkrečiai prieraišumą, atsakomybę ir pagarbą laikyti šeimos pagrindu Konstitucinis teismas nepasakė ir paliko teisę apsispręsti mums patiems. Kitaip tariant, jei laikote save šeima, tai ir esate šeima.

Anksčiau buvome klaidingai mokomi, kad šeima – tai socialinė grupė, pagrįsta santuoka, kartu gyvenančių vyro ir žmonos, tėvų ir vaikų, brolių ir seserų, giminystės ryšiais. Dabar, kai paaiškėjo, kad šeima yra laisvos narystės pagrindu tarpusavio interesų tenkinimui susibūrusi asmenų grupė, daugybę pasenusių mokslinių traktatų galite drąsiai mesti į pečių.

Psichologinis šeimyninio ryšio turinys yra svarbiausias. Jei tarkim emociniai ryšiai su tėvais jus netenkina, nesate prie jų prisirišęs, nerandate bendro supratimo, galite būti tikras – jūs ne šeima. Jei šeimyninis gyvenimas tapo rutina, priblėso jausmai, tingisi padėti žmonai, sunku prisiversti atlikti tėvo ir vyro pareigas – šeimos neturite.

Nuo šiol, jei nenorite pasirodyti tamsuoliais, nežinančiais Konstitucinio teismo ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimų, kai kuriuos įprastus posakius turite išmesti iš savo žodyno.

Pvz. neteisinga sakyti jaunavedžiams „Sveikiname sukūrus šeimą“. Dabar žinome, kad jaunavedžiai šeimos nekuria, o tik registruoja, todėl, turime sakyti „Sveikiname jaunavedžių šeimą sukūrus santuoką“. Dar vakar į vestuves kviesdavome eiliuotais posmais: „Tad kviečiam kuriant mūsų šeimą, atvykti sudainuot vestuvių dainą…“.

Šiandien turime rašyti: „Mes eisim santuokos įregistruoti, ateikite ir jūs ta proga padainuoti“. Metrikacijos biurų administracija turės gerokai palaužyti galvą ir sukurti laikmetį ir Konstitucijos dvasią atitinkančias formuluotes.

Nepagarbiai vadinami sugyventiniai ir meilužiai, galų gale gali išdidžiai iškelti galvas. Jie tokia pat šeima kaip ir susituokę, gal net labiau gerbtini, nes gyvena ir mylisi be jokių prievartinių įsipareigojimų, siejami gal ir nepastovių, trumpalaikių, epizodinių, bet stiprių emocinių ryšių ir abipusiai priimtinų pareigų ir atsakomybės.

Šeima vadintini ir partneriai – draugai, bičiuliai, sėbrai, kai juos sieja stiprūs jausmai, prieraišumas, tarpusavio įsipareigojimai.

Sąvoka „sugulovas“ iki šiol buvo paniekinanti, ir visai nepagrįstai. Gyvenimas eina į priekį, daugėja porų, kurios negyvena kartu, susibėga kartais, trumpam, tačiau yra siejamos stipraus emocinio ryšio, kurio galėtų pavydėti ramiai kelis dešimtmečius santuokoje gyvenantys sutuoktiniai. Nuo šiolei jie taip pat yra šeima – kitokios formos, bet tikro konstitucinio turinio.

O kaip gi sugėrovai? Iš pirmo žvilgsnio jie sueina tik pagerti, bet juk ne su bet kuo. Juos sieja ir prieraišumas, ir supratimas, ir pagarba. Juk ne šiaip sau sakoma: „Tu mane gerbi? Tuomet išgerk…“ Pareiga pasidalinti paskutiniu gėrimo lašeliu, atsakomybė parvesti namo kad nesušaltų patvory, širdingos dainos apsikabinus ir graudžios ašaros į atlapus. Kuo ne šeima?

Apibrėžti šeimyninę padėtį bus kiek sudėtingiau. Anksčiau anketų grafoje „šeimyninė padėtis“ rašėme „vedęs/ištekėjusi“, „išsituokęs“, „nevedęs“, „našlys“. Dabar turėtų atsirasti nauji statusai – „partneris“, „sugyventinis“, „meilužis“, „sugulovas“, „sugėrovas“, „laisvas“.

Konstitucinio teismo nutarimas pradžiugins teisiamuosius ir nuteistuosius. Jei iki šiol pasimatymai buvo leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais, pakoregavus įstatymus pagal Konstitucijos dvasią, lankytojų turėtų padaugėti. Sėdintys teisiamųjų suole galės lengviau išvengt atsakomybės, juk Konstitucija draudžia versti duoti parodymus prieš savo šeimos narius, o šeimos narių ratas dabar gali būti labai platus.

Konstitucija garantuoja, jei karo tarnybą einant žūtų ar mirtų karys, valstybė turėtų aprūpinti jų šeimas. Todėl aprūpinimo gali tikėtis net gausus sugyventinių, meilužių, sugulovų ir sugėrovų būrys. Jei karys turėjo kelias šeimas, išlaikymą galėtų gauti abi šeimos – ir oficiali tradicinė, ir konstituciškai moderni. Juk diskriminacija dėl šeimos formos negalima.

Atsives daugiau galimybių gauti socialines išmokas, nes šeimos narius skaičiuosime ne pagal apgaulingą išorinę formą, o pagal tikrą vidinį emocinį turinį.

Išties revoliucinis Konstitucinio teismo sprendimas atvers daugumai žmonių akis, išplės siauras tautinės šeimos ribas, parodys intymaus gyvenimo įvairovę, nušvies menininkams naujus kūrybinius horizontus. Jau girdžiu progresyvius, laikmetį pralenkiančius dainos žodžius:

„Esu aš atsakingas ir gerbiu tave mažyte,
Ateik, šeima pabūkime dienelę kitą,
Žinau ir tu jauti man tam tikrus jausmus,
Jų turinys toks konstituciškai gilus gilus…
Ateik, išgersim bonką jei mane gerbi,
Šeima bus pavyzdingai moderni.

Konstitucinis teismas paaiškino tik vieną sąvoką „šeima“ ir padarė perversmą visų mūsų sąmonėje.

O kiek dar neišaiškino – kas yra tauta, dorovė, sąžinė, orumas, garbė, įsitikinimai, tikėjimas, kultūra, menas. Kokia laimė, kad turime tokį teismą, kuris geriau nei Konstituciją priėmę piliečiai žino, kas yra šeima, geriau, nei sociologai – kas tauta, geriau nei dvasininkai – kas yra dvasia.

Pagaliau jis atsakys į visus pateiktus ir nepateiktus klausimus, pagaliau pasibaigs per amžius trunkantys ginčai, įsiteisės tiesa, juk Konstitucinio teismo sprendimai galutiniai, neskundžiami ir juos privalome vykdyti.